Europos komisija paskelbė naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.

Europos Komisija kelia naują renovacijos bangą ir paskelbė, kad per ateinančius dešimt metų pastatų renovacijos apimtys turėtų padidėti bent du kartus.  EK pirmininkė Ursula von der Leyen mano, kad privalome paspartinti renovaciją, jei norime pasiekti kovos su klimato kaita tikslus. Jos pranešime nuskambėjo mintys, kad nors daug pastatų jau renovuoti ar yra renovuojami, esant dabartiniam tempui prireiks daugiau kaip šimtmečio taršai iš mūsų pastatų iki nulio sumažinti. Valstybinis tokių projektų finansavimas taip pat padės kompensuoti didžiulę žalą, kurią koronaviruso pandemija padarė bloko ekonomikai. Dalis su tuo susijusios finansinės pagalbos bus skirta iš 750 mlrd. eurų gaivinimo fondo, kuriam pritarė ES lyderiai.

Renovacijos tempai Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje renovuoti  3019 arba 8 proc. daugiabučių. Panašu, jog renovacijos tempai pernelyg lėti ir vis garsiau skamba nuogastavimai, kad vykdant modernizavimą tokiais tempais jis truks daugiau kaip šimtmetį. Vėl rengiama ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis.

„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu - po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400," - teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Renovaciją apmokėti iš šildymo sąskaitų

Lietuvos energetikos institutas dalyvauja įgyvendinant tarptautinį projektą  „Gyvenamųjų pastatų modernizavimas apmokant per sąskaitas už energiją" (angl. Residential building energy renovations with on-bill financing, Ren-on-Bill), kurio pagrindinis tikslas - pasiūlyti gyvenamųjų pastatų renovacijos finansavimo schemas. Tai Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020" finansuojamas projektas.

„Renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos yra pastatų atnaujinimo finansavimo būdas, kai paskolos už pastato renovaciją mokėjimai klientui yra pateikiami kartu su sąskaitomis už patiektą energiją ar kitas komunalines paslaugas. Tokiu atveju finansinių įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai yra kur kas mažesni, tad investuotojai patiria santykinai mažesnę riziką.

Pastatų atnaujinimo apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos leidžia klientui išvengti didelių momentinių išlaidų įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Tiesiog šios išlaidos apmokamos įtraukiant jas į periodinių mokėjimų už patiektą energiją sąskaitas. Tai reiškia, kad išlaidas už energijos vartojimo efektyvumo didinimą apmoka energijos tiekimo įmonės (arba su energijos tiekimo įmone bendradarbiaujančios finansų įstaigos), o klientas tas išlaidas grąžina įmonei per tam tikrą laikotarpį apmokėdamas mėnesines sąskaitas už energiją. Atsipirkimo laikotarpiu dėl energijos sutaupymų sumažėjus išlaidoms už patiektą energiją, sutaupytos lėšos gali būti skirtos apmokėti renovacijos metu patirtų išlaidų paskolos grąžinimui, taip nepakeičiant sąskaitų už energiją dydžio. Grąžinus paskolas už energijos vartojimo efektyvumo didinimą, sąskaita klientui bus mažesnė.

Renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos taikomos jau daugiau nei 30 metų. Jos ypač paplitusios JAV ir Kanadoje, kur tokiu būdu skatinamas pastatų atnaujinimas. Europoje tokia praktika naudojama kur kas rečiau. Taigi, renovacijos išlaidų apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemų galimybės vis dar neišnaudotos", - komentuoja projekto koordinatorius, LEI instituto direktoriaus pavaduotojas Rolandas Urbonas.

Apie šį ar visiškai panašų finansavimo modelį kalbama jau seniai, kodėl jis iki šiol nė neišbandytas bent eksperimento tvarka - neaišku.

Šį finansavimo modelį ne kartą siūlė ekonomistas Raimondas Kuodis, pagrindinius principus aptarėme dar 2013 metais ASA.LT publikuotame redakcijos straipsnyje „Ateityje kiaurų daugiabučių gyventojams gali tekti mokėti baudas".

Šis finansavimo modelis tuomet buvo vadinamas ESCO, o jo esmė, kad  namus atnaujina privatūs investuotojai (gali ir valstybės ar savivaldybių įmonės), investuodami 100 proc. savo lėšų ir prisiimdami riziką dėl rezultato, o investuotas lėšas atgauna rinkdami privalomas daugiabučių gyventojų įmokas už šildymą. Svarbiausios  ESCO modelio dalys yra sutaupytos energijos garantija ir atsiskaitymas už  įdiegtas taupymo priemones iš lėšų, gautų už sutaupytą energiją.

