Biuras namuose

Darbas namuose tapo įprasta daugelio žmonių savaitės dalimi. Standartiniame bute atskiro kambario biurui dažniausiai nėra, todėl darbo vieta įspraudžiama į miegamąjį, svetainės kampą, nišą ar prie valgomojo stalo.

Dideliuose namuose darbo vietai irgi neretai atitenka mažesnis kambarys arba didelės erdvės pakraštys. Mažuose namuose ji „įkišama“ į ankštą vietą, kurioje vos telpa stalas ir kėdė. Gerai apgalvota darbo zona gali būti funkcionali, naši ir maloni net tada, kai jai skirta vos keli kvadratiniai metrai.

Erdvės pojūtį kuria dienos šviesa, tvarka, tinkami baldų matmenys ir laisvas judėjimas. Darbo vietos kokybę lemia ir dalykai, kurių nuotraukoje beveik nematyti: kėdės reguliavimas, ekrano aukštis, elektros lizdai, interneto ryšys, patalpos vėdinimas bei galimybė darbo dienos pabaigoje paslėpti kompiuterį ir dokumentus.

Mažytis vieno kambario biuras

Mažame kambaryje pirmiausia įvertinamas natūralios šviesos kritimas, durų atidarymo zona, radiatoriai, elektros lizdai ir praėjimai. Stalas statomas taip, kad dienos šviesa kristų iš šono. Tiesiai už monitoriaus esantis langas vargina akis dėl ryškaus kontrasto, o langas už nugaros gali atsispindėti ekrane.

Šviesios sienos ir lubos padeda tolygiau paskirstyti šviesą. Baldų lengvumą kuria tikslūs matmenys, plonas stalviršis, pakankama vieta kojoms ir ramus spalvų derinys. Metalinis rėmas yra vienas iš galimų konstrukcinių sprendimų. Didelis medinis rašomasis stalas gali atrodyti gražiai ir įspūdingai, bet užimti visą biuro erdvę.

Tvarkinga sistema mažame kambaryje ypač svarbi. Atviros lentynos paliekamos daiktams, kuriuos malonu matyti, o kabeliai, popierius, atsargos ir retai naudojama įranga slepiami spintelėse. Vienas neužstatytas sienos ar grindų plotas dažnai suteikia daugiau erdvės pojūčio negu daugybė smulkių „vietą taupančių“ baldų.

Darbo stalas

Stalas parenkamas pagal realiai naudojamą įrangą. Nešiojamajam kompiuteriui su išorine klaviatūra reikia mažiau vietos negu dviem monitoriams, dokumentams ir braižymo priemonėms. Prieš perkant baldą verta ant grindų ir sienos dažymo juosta pažymėti jo matmenis, atsisėsti numatytoje vietoje ir patikrinti, ar lieka vietos kėdei atitraukti.

Nišoje arba tarp dviejų sienų gerai tinka pagal vietą pagamintas stalviršis. Jis išnaudoja visą plotį ir leidžia iš anksto numatyti kabelių angas, lizdus bei apšvietimą. Kampinis stalas naudingas dirbant su keliais ekranais arba nuolat vartomais dokumentais. Siaurame kambaryje jis gali apsunkinti judėjimą, todėl pirmiausia tikrinamas kėdės ir praėjimo plotas.

Erdvė po stalu paliekama kojoms. Segtuvai, kompiuterio korpusas, popieriaus dėžės ir spausdintuvas neturi versti sėdėti pasisukus ar laikyti pėdų vienoje padėtyje. Daiktams skirtas mobilus stalčių blokas statomas stalo šone arba ištraukiamas tik prireikus.

Atlenkiamas sieninis stalas tinka epizodiniam darbui ir vietai, kuri kasdien naudojama kitai veiklai. Jo gylio turi pakakti klaviatūrai ir saugiam nešiojamojo kompiuterio pastatymui. Tvirtinimo elementai parenkami pagal sienos konstrukciją ir numatomą apkrovą.

Kėdė ir sėdėjimo padėtis

Mažame biure kėdė dažnai pasirenkama pagal tai, ar ji palenda po stalu. Ilgai dirbant svarbiausia jos reguliavimo galimybės ir atrama. Sėdynės aukštis nustatomas taip, kad pėdos remtųsi į grindis arba pakojį, šlaunys nebūtų spaudžiamos į stalviršio apačią, o nugara turėtų atramą.

Klaviatūra ir pelė laikomos arti kūno. Alkūnės lieka prie liemens, pečiai atpalaiduoti, riešai – tiesūs. Per aukštas stalas verčia kelti pečius, o per žemas – lenktis pirmyn. Fiksuoto aukščio stalą galima pritaikyti reguliuojant kėdę ir prireikus naudojant pakojį.

Net gerai sureguliuota kėdė nepakeičia judėjimo. Darbo metu verta keisti padėtį, atsistoti, trumpai pasivaikščioti, dalį pokalbių telefonu atlikti stovint. Viena „tobula“ poza visai dienai neegzistuoja.

