Architektai fantazija nesiskundžia, mėgsta ne vien tik standartinių formų ir dydžių langus, bet ir neįprastus langų sprendimus. Kad langai nepriekaištingai atliktų savo funkcijas, labai svarbu, atsižvelgti į jų konstrukcijos ypatumus ir teisingai juos suprojektuoti.

Pastato fasadą sudaro daug skirtingų plastikinių langų, siekiant sudaryti karkasinės statybos ar skaldytų akmenų mūro įspūdį. Muziejaus statybai REHAU pateikė 30 langų profilius Thermo-Design 70. Architektas Reinhardas Angelis.

 

Langai „Plagiarius“ muziejuje Zoligene (Vokietija).

 

Ištobulėjusios šiuolaikinės technologijos leidžia iš PVC profilių gaminti įvairius langus- pradedant didelio ploto vitrinomis, kurios gali būti kampinės, stumdomos ar varstomos, baigiant sandėliuko langeliais. Kadangi profiliai iš PVC lengvai suvirinami ir tvirti, net ir neįprastose langų formose ir plotuose išlaikomas reikiamas rėmo ir varčios tvirtumas, tik reikia atsižvelgti į kai kurias specifines sąlygas.

REHAU - Europoje garsaus PVC profilių gamintojo atstovybės Lietuvoje darbuotojai konsultuoja langų projektavimo ir gamybos klausimais. Išsamios pagalbinės planavimo priemonės, aprašai, detalūs atliekamų darbų aprašai, U vertės (šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficiento) apskaičiavimo programos - galima gauti išsamią informaciją šiais ir kitais langų planavimo klausimais. REHAU planavimo programinė įranga atsižvelgia į visus langų pramonėje ir statyboje galiojančius normatyvus.

Konsultacijos ir programinė įranga itin praverčia planuojant netradicinių formų, didelio formato langus, pas mus vadinamus vitrinomis. Turint skaičiavimus ir taikant patikrintas technologijas be baimės galima planuoti didelio formato, per visą namo aukštą langus, naudojant žemo (iki 48 mm) profilio aukščio varčią. Be to, REHAU turi patentuotą specialų varčios su stiklo paketu klijavimo technologiją, kuri užtikrina gerą stabilumą didesniam nei standartinis langas paviršiui,  įmanomą be armavimo profilio. Pavyzdžiui, naudojant Brillant-Design profilius su  klijuota 48 mm aukščio varčia lango be papildomo armavimo, lango plotą galima padidinti beveik 30 proc. lyginant su standartinio lango plotu.

Standartinio lango (1400 x 1500 mm)  ir durų (1100 x 2300 mm ) palyginimas su Brillant-Design langu (1600 x 1700 mm)  ir durimis (1300 x 2450 mm).

 

Kokios yra problematiškiausios lango - vitrinos konstrukcijos vietos, į kurias planavime būtina atkreipti dėmesį? Tai:

• baltų ir spalvotų langų dydis,
• varstomų dalių dydžiai;
• sujungimų statika ir tvirtumas;
• langų elementų garso izoliacija;
• langų konstrukcijų saugumo lygis;

 

Langų profilių spalva

Labai svarbu projektuojant vitrininius langus žinoti, ar jie bus balti, ar spalvoti. Veikiant temperatūrai balto profilio pailgėjimas 1 metre yra 1,6 mm, spalvoto - 2,4 mm.

Dėl temperatūrinių deformacijų leistini maksimalūs vitrinų dydžiai yra:

• baltos PVC profilių vitrinos vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 3 m.
• spalvotos PVC vitrinos vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 2,5 m.

 

Baltų ir spalvotų profilių maksimalūs kraštinių ilgiai.

 

Varstomų dalių kraštinių ilgis nustatomas vadovaujantis šiomis diagramomis:

Kairėje - baltų profilių kraštinių matmenys, dešinėje - spalvotų.

