Žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos daro gėdą mūsų valstybei kaip išsivysčiusiai šaliai. Medienos perdirbimas sukuria kvalifikuotas darbo vietas, leidžia pelningiau parduoti gamtinius resursus.

 

Daug galimybių medienos pramonei suteikia netolimi kaimyninių šalių turimi milžiniški medienos resursai. Tačiau net ir turimi vietinės medienos kiekiai ir jų kaina  medienos apdirbimo verslą daro rentabiliu. Brangstant medienos žaliavai pelningumą šioje pramonės šakoje gali užtikrinti gamybos automatizavimas mažinant darbo sąnaudas  bei tobulinant gamybinius procesus didinančius našumą ir gaminių kokybę.  Prielaidas medienos pramonės vystymuisi sudaro didelė kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Bendradarbiavimas su statybos kompanijomis gali sukurti ištisinę medienos panaudojimo grandinę, kuri užtikrina brangesnę produkcijos realizaciją.

 

Medienos apdirbimo procesai ir medienos produkcija

Iš miško į medienos gamyklą atvežami rastai, kai kuriais atvejais nužievinti.

1. Atvežta mediena nužievinama, arba pjaunama nenužievinta, žievinimo procesas gali vykti ir pjovimo metu. Svarbu nužievinti medžio dalį prieš toje vietoje naudojant pjūklą, ypač jeigu rąstai purvini,  tai prailgina pjūklo tarnavimo laiką.  Dalis medienos paliekama rąstais, juos apipjovus ar nutekinus. Rąstai dažniausiai natūraliai džiovinami, nes dirbtinai džiovinti didelio skersmens rąstus ekonomiškai neapsimoka. Didesnioji dalis rastų supjaustoma ruošiniais, tašais ir lentomis. Nedžiovinta naudojama kaip statybinė  mediena  atramoms, laikiniems pastoliams, klojiniams.
Galima išskirti medienos lukšto gamybą.  Atvežami dažniausiai lapuočių medienos rąstai, sukant išpjaustomi plonais lukštais. Vienas iš žinomiausių produkdų - fanera, naudota dar senovės Romoje lengvų ir patikimų skydų kareiviams gamybai. Lukštai apdirbami ir presuojami arba kitaip apdirbami.

2. Supjauta mediena džiovinama natūraliai arba džiovyklose.

3.  Iš džiovintos medienos pjaunama apdailinė mediena -  dailylentės, profiliuotos lentos, konstrukcinė mediena.  Išpjaunama mediena dažnai iš karto obliuojama, frezuojama, gali būti pjaunami skirtingos formos gaminiai. Dalis medienos klijuojama gaminant ilgesnius gaminius.

4. Medienos atliekos perdirbamos, dalį presuojant plokštėms gaminti  dalis panaudojama energijos gamyboje.

5. Mediena rūšiuojama, surūšiuota produkcija  pakuojama ir transportuojama į sandėlius.

 

Medienos pjovimas

Medienos pjūklai  gali būti stacionarūs ir mobilūs. Mobilios lentpjūvės gali aptarnauti nedidelius medienos kiekius, supjauti nedidelio ir vidutinio skersmens rąstus. Įmanom apjauti 0,9 m skersmens apie 9 metrų ilgio rąstus.Tokius gaterius naudoja miškų valdytojai organizuodami medienos supjovimą ūkyje. Tai taip pat populiarus verslas suteikiant paslaugas miškų savininkams ir turintiems nusipirkus apvalios medienos. Į mobilų gaterį mediena pakraunama rankiniu būdu arba su specialia hidraulika.

Stacionariose lentpjūvėse atsiranda daug daugiau galimybių apdirbti didelius medienos kiekius ir didelio diametro rąstus. Renkantis gaterį svarbu įvertinti pjovimo storį, darbo našumą, aptarnavimo paprastumą. Šiuolaikiniai siaurapjūkliai juostiniai gateriai leidžia gerokai sutaupyti pjaunamos medienos. Lyginant su senųjų modelių gateriais medienos išeiga būna 30 - 40 procentų mažesnė dėl siauresnio pjovimo. Juostinių gaterių privalumas taip pat ir saugumas nes operatoriai yra toli nuo pjovimo galvos. Didesnio našumo,  automatizuotiems gateriams operatoriai dirba atskiroje kabinoje reguliuodamas procesus iš nuotolio. Operatorius reguliuoja rąstų užkrovimą, pjaunamų lentų storį, pjovimo greitį, pjovimo galvos judėjimą. Yra įranga nupučianti pjovimo drožles, kad operatorius matytų lentos pjovimo kokybę.

