Atsako dr. Aušrys Balevičius

Gyvename vidutinių platumų klimato juostoje, kurioje vasarą keičia ruduo, o rudenį vieną rytą visai „netikėtai" pakeičia žiema. Todėl kasmet, keičiantis sezonams, esame priversti pasirūpinti savo būstu, aplinka, augalais ir vandens telkiniais.

Vėlų rudenį ir žiemą kūdros gyvenimas kardinaliai pasikeičia: krentant oro ir vandens temperatūrai, dalis kūdroje ir aplink ją augančių augalų žūsta (arba numeta lapus), todėl vienas didesnių rūpestingo kūdros šeimininko rudeninių darbų - nupjauti nudžiuvusios viršvandeninės kūdros augalijos lapus, sugrėbti į kūdrą ir ant jos šlaitų nukritusius medžių lapus bei išvežti jos į kompostavimo vietą už kūdros tiesioginės prietakos baseino ribų. Kuo mažiau augalų biomasės paliksite per žiemą supūti kūdroje bei aplink ją, tuo geresnis bus jos vandens masės deguonies režimas (skaidoma organinė medžiaga suvartoja deguonį, dėl to organika turtinguose vandens telkiniuose šaltesnėmis žiemomis gali žūti žuvys, varliagyviai ir kiti hidrobiontai), tuo geriau jausis po ledu žiemojanti fauna, tuo mažiau dumblo susidarys jūsų kūdroje.

Ne ką geresnė lemtis žiemą gali ištikti ir labai seklioje kūdroje ar mažame dekoratyviniame tvenkinėlyje žiemoti paliktas žuvis ir žiemoti susispietusius varliagyvius. Jei vandens telkinys peršals iki dugno, didelė tikimybė, kad dalis jų žus. Taip pat kūdros peršalimas iki dugno ir/arba ledo judėjimas gali padaryti žalos kūdros krantams, lieptams ar pakrantėse sumontuotiems mažosios architektūros elementams. Todėl vis daugiau kūdrų savininkų, ypač tų, kurie kūdroje augina žuvus, įsirengia kūdros aeravimo sistemas. Ši nesudėtinga ir santykinai nebrangi sistema, kurią sudaro orapūtė, oro tiekimo žarna ir difuzorius, ne tik prisotina deguonimi vandens masę, bet ir geba per žiemą palaikyti vieno ar keletos arų neužšalančią kūdros akvatoriją, todėl gali savotiškai "amortizuoti" dalį griaunamojo ledo poveikio krantams bei konstrukcijoms.

Vis dėlto, jei jūsų kūdroje auga "prabangūs" ne mūsų klimato juostos augalai arba plaukioja dekoratyvinės pietinių platumų žuvys, vien tik vandens aeravimas gali neužtikrinti saugaus jų peržiemojimo. Siekiant išvengti galimų nuostolių, tokių svetimžemių augalų ar žuvų žiemojimo sąlygas reiktų išsiaiškinti dar prieš juos įsigyjant. Jei paaiškėja, kad minėti hidrobiontai neištvers lietuviškos žiemos, jau rudens antroje pusėje žuvis reiktų išgaudyti iš kūdros ir laikinai apgyvendinti šildomoje patalpoje pastatytoje aeruojamoje statinėje - savotiškame akvariume, ir neužmiršti jų šerti. Augalus reikia iškasti kartu su aplink jų šaknyną esančiu gruntu, sudėti į plastikines dėžes, užpilti vandeniu ir sunešti į neperšalantį rūsį ar kitą ne per šiltą bei ne per sausą patalpą. Tokie augalai ir žuvys į kūdrą sugrįš tik balandžio mėnesį.

Tačiau Lietuvoje yra nemažai kūdrų, kuriose net ir įrengus aeravino sistemas, kiekvieną ar kas kelintą žiemą žūsta daugelis žuvų. Daliai šių kūdrų galėtų padėti valymas, apie kurį papasakosiu kitą sykį.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.