Nešiojamasis kompiuteris ir monitorius

Nešiojamasis kompiuteris patogus trumpam darbui ir kelionėms. Ilgesnei darbo dienai jo ekranas pakeliamas ant stovo, o prie kompiuterio prijungiama atskira klaviatūra ir pelė. Taip ekraną galima laikyti tinkamame aukštyje, o rankas – patogioje padėtyje.

Monitorius statomas tiesiai priešais žmogų maždaug ištiestos rankos atstumu. Viršutinis ekrano kraštas paprastai būna akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Tiksli padėtis priklauso nuo ekrano dydžio, regėjimo ir naudojamų akinių. Monitoriaus laikiklis, tvirtinamas prie stalviršio arba sienos, atlaisvina darbo paviršių ir leidžia lengvai keisti ekrano padėtį.

Naudojant du monitorius, pagrindinis statomas tiesiai priešais. Vienodai naudojami ekranai centruojami prieš darbo vietą, kad galvą į abi puses reikėtų sukti panašiai. Vaizdo skambučiams kamera pakeliama beveik iki akių lygio. Už žmogaus paliekamas ramus fonas arba naudojama uždaroma spinta, paslepianti buitinius daiktus.

Apšvietimas

Dienos šviesą papildo bendras patalpos apšvietimas ir reguliuojama stalinė lempa. Darbo paviršius turi būti apšviestas tolygiai, be ryškaus atspindžio monitoriuje. Dešiniarankiui lempa paprastai patogesnė kairėje, kairiarankiui – dešinėje, nes ranka neužstoja šviesos.

Šviestuvas su judinama galvute leidžia nukreipti šviesą į dokumentus ir nešviesti tiesiai į akis. Vaizdo pokalbių metu veidą geriausiai apšviečia priešais arba šiek tiek iš šono esanti išsklaidyta šviesa. Vien ryškus langas už nugaros paverčia žmogaus veidą tamsiu siluetu.

Lentynos ir spintelės

Lentynų ir spintelių sistema turi būti talpi, aiški ir pasiekiama nuo darbo vietos. Dažniausiai naudojami daiktai laikomi tarp sėdinčio žmogaus kelių ir pečių aukščio. Retai naudojamos atsargos keliamos aukščiau, o sunkesni segtuvai ir įranga laikomi apačioje.

Spintos iki lubų gerai išnaudoja sienos plotą ir leidžia už durelių paslėpti vizualinę netvarką. Aukšta spinta tvirtinama prie sienos. Atviroms lentynoms tinka vienodos dokumentų dėžės ir segtuvai su aiškiomis etiketėmis. Uždara dalis reikalinga popieriaus pakuotėms, kabeliams, technikos priedams ir asmeniniams dokumentams.

Virš stalo kabinama lentyna turi netrukdyti atsistoti ir pasiekti daiktų. Jos gylis derinamas su monitoriaus padėtimi. Sunkūs daiktai virš sėdinčio žmogaus galvos nelaikomi.

Kompiuterinė įranga ir kabeliai

Šiuolaikiniam namų biurui dažnai pakanka nešiojamojo kompiuterio, monitoriaus, prijungimo stotelės, klaviatūros ir pelės. Spausdintuvas reikalingas rečiau, todėl gali stovėti spintelėje ar atskiroje lentynoje. Aplink jį paliekama vietos popieriui įdėti, dangčiui atidaryti ir šilumai pasišalinti.

Įrangos statymas viena ant kitos gali uždengti vėdinimo angas ir apsunkinti naudojimą. Kiekvienam įrenginiui skiriama stabili lentyna arba gamintojo numatytas stovas. Spintelėje laikomam spausdintuvui įrengiami elektros lizdai ir kabelių išvada, o naudojimo metu durelės neturi trukdyti popieriaus judėjimui.

Laidai vedami kabelių loveliu po stalviršiu arba sieniniu kanalu. Ilgintuvai ir maitinimo blokai pakeliami nuo grindų, kad jų neužkabintų kėdės ratukai ir būtų lengviau valyti. Vienoje vietoje iš anksto numatomi elektros, tinklo ir įkrovimo lizdai. Stabilus laidinis interneto ryšys praverčia vaizdo konferencijoms ir didelių failų perdavimui.

Mažmožiai

Popierius, rašikliai, užrašų knygutės ir bloknotai, besimėtantys biure, visuomet sukuria didesnės netvarkos, negu yra, iliuziją. Ant stalo paliekami kasdien naudojami daiktai, o atsargos sudedamos į stalčių, dėžutes arba spintelę.

Priminimams tinka nedidelė magnetinė, kamštinė arba rašomoji lenta. Jos dydis parenkamas pagal realų naudojimą. Visą sieną užimanti smeigtukų lenta mažame kambaryje greitai tampa margu fonu ir trukdo susikaupti. Dažnai naudojamus planus galima laikyti skaitmeninėje užrašų ar užduočių programoje, o ant sienos palikti tik šios savaitės informaciją.