 

Varstomų dalių maksimalūs leistini dydžiai: baltų 2,60x1,30 cm, spalvotų -  2,50 x 1,20  cm.

 

Lango konstrukciniai elementai

Lango visuma su stacionaria ir varstoma dalimi vadinama konstrukciniu elementu. Dėl temperatūrinės deformacijos ir statikos patikimumo taip pat būtina atsižvelgti į konstrukcinio elemento matmenis.

Baltos spalvos profilių galimas konstrukcinio elemento vienos kraštinės ilgis  - 4 m.

 

 

Spalvotų profilių galimas konstrukcinio elemento vienos kraštinės ilgis - 3 m.

 

Kai projektuojami maksimalūs panoraminių langų dydžiai, būtina numatyti jų statikos stabilumą užtikrinančius ir temperatūrines deformacijas neutralizuojančius elementus. Visų pirma, vitrinų lauko stiklo storis turi būti ne mažesnis nei 6 mm. Stiklo pakete (jei Ug  vertė apie 0,6  W/kv.m K ), turi būti išlaikomi atitinkami tarpeliai tarp stiklų.

Yra įvertinama vėjo apkrova ir atitinkamai parenkami armavimo elementai tai vėjo apkrovai kompensuoti. Jeigu techninškai galima pagaminti tokį langą, galima projektuoti ir statramsčius, bet, dažniau tarpusavyje jungiami du rėmai, tarp jų montuojant silpnesnių arba stipresnių techninių parametrų armavimo profilius.

Jungiant horizontaliai maksimalus leistinas jungiamų elementų aukštis - 2,8 m, plotis - 3,2 m.

Planuojant jungtis būtina įvertinti stiklo paketo svorio apkrovą. Naudojant horizontalų statramstį, lango dalis virš jo negali būti labai didelė, yra ribojimai mechaninėms jungtims - tai daliai, kuri jungia statramstį su rėmu, tenkanti apkrova negali būti didesnė nei 50 kg vienai jumgčiai. Reiškia, stiklo paketas negali sverti daugiau nei 100 kg.

Sprendimų naudojant vitrinas ir profilių spalvas galima rasti daugybę, svarbu planuojant atsižvelgti į tam tikrus techninius  langų ypatumus.

 

Ne visada statramstis suteikia reikalaujamą vėjo apkrovos vertę, kartais reikia papildomo sustiprinamo. Skaičiuojant vėjo apkrovą vertinamos tos rėmo dalys, kurios nėra įtvirtintos sienoje. Priklausomai nuo kraštinių aukščio ir pločio, sustiprinimo poreikis skaičiuojamas pagal REHAU programą.

Konstrukciniai langų elementai negali būti sujungti vienas su kitu kietai, ypač jei langų konstrukcija yra pietinėje pusėje. Langų gamintojai arba montuotojai daro kompensacines siūles (5 mm pločio tarpelius).

 

Lango statika ir izotermos

Įprastų matmenų languose esant normaliai temperatūrai, rasos taško vieta nusikelia į vidinę lango konstrukcijos dalį. Kai jungiami labai dideli konstrukciniai langų elementai, kurie suprojektuoti pagal pasyviojo namo standartą, ne visada pagalvojama apie rasos taško vietą. Dėl dideliems langams rėmuose reikalingų sutvirtinimų, suvirinimo, kaip rodo termovizinės nuotraukos, tose vietose temperatūra žemėja ir yra pavojus, jog rasos taškas atsidurs išorėje.

 

Vertikalus nedidelių (1500+1500x/2200 mm) matmenų lango ar durų sujungimas ir izotermos. Rasos taškas atsiras ne išorinėje dalyje, bet iš vidinės kambario pusės.

 

Vertikalus didelių (1500+1500)x3000 mm) konstrukcinių elementų  sujungimas su sutvirtinimu ir izotermos.

 

Taigi, jungiant didelių matmenų konstrukcinius elementus yra didelė grėsmė rasos taško susidarymui ant vidinio paviršiaus. Vienas iš sprendimo būdų - naudoti platesnius profilius.