Veikiant pagal  ESCO modelį, mokėjimai už projekto įgyvendinimą yra tiesiogiai susiejami su gaunamais realiais sutaupymais, kurie apskaičiuojami kaip skirtumas tarp esamų išlaidų ir išlaidų po projekto įgyvendinimo. Investuotojas už savo lėšas padidina pastato energinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina iš sutaupytų už energijos išteklius lėšų.

Tuomet minėjome, kad Lietuvoje šis  modelis neveikia, nė viena bendrovė nedirba pagal tokį modelį ir nepasirašė tokios sutarties, nors daugelis skaičiuoja, kiek daug gyventojai sutaupo, pavyzdžiui, apšiltinus namą. Jis neveikia iki šiol.

Senųjų mikrorajonų renovacijos

Dabartinio Vilniaus miesto vyr. architekto Mindaugo Pakalnio beveik prieš dešimtmetį išsakytas įžvalgas šiandien galima būtų pakartoti žodis žodin, visos jos rutuliuojasi ta kryptimi, kurią ir nupiešė urbanistas.

Pagrindinės jo mintys išdėstytos straipsnyje „Trys prognozės, koks bus daugiabučių renovacijos palikimas. Be naujos kokybės renovacija neturi prasmės"  buvo apie tai, jog pradėjus daugiabučių renovaciją apšiltinimas lyg ir tapo tikslu, o kiti daugiabučių renovacijos uždaviniai buvo pamiršti. Tie kiti uždaviniai - tai gyvenamųjų mikrorajonų patrauklumo ir saugumo didinimas, viešosios infrastruktūros ir aplinkos kūrimas, bendruomenių telkimas. Be šių uždavinių sprendimo, architekto nuomone, sovietinių daugiabučių apšiltinimas suteiks tik momentinį efektą, nes  tokiuose rajonuose vistiek liks sovietinės aplinkos ir sovietinio gyvenimo būdo atmosfera, jaunos šeimos ir toliau bėgs iš jų, didelė tikimybė, kad jų vietą užims migrantai, dėl kurių kompaktiškų gyvenamųjų vietų ne viena Vakarų Europos šalis turėjo didžiulių problemų.

„Daugiabučių renovacijos programos vykdytojai ir jų šalininkai dažnai pateikia skaičius, per kiek laiko, sumažėjus išlaidoms šilumai, atsipirks gyventojų investicijos. Tai, žinoma, svarbu, nes gyventojai investuoja tikrai dideles sumas, ima šiam reikalui paskolas ir t.t. Tačiau problemos esmę sudaro ne vien investicijų atsipirkimas, o tai, ką už tuos pinigus visuomenė (kadangi skiriama visuomenės pinigų dalis) ir žmogus gauna ir ko reikėtų iš tikrųjų"

Turintys galimybių, bėga ir bėgs iš šių rajonų į saugesnę ir į šeimos gyvenimo kokybę labiau užtikrinančią aplinką - kas į individualių namų kvartalus, kas į naujos statybos daugiabučius.

„Realiausias prasidėjusios renovacijos scenarijus, kad bus apsiribota tik pastatų šiltinimu - sumažės sąskaitos už šildymą, bet pinigų kitiems renovacijos etapams nuo to neatsiras. O praktika rodo, kad pastatas kas 25-30 metų privalo būti atnaujintas kapitaliai: pakeistos ar iš esmės atnaujintos inžinerinės sistemos, pastatų vidaus erdvės pritaikytos naujiems poreikiams. Sovietinės statybos kvartalų gyvenamieji namai jau atstovėjo po 30-50 metų. Jiems jau reikėjo 1-os kapitalinės rekonstrukcijos. Apšiltinti šie pastovės dar vieną ciklą - 27 metus, tačiau gyvenimas juose dėl senstančių inžinerinių sistemų ir  morališkai ir fiziškai senstančių būstų bus  vis sunkiau pakenčiamas.

Vakarų šalys, turėdamos žymiai didesnę savo miestų vystymo patirtį, randa būdus ir teisinius mechanizmus išpirkti privatų būstą, konsoliduoti viešas ir privačias lėšas. Ir tam naudojama ta pati ES fondų parama. Tiesiog, mano galva, šios šalys yra žymiai profesionalesnės, kūrybiškesnės, o iš kitos pusės, atsakingesnės ateities kartų atžvilgiu. Tik tokie miestų vystymo projektai, deja, orientuoti į 5-10 metų ar dar ilgesnį laikotarpį, niekaip netelpantį į mūsų politines kadencijas..." - daugelyje konferencijų tuomet kalbėjo ir rašė dabartinis Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Deja, atrodo, kad parengti strategijas ir studijas svarbiau ir tą sėkmingai darome, bet daugiabučių modernizavimas važiuos tuo pačiu keliu.

Danutė Ramoškevičiūtė