Tvarka priklauso nuo paprastos sistemos: gaunami dokumentai turi vieną vietą, atlikti darbai – kitą, o nereikalingas popierius iš karto iškeliauja perdirbti arba sunaikinamas, jeigu jame yra asmens duomenų.

Neįprastos darbo vietos

Jeigu namuose nėra laisvo kambario, darbo zonai galima panaudoti nišą, platų koridoriaus galą, erdvę po laiptais, uždaromos spintos dalį arba nenaudojamą sieną. Kiekvienoje vietoje reikia elektros, apšvietimo, vėdinimo, patogaus priėjimo ir pakankamai vietos kėdei.

Spintoje įrengta darbo vieta gali visiškai „išnykti“ uždarius duris. Jos viduje montuojamas stalviršis, lentynos, kabelių angos ir apšvietimas. Dirbant durys paliekamos atidarytos, o įrangai sudaromos sąlygos vėdintis.

Pusaukštis aukštoje patalpoje gali sukurti atskirą darbo zoną. Tai jau pastato konstrukcijų projektas, kuriam reikalingas pakankamas aukštis virš ir po platforma, saugūs laiptai, turėklai, apšvietimas bei įvertinta perdangos ir naujos konstrukcijos laikomoji galia. Toks sprendimas planuojamas su projektuotoju.

Darbo vieta bendroje erdvėje

Dažnai dirbama prie valgomojo stalo arba vienoje svetainės pusėje. Kambario funkcijų dubliavimas veikia gerai, kai kiekviena veikla turi aiškią zoną ir daiktų laikymo vietą. Kilimas, šviestuvas, sienos spalva, atvira lentyna arba lengva pertvara gali vizualiai pažymėti darbo kampą neatimdami daug ploto.

Valgomojo stalas tinka kelioms darbo valandoms, jeigu kėdė ir stalo aukštis leidžia patogiai sėdėti. Kasdieniam darbui reikalinga galimybė pakelti ekraną, naudoti išorinę klaviatūrą ir greitai sudėti įrangą prieš valgį. Tam tinka uždaroma spintelė, mobilus vežimėlis arba viena konkreti lentyna.

Darbo vieta svetainėje neturėtų trukdyti pagrindiniam praėjimui ir užstoti televizoriaus, balkono durų ar lango. Vaizdo skambučių metu pravartu turėti ausines su mikrofonu, kad pokalbiai mažiau trukdytų kitiems namiškiams.

Biuras miegamajame

Biuras miegamajame patogus tuo, kad kambario paskirtys keičiasi skirtingu paros metu. Dieną jis tampa darbo vieta, vakare grįžta poilsio funkcija. Darbo zoną geriausia įrengti taip, kad gulint lovoje nereikėtų žiūrėti į monitorių, dokumentų krūvas ir šviečiančius įrangos indikatorius.

Pasibaigus darbo dienai kompiuteris, klaviatūra ir dokumentai sudedami į stalčių arba spintelę. Paprasčiausia pertvara, užuolaida ar uždaromos baldo durys gali paslėpti darbo vietą ir padėti pakeisti kambario nuotaiką.

Atlenkiamas stalas, lova su pakeliamu mechanizmu ir mobilus stalčių blokas padeda keisti erdvės paskirtį. Paprasti baldai taip pat gali atlikti kelias funkcijas: nedidelis darbo stalas vakare tampa tualetiniu staliuku, o dokumentų spintelė – staleliu prie lovos. Abiem paskirtims reikia tinkamo aukščio, apšvietimo ir patogaus priėjimo.

Darbo dienos pabaiga

Namų biuro ribos kuriamos baldais ir kasdieniais įpročiais. Pastovi darbo vieta padeda susikaupti, o darbo dienos pabaigoje sutvarkytas stalas ir išjungtas apšvietimas pažymi perėjimą į poilsį. EU-OSHA nuotolinio darbo rekomendacijose pabrėžiama darbo ir namų veiklos atskyrimo, reguliarių pertraukų bei judėjimo svarba.

Jeigu darbui naudojamas vien nešiojamasis kompiuteris, namų biuru trumpam gali tapti įvairios vietos. Visai darbo dienai pasirenkamas stabilus paviršius, patogi kėdė, tinkamas ekrano aukštis ir geras apšvietimas. Sofa, lova ar virtuvės stalviršis lieka trumpų užduočių vieta.

Maža darbo erdvė neturi atrodyti kaip sumažinta didelio biuro kopija. Joje paliekami tik reikalingi daiktai, o kiekvienas baldas ir įrenginys gauna aiškią paskirtį. Tuomet net nedidelis kambario kampas tampa vieta, kurioje galima ramiai susikaupti ir po darbo vėl grįžti į namus.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.