Rąstų geresnį stabilumą užtikrina reguliuojamo aukščio atramos. Pasirenkant gaterį taip vertinama automatinė pjūklo įtempimos sistema, rąstų vartymo mechanizmas.

 

Medienos džiovinimas

Vietinės statybinės medienos gamyboje, ypač kaimiškose vietovėse, dominuoja medienos supjovimas ir džiovinimas natūraliomis sąlygomis. Tam didelės įtakos turi maža sandėliavimo savikaina bei susiklosčiusios tradicijos ir tai, kad dažniausiai naudojama nuosavo miško mediena ir dažnai supjaunama vietoje. Tačiau tokiu būdu mediena dažniausiai išdžiovinama nekokybiškai, gana dažnai procesų metu užsikrečiama įvairiomis ligomis.  Džiovinant primityviomis sąlygomis brangu ir sudėtinga kokybiškai impregnuoti medieną.
Vizualiai atrodo, kad savarankiškai, natūraliai išdžiovinta mediena kainuoja pigiau nei džiovyklose džiovinta, tačiau, jei įvertintume laiko, vietos sąnaudas bei galutinės produkcijos kokybę, laimi džiovyklinė mediena. Džiovyklinė impregnuota mediena bus daug patikimesnė statant karkasinį namą, įrengiant stogo konstrukcijas.

Šiuolaikinė medžio džiovykla dažniausiai yra metalinis konteineris, ji yra automatizuota ir gali pagal poreikį reguliuoti temperatūrią bei drėgmę. Į džiovyklą medeina kraunama krautuvais arba patogesniu būdu - stacionariai įrengta pakrovimo įranga bėgiais. Džiovyklose naudojamos kelios skirtingos džiovinimo technologijos. Žemesnis temperatūrinis režimas naudojamas didesnio skersmens ir tankio medienai, aukštesnis -  plonesnei ir mažesnio tankio medienai.

Konvekcinėse džiovyklose mediena džiovinama karštu oru. Esant tam pačiam oro judėjimui, pakėlus temperatūrą 10 laipsnių, džiovinimo procesas pagreitėja 2 kartus. Tačiau neribotai kelti temperatūros negalima, nes kai kurioms medienos rūšims didelis karštis sukelia chemines reakcijas, kurios gali neigiamai veikti medienos sąvybes. Didelė temperatūra  taip pat netaikoma kietmedžiams.
Konvekcinio džiovinimo procese labai svarbu atidžiai kontroliuoti mikroklimatą. Jei paviršius per greitai džius, jis susitrauks sumažindamas galimybę pasišalinti drėgmei iš vidinių sluoksnių. Drėgmės skirtumui viršijus 4 procentus, mediena ima skilinėti. Patalpoje turi būti optimalus drėgmės rezimas. Senesnėse konvekcinėse džiovyklose drėgmės režimas reguliuojams ištraukiant drėgną orą ir jį pakeičiant mažiau drėgnu.

Kiek taupesnis sprendimas yra kondensuoti drėgmę ant kondensacinių vamzdelių. Tai vadinamos konvekcinės - kondensacinės džiovyklos. Drėgmė šiose džiovyklose būna didesnė, todėl paviršius džiūna tolygiau. Kondensaciniuose vamzdeliuose sušilęs skystys vėliau panaudojamas tolimesniam šildymui. Džiovinimas gali trukti ilgaiu nei vėdinamose džiovyklose, ekonomiškumą taip pat reikėtų įvertinti atsižvelgiant į šildymui naudojamą energijos rūšį. Šis džiovinimo būdas labiau tinka didelio skersmens medienai.

