Klausimas: Norėčiau sodyboje išsikasti tvenkinį, tačiau kaip iš anksto nustatyti, ar jame bus pakankamai vandens? Kaip tai  sužinoti, kad kasimas nebūtų veltui? Nes esu matęs ne vieną tvenkinį, virtusį dvokiančia bala, į kurią buvo išmesti pinigai...

Atsako dr. Aušrys Balevičius

Įtariu, kad žmogus sodyboje nori išsikasti ne tvenkinį, o kūdrą, todėl pradžioje išsiaiškinkime terminus. Tvenkinys įrengiamas hidroįtvaru (užtvanka) užtvenkus upę, upelį ar kitokią vandens tėkmę. Pakilus vandens lygiui, užtvindomas tam tikras sausumos plotas ir taip susidaro vandens telkinys. Absoliuti dauguma tvenkinių turi pastovią vandens prietaką, taigi vandens deficito paprastai nejaučia. Tuo tarpu kūdrose - vandens telkiniuose, kurie įrengiami sklype tiesiog iškasus duburį - vandens lygio klausimas visada ypatingai aktualus.

Per savo darbo praktiką esu matęs, kaip kūdras išsikasti norintiems žmonėms siūlomi patys įvairiausi būsimo vandens lygio nustatymo būdai: nuo balų susidarymo ir išdžiuvimo laiko registravimo, virgulių naudojimo iki vandens lygio šulinyje ar net arteziniame gręžinyje stebėjimo. Nors visi minėti būdai gali parodyti vienokio ar kitokio paviršinio bei gruntinio vandens buvimą ir jo slūgsojimo gylį, kasdami kūdrą, mes orientuojamės tik į patį viršutinį gruntinio vandens sluoksnį. Taigi, vandens lygis šulinyje galėtų būti informatyvus nebent tuo atveju, jei šulinys yra 4-6 m gylio ir ištisus metus, nepriklausomai nuo vartojimo, būna sklidinas vandens. Tuo tarpu laikinos, per sausras išdžiūstančios balos ar šlapynės nėra patikimas orientyras kūdros vietos pasirinkimui - prakasę balos duburį formuojantį nelaidaus vandeniui molio ir/ar dumblo sluoksnį galite rasti sausą vandeniui laidų smėlį, žvyrą ar priemolį (tai ypač būdinga Aukštaičių aukštumoje). Apie gilesnius šulinius ar gręžinius net nekalbėsiu - ar daug kas norės įsirengti kūdrą, kurios vanduo bus 4-8 ar net 30 metrų gylio duobėje?

Neblogas pirmasis orientyras, kad kūdroje turėtų būti vandens - greta sklypo, panašiame su planuojama įrengti kūdra lygyje, telkšantis vandens telkinys (ežeras, upelis, tvenkinys ar net melioracijos griovys), taip pat sklype įrengta drenažo sistema (pastaroji, beje, kūdros kasimą gali ir apsunkinti - ne visas drenažo sistemas galima naikinti arba rekonstruoti).

Norint tiksliau prognozuoti būsimos kūdros vandens lygį, prietakos intensyvumą, kūdros duburio bei iškasamo grunto pobūdį, tikslinga atlikti geologinius tyrimus, t.y., pasikviesti geologus, kurie planuojamos kūdros vietoje išgręš keletą 5-6 m gylio gręžinių, įvertins gruntus ir jų slūgsojimo gylį, gruntinio vandens lygį, pakonsultuos apie kūdros įrengimo galimybes.

Kitas būdas - ratiniu ekskavatoriumi iškasti 4-5 m gylio duobę, apžiūrėti ir apibūdinti iškasamą gruntą bei pamatuoti jo slūgsojimo gylį, stebėti, kokiame gylyje iš duobės šlaitų pradeda sunktis gruntinis vanduo, ar nėra didelių dribsmėlio sluoksnių. Jei yra galimybė, tokią duobę naudinga saugiai aptverti ir palikti telkšoti per vasaros sausras - nepatingėję stebėti vandens lygio duobėje, žinotumėte iki kiek gali nusekti jūsų kūdra. Tai padėtų ne tik priimti sprendimą, kasti kūdrą ar ne. Žinodami, kaip žemai per sausras gali kristi vandens lygis, jūs galėsite į tai atsižvelgti pasirinkdami kūdros gylį - ypatingai svarbų kūdros parametrą visai jos florai ir faunai.

Kiek mažiau dėl gruntinio vandens lygio galėtų jaudintis molinguose sklypuose kūdras kasti sumanę žmonės (nemažai tokių kūdrų iškasta Kauno apylinkėse, kur nelaidaus molio sluoksniai tęsiasi nuo pat podirvio iki 8-12 m gylio ar daugiau). Tokios "molinukės" kūdros prisipildo kritulių ar drenažo sistemų vandeniu, tačiau, kadangi jos paprastai neturi jokio maitinimo gruntiniu vandeniu, vasarą reikia susitaikyti su vandens lygio kritimu dėl nugaravimo arba papildyti kūdrą iš gręžinio.

Ekstremalėjant klimatui, pageidautina, kad net ir per didžiausias sausras kūdros giliausioje vietoje liktų bent 3-3,5 m vandens gylis. Jei nustatėte, kad planuojamos kūdros vietoje gruntinis vanduo slūgso 1,30-1,5 m gylyje, jūsų kūdros iškasos maksimalus gylis turėtų būti bent 4,5 ar 5 m. Tuo tarpu nemažai "pigiausiųjų" kūdrų kasėjų kasa "standartines" 3 m maksimalaus gylio iškasas, kartais realiai iškasa tik 2,5 m, o ant šlaitų supylę metrą iškasto grunto giriasi, kad pasiekė "net" 3,5 m gylį. Deja, per užsitęsusias sausras tokių kūdrų duburiuose lieka tik 1,2-1,5 m vandens, pradeda nevaldomai želti augalija, įšilus vandens masei pradeda dusti jautresnių rūšių žuvys... Per keletą metų tokia kūdra virsta "dvokiančia bala, į kurią buvo išmesti pinigai".