Atsako Arūnas Čepelė, Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas

Gyventojai gana dažnai teiraujasi apie tvenkinių įrengimą. Tikslus jų pavadinimas dėl nepratekamumo yra kūdra. Tad gyventojai, norintys išsikasti savo sklype tokią kūdrą, teiraujasi, ar jai kasti reikia leidimo, ar nėra apribojimų parenkant vietą ir pan.

Kūdrai, t.y. dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui, įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio - ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos - ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas" .

Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti informaciją Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.

Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.

Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato minėtas „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas". Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.

Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą - užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų - užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų - tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis - privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jis turi būti panaudotas reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.