Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

 

96 butų 16-os aukštų namas - Tour Bois-le-Pretre bokštas prie vieno iš Paryžiaus aplinkelių pastatytas 1958-1960 metais, jį projektavo architektas Raymond Lopez.

Daugiaaukštis - tipiškas greitos pokarinės architektūros ir statybos pavyzdys: stačiakampio plano, iš tuomet vyravusių  standartinių gelžbetonio plokščių, sienos - 16 cm storio, perdangų storis - 26 cm, ilgis - 7,20 m.

Beje, pokario metais, kai itin trūko gyvenamojo ploto,  panašių namų-bokštų pridygo ne vienoje Europos sostinėje.

16-os aukštų gyvenamasis namas Paryžiuje iki renovacijos.

 

Neišvaizdus ir beveidis bokštas - municipalinis būstas, apie 1980-uosius siekiant sumažinti šildymo kaštus pastato sienos buvo apšiltintos, apšiltinant buvo sumažinti langų plotai.

2005-aisiais Paryžiaus valdžia sprendė, ką daryti su apšiurusiu pastatu - griauti ar renovuoti? Bet nebuvo kur apgyvendinti žmonių, griovimo bei naujų butų statybos kaina pasirodė didžiulė - buvo apskaičiuota, kad visa tai kainuos apie 20 mln. eurų ( 69 mln. litų). Todėl nutarta paskelbti renovacijos konkursą, kuriam suformuluota užduotis pagerinti gyvenamojo ploto kokybę, į butus įleidžiant daugiau šviesos  bei sumažinti energijos sąnaudas.

 

Renovuotų namų šiltinimas moduliais

Renovacijos konkursą laimėjo architektų Frédéric Druot, Anne Lacaton & Jean-Philippe Vassal projektas, kurie pasiūlė pastatą apgaubti ne termoizoliacijos sluoksniu, o trimate plieno ir stiklo konstrukcija - moduliais.  Dėl šio sprendimo didėjo kiekvieno buto plotas, viso namo plotas padidėjo nuo 8900 kv.m iki 12460 kv.m. Bet svarbiausia, kad gyventojams buvo sukurta visiškai nauja būsto kokybė - butai tapo didesni ir šviesesni.

Architektai ir konstruktoriai suprojektavo autonominius 3 metrų pločio (gylio) plieno ir stiklo konstrukcijų modulius, montuojamus vienas ant kito prie fasadų. Modulių apkrovoms perimti buvo suprojektuoti poliai.

Modulio montavimo principas.

 

Surenkamo modulio vertikalaus pjūvio schema: 1.Piliastras UPN 300; 2.Cinkuoto plieno kaištis; 3.Esamų ir modulio grindų jungtis ir atrama; 4.Sija HEA 220; 5.Žiemos sodo/terasos grindinys: fibrocemento plokštės 25 mm, atskyrimo sluoksnis, rifliuoti galvanizuoto plieno lakštai (h 55 mm), sija HEA 100/ Rockwool terminė izoliacija (80 mm), fibrocemento lakštas (35 mm), pakabinamos lubos: mikroforuoti aliuminio lakštai ir mineralinės vatos lakštai (35 mm); 6.Balkono grindys: hidraulinis betono sluoksnis su 1% nuolydžiu, kvadratiniai profiliai UPA 100 (100x50mm), fibrocemento plokštė (25 mm), pakabinamos aliuminio lakštų lubos; 7.Parapetas: laminuoto stiklo apsauginės plokštės ir aliuminio  turėklai (100x40 mm); 8.Skaidri slankioji sistema: aliuminio rėmas su grioveliais ir slankiosios sistemos su stiklo paketais. 9.Stumdomas terasos uždarymas: stiklas arba polikarbonatas (18 mm);

Lengvas polikarbonato uždaromasis profilis - lyg antrasis namo korpusas, turintis šilumos kaupimo funkciją. Jo dėka saulės šiluma patenka į terasą, o tuo pačiu ir  į patalpas.

 

Modulį sudaro 1 m pločio balkono erdvė ir 2 m pločio nuo balkono ir buto slankiąja stiklo konstrukcija atskirtas kambario tęsinys - jį architektai vadina terasa, žiemos sodu. Jis tapo savotišku buferiu - saulės šilumos akumuliatoriumi, kuris, įkaitęs dieną, šilumą į butą atiduoda naktį.

Taip senieji fasadai buvo visiškai pakeisti, pratęstos kambarių erdvės  sukuriant uždaromas terasas bei atvirus balkonus. Gyventojai gavo ne tik papildomą plotą, bet ir šviesą, erdvę bei nuostabius vaizdus į Paryžių.

 

Prieš renovaciją demontuoti senieji fasadai

Naujos struktūros - moduliai sukurti iš surenkamų elementų, sujungtų taip, kad rekonstrukcijos metu vykdant darbus gyventojai galėjo likti gyventi butuose.

Vykdant renovacijos darbus pirmiausia iš išorės prie sienos buvo sumontuojamas modulis, po to demontuojama buvusi buto siena. Per darbo dieną vidutiniškai sumontuojama iki 7 butų modulių.

Prie pastato sienos montuojami gamykloje surinkti moduliai. Frederic Druot nuotrauka.

 

Naujosios trimatės pridėtinės konstrukcijos suformavo naują namo veidą, jų dėka aplink visą pastatą atsirado skaidrios slankiosios sistemos. Padidėjusius butų plotus dabar sudarė gyvenamosios patalpos ir terasos bei balkono plotai. Pidėtines namo konstrukcijos pirmiausia buvo pradėtos montuoti  iš abiejų pagrindinių - rytinės ir vakarinės  fasado pusių.

 

Renovuotas namo tambūras

Projektas taip pat leido panaikinti architektoninius skirtingus lygius pirmojo aukšto įėjime, pirmojo aukšto grindys buvo sulygintos su eksterjero grindiniu.  Visos nepanaudotos erdvės  tapo atviros ir skaidrios nuo pat įėjimo į laiptinę iki naujai užveisto sodo pastato retro dalyje. Viduje įrengtos poilsio bei laukimo zonos. Abiejose namo pusėse  suformuotos kolektyvinio naudojimo erdvės.  Senieji liftai panaikinti, jų sąskaita padidintas gyvenamasis plotas (atsirado 4 papildomi butai), o pastatyti skaidrūs šoniniai liftai sukūrė geresnį priėjimą prie butų ir suteikė daugiau dienos šviesos laptinėse.

Įėjimas tapo erdvesniu ir šviesesniu.

 

Visuose butuose pakeisti elektros ir sanitariniai mazgai bei sumontuoti mechaniškai kontroliuojamos ventiliacijos taškai. Skaidrių slankiųjų sistemų dėka į pastatą patenkanti saulės šiluma padidino namo energetinį efektyvumą.

Gyventojai patenkinti didesniu būstu ir atsiveriančiais vaizdais. Nuo saulės kaitros saugo sustumiamos žaliuzės. Philippe Ruault nuotraukos.

 

Namo renovacija vyko 2010 - 2011 metais, visi darbai truko 22 mėnesius, o pirmieji gyventojai nauju būstu galėjo pasidžiaugti jau po 7 mėnesių.

Inovatyvus rekonstrukcijos elementas buvo naujieji fasado moduliai iš plieno ir aliuminio rėmų, į kuriuos įmontuotos slankiosios sistemos. Tikslus modulio aukštis - 276 cm, ilgis - 