Vakuuminėse džiovyklose mediena džiovinama mažesnio nei atmosferinis slėgis kamerose. Temperatūra būna mažesnė 45- 60 laipsnių. Vakuuminės džiovyklos būna cikliško veikimo, kai pradžioje šildoma labai drėgnu oru, po to, padarius vakuumą, džiovinama. Tai kartojama keletą kartų. Kondukcinės kontakcinės, kai mediena šiek tiek šildoma sudarius pastovų vakuumą. Yra dar kondukcinės dielektrinės, kai pastoviame vakuume šilumą generuoja aukšto dažnio elektros srovės generatorius. Vakuuminėse džiovyklose mediena džiūna greičiau nei atmosferinio slėgio konvekcinėse kamerose.

Aukštos temperatūros džiovyklose mediena džiovinama 170- 230 laipsnių temperatūroje. Džiūvimo metu medienoje vyksta cheminiai procesai pakeičiantys medienos struktūrą. Tokia mediena tampa atspari puvimui ir atmosferos poveikiui, ji nekeičia matmenų.

 

Žemo temperatūrinio režimo džiovyklos.  Jos patrauklios tuo, kad mažesnė temperatūra sąlygoja tolygesnį drėgmės pasiskirstymą medienoje. Džiovinimas pagreitinamas palaikant labai žemą oro drėgmę. Vėdinimo sistema ištraukia drėgną ora, atiduoda šilumą į atgal į kamerą paduodamą sausą orą per rekuperatorius. Toks būdas yra greitesnis nei tradiciniai, sutaupo labai daug energijos, visa mediena būna vienodos drėgmės. Tinka džiovinti sakingą ir tamsėjančią medieną, geriausias būdas šlapių ir plonų lentų džiovinimui.

Medienos garinimo kamerose medienos sąvybės keičiamos  naudojant šilumą ir vandens garus, keičiant medienos chemines ir fizines sąvybes. Pasikeičia medienos plastiškumas, stabilumas, atspalvis, mediena sterilizuojama. Tokia mediena lengviau išdžiovinama.

 

Medienos apdirbimo staklės

Medienos apdirbimui naudojamos kelios dešimtys skirtingų funkcijų staklių.  Atliekant tikslius darbus staklės neturi vibruoti, tai padeda pasiekti kokybiškas, vibraciją sugeriantis rėmas, teigiamai veikia didelis svoris. Žemiau apžvelgsime dažniausiai naudojamus medienos staklių tipus.

CNC (Computer Numerical Control) apdirbimo centrai

Tai kompiuterizuotos modulinės staklės, kuriomis gręžiama, frezuojama, pjaunamos kiaurymės. Tokiomis staklėmis gaminamos langų, durų, laiptų, baldų detalės.

Kraštų apklijavimo ir apdailinimo staklės

Kokybiškai apklijuoti kraštai turi labai didelę įtaką  pirkėjo požiūriui į galutinį produktą. Klijavimo įranga nustato optimalų klijų kiekį, pašildymo temperatūrą, klijavimo proceso eigą. Priklijuoti galima faneruotę, melaminą, sluoksniuotą laminatą, PVC, ploną medieną.

Plačiajuostės šlifavimo staklės

Staklės kalibruoja, šlifuoja medienos masyvą, lakuotą paviršių, MDF, medienos lukšto ir melamino paviršius.

Obliavimo, reismusavimo staklės

Obliavimo procesas dažnai suderinmas ir su profiliavimu.

Medžio frezavimo staklės

Frezavimas gali būti daromas įvairių matmenų medienos ruošiniams.  Šiuolaikinės frezos turi automatinį ruošinių padavimą, atmintį.

Medienos skersavimo staklės

Skersavimo staklės gali dirbti valdomos rankiniu būdu arba automatiniu, turėti vieną ar kelis pjūklus. Šiuolaikinės staklės turi atmintį, nuopjovų surinktuvus ir panašią našumą didinančią įrangą.

Medžio lukšto apdirbimo technologijos

Pasaulyje natūrali fanera labai paklausi.  Staklės dažniausiai turi daugiafunkcinę paskirtį - pjauna lukštą, jį klijuoja, sujungia galus, vėdina, pjausto.

