.png)
Gyventojai dažnai teiraujasi, ar savo sklype galima išsikasti kūdrą ir kokius reikalavimus reikia įvertinti prieš pradedant darbus. Kasdienėje kalboje kūdra neretai vadinama tvenkiniu, tačiau tai nėra visiškai tas pats. Kūdros vanduo nelaikomas patvenkiant upę ar kitą vandens tėkmę, todėl teisės aktuose ji vadinama dirbtiniu nepratekamu paviršiniu vandens telkiniu.
Įprastai kūdrai įrengti statybą leidžiančio dokumento nereikia. Tačiau tai nereiškia, kad ją galima kasti bet kur ir be pasirengimo. Derinimo procedūros priklauso nuo planuojamo telkinio ploto, sklypo vietos, žemės naudojimo apribojimų, melioracijos sistemų ir saugomos teritorijos statuso.
Kūdrų įrengimą reglamentuoja aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.
Planuojant įrengti didesnę kaip 0,1 ha, arba 10 arų, kūdrą, Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai reikia pateikti informaciją apie numatomą telkinį. Paprastai pateikiamas prašymas, kūdros brėžinys su nurodytu plotu ir gyliu bei sklypo planas, kuriame pažymėta telkinio vieta ir koordinatės. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ši procedūra taikoma nepriklausomai nuo planuojamos kūdros dydžio.
Jeigu kūdra planuojama valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su atitinkama saugomų teritorijų direkcija. Papildomi apribojimai gali būti taikomi valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose sklypuose ir „Natura 2000“ teritorijose.
Melioruotoje žemėje prieš kasant kūdrą būtina išsiaiškinti, ar darbai nepažeis valstybei arba sklypo savininkui priklausančių drenažo sistemų. Tokiu atveju gali tekti parengti kūdros įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektą bei jį suderinti su savivaldybės administracija. Paprasto žodinio suderinimo nepakanka.
Kur galima kasti kūdrą
Prieš pasirenkant kūdros vietą reikia patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir saugomų teritorijų informaciją. Griežti apribojimai taikomi pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, saugomų rūšių radaviečių, naudingųjų iškasenų telkinių, miško žemės ir kitose aplinkosauginiu požiūriu jautriose teritorijose. Atskirais atvejais kūdrą įrengti draudžiama, kitais leidžiama tik laikantis nustatyto ploto ar gavus atsakingos institucijos pritarimą. Todėl vien sklypo nuosavybės faktas teisės kasti kūdrą automatiškai nesuteikia.
Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 5 m nuo žemės sklypo ribos. Mažesnis atstumas galimas gavus rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą.
Keičiant reljefą turi būti išsaugoti saugotini medžiai ir krūmai. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m nuo jų kamienų. Šis atstumas skaičiuojamas nuo būsimos kranto linijos, o ne nuo kasimo technikos darbo vietos. Taip pat negalima pažeisti saugomų reljefo formų, saugomų augalų, gyvūnų ir grybų radaviečių, melioracijos statinių ar požeminių inžinerinių tinklų.
Atstumai iki pastatų ir taršos šaltinių
Kad į kūdrą nepatektų tarša, nuo jos kranto linijos iki tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų galimos taršos šaltinių turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 10 m atstumas.
Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių gali būti sumažintas iki 5 m. Nuo kitų pastatų arba numatytos statybos zonos iki kūdros kranto linijos taip pat turi likti ne mažiau kaip 5 m.
Šie aplinkosauginiai atstumai nepanaikina kitų reikalavimų. Jeigu kasant gali būti paveiktas pastato pamatas, šlaitas, kelias ar inžinerinis tinklas, saugus atstumas turi būti nustatomas įvertinus grunto savybes, kūdros gylį ir šlaitų nuolydį.
Kur panaudoti iškastą gruntą
Dar prieš pradedant darbus reikia numatyti, kur bus panaudotas iškastas gruntas ir nuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Pagal kūdrų įrengimui taikomus reikalavimus šios medžiagos negalima parduoti ar kitaip perleisti. Ji turi būti panaudota tame pačiame žemės sklype – reljefui formuoti arba kasimo darbų pažeistoms teritorijoms atkurti.
Grunto negalima pilti pelkėse, šaltinynuose, natūraliose pievose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, užliejamose teritorijose ir kitose saugomose vietose. Supylus aukštą pylimą ar iš esmės pakeitus sklypo reljefą gali atsirasti papildomų reikalavimų, todėl grunto paskleidimo vietą ir sluoksnio storį verta numatyti iš anksto.
Prieš užsakant kasimo darbus saugiausia kreiptis į savivaldybę, Aplinkos apsaugos departamentą arba saugomos teritorijos direkciją ir pateikti konkretaus sklypo duomenis. Bendroji taisyklė, kad kūdrai leidimo nereikia, galioja tik tada, kai nepažeidžiami aplinkosaugos, melioracijos, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kiti konkrečiam sklypui taikomi reikalavimai.