Tačiau stiklo paketas yra šiltesnis už rėmą, todėl geriau naudoti statramstį, bet dažnu atveju neužtenka jo stiprumo dėl vėjo apkrovos. Tuomet iš išorės dedamas uždengimo profilis.

 

Uždengimo profilis jungiant konstrukcinius elementus kampu - tvirtumą garantuojanti veiksminga apsauga nuo rasos taško susidarymo, nes kritinė temperatūra persikelia į profilio vidų.

 

Kampiniuose sujungimuose negalima jungti skirtingų medžiagų - pavyzdžiui, metalinės kolonos ir lango rėmo.

Kartais nedidelio ploto langams suplanuojama aukšta šilumos perdavimo koeficiento vertė, pavyzdžiui, 0,75 W/kv.m K. Jei lango profilių plotas - 0,32 kv.m, stiklo paketo - 0,32 kv.m, tokios U vertės pasiekti neįmanoma, nes rėmai apie du kartus šaltesni nei stiko paketas.

Lango šilumos laidumo koeficiento Uw praktiškai patikrinti neįmanoma, išskyrus standartinių matmenų langą - 1,23x1,48 m, nes tik tokių matmenų stendas yra KTU Architektūros ir statybos insituto Statybinės fizikos laboratorijoje. Kitų matmenų langų šilumos perdavimo koeficientai skaičiuojami teoriškai.

Pasyviojo namo standartą atitinkanti Uw vertė yra 0,8 W/kv.m K iki sumontavimo sienoje ir 0,85 W/kv.m K po sumontavimo. Dėl šios priežasties rekomenduojama langus montuoti šiltinimo sluoksnyje arba bent iš dalies šiltinimo sluoksnyje, uždengti rėmus šilumos izoliacija.

 

Lango garso izoliacija ir saugumas

Pagerinta garso izoliacija dažnai būna vienas iš pagrindinių reikalavimų langams miestuose. Gyvenamiesiems namams judrioje vietovėje keliami skirtingi reikalavimai garso izoliacijai nei, pvz., nameliui kaime. Gamybos su garsiai veikiančiomis mašinomis padaliniui reikalinga kitokia garso izoliacija nei biuro pastatui, kuris yra iškilęs verslo parke šalia žalios vejos.

REHAU sistemos leidžia įgyvendinti individualius ir patikrintus garso izoliacinius sprendimus bet kurioje aplinkoje. Sprendimai grindžiami tam tikra technologija. Ji gali būti:

• naudojant specialų įstiklinimą;
• naudojant tam tikras medžiagas montavimo metu;

Dažniausiai pagerintai garso izoliacijai nebūtini specifiniai sprendimai, tinka ir langai iš standartinių profilių. Pavyzdžiui, langas iš Geneo profilių gali pasiekti 47 dB garso izoliaciją, jei stiklo paketas yra 50 dB. Garso izoliacijai labai svarbi montažo siūlė iš vidaus ir išorinė plėvelė.

Langų, ypač vitrininių saugumui galimos papildomos priemonės - daugiasluoksniai (klijuoti) apsauginiai stiklai, nedūžtantys stiklai, fiksuojančios rankenos, sustiprinti apkaustai ir profiliai. Visa tai padidina langų ir durų apaugą nuo įsilaužimų.

Aptarėme tik keletą aspektų, kuriuos reikia žinoti planuojant langus. Jų yra gerokai daugiau - tai ir šiluminiai langų parametrai, kurie vis aktualėja, vėdinimo galimybė ir kiti. Tačiau tai plačios temos, kurias panagrinėsime vėliau, kituose straipsniuose.

Ką projektuoti, ko atsisakyti - sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, padedant REHAU konsultantams apskaičiuosite, ar investicijos į papildomas priemones vertos jų grįžtamojo efekto.

 

Parengta pagal UAB „Rehau" informaciją

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.