Medienos lakštų presai

Presai naudojami faneros, skydų, rėmų  klijavimui. Lakšto dydį riboja presavimo plokščių dydis. Jų gali būti kelios, dirbančios karuseliniu principu. Yra keli kaitinimo ir spaudimo įrenginiai, kurie suklijuoja, suspaudžia ir pakaitina plokštes, vėliau plokščių suspaudimą fiksuoja suspaudimo cilindrai.
Taip pat yra konvejerinės medienos klijavimo presų.  Ruošiniai rankiniu ar automatiniu būdu paduodami ant konvejerio, suspaudžiami ir  laikomi numatytą laiką. Galinis grąžinamas ant konvejerio automatiškai,  nuimami ir nusiunčiami pakavimui bei sandėliavimui.

Dygiavimo staklės

Medienos atraižas ekonomiškiausia panaudoti tolimesnei medienos tašų, grindinių lentų, dailylenčių ir kitos medienos produkcijos gamybai. Staklės nupjauna, dygsniais užtepa klijus, suspaudžia, nupjauna.

Medžio tekinimo staklės

Gamyklose naudojami tekinimo įrenginiai su kopijavimo funkcija. Staklės maksimaliai automatizuojamos su automatiniu ruošinių padavimu. Yra staklių tipas, kai ruošinys įspaudžiamas tarp laikiklių ir neriboto ilgio ruošinių tekinimas, kai ruošiniai laikomi pastūmos velenėliais.

Medienos lakavimas, dažymas ir impregnavimas

Mediena netspari puviniams, grybeliams, todėl jos sąvybės yra pagerinamos ją padengiant apsauginėmis medžiagomis. Gamyklose medieną galima impregnuoti gerokai kokybiškiau. Efektyviausiai medieną impregnuojama vakuuminiu būdu, specialiose vakuuminio impregnavimo kamerose impregnantas įsiskverbia į giliausius medienos sluoksnius.

Gamybos procesų aptarnavimo sistemos

Įmonėse be medienos apdirbimo daug laiko skiriama įvairiems kitiems darbams. Tai patalpų priežiūra, tinkamo mikroklimato sudarymas, prekių transportavimas, pakavimas, sandėliavimas. Šiuolaikinė įranga labai pagerina žmonių darbo sąlygas bei sumažina darbo sąnaudas.

Dulkių nusiurbimo sistemos

Medienos apdirbimo procesų metu susidaro daug dulkių, kurios kenkia tiek žmonių sveikatai, tiek įrangai. Dulkių nusiurbimo sitemos būna mobilios ir stacionarios jas pritaikant konkrečioms patalpoms. Dulkių siurbliai skirstomi į neišvalyto oro siurblius, kurie nusiurbia didesnes daleles - drožles, tačiau pilnai neišvalo į aplinką grąžinamo oro. Taip pat patalpose, kur reikalinga ideali švara, naudojamos švaraus oro sistemos, kurios veikia vakuumo principu ir oras į patalpa sugrįžta visiškai išvalytas.

Transportavimo ir pakavimo sistemos

Gamybos procese darbo sąnaudas sumažina konvejerinis gaminių pristatymas į pakavimo įrenginį ir į sandėlį.

Atliekų smulkintuvai

Visas medienos gamybos atliekas, taip pat perdirbti skirtas medžių šakas, krituolius ar net medines statybų atliekas apsimoka susmulkinti ir vėliau panaudoti tolimesnėje medienos produktų gamyboje ar energijai gaminti. Staklėse būna skirtingų peilių sistemos ir rotorių tipai, o tai leidžia pagaminti reikiamo dydžio drožles ar kaladėles.

Briketavimo presai

Pjovimo metu susidarančios pjuvenos sėkmingai panaudojamos kituose medienos apdirbimo procesuose - pavyzdžiui, medienos džiovinime. Gaunama pigesnė energija leidžia sumažinti medienos džiovinimo savikainą. Medienos atliekas ir drožles galima presuoti ir gaminti briketus.

Galandimo staklės

Didesnės įmonės galandinimo stakles įsigyja, mažesnėms dažniausiai apsimoka įrankius galąsti tuo užsiimančiose bendrovėse.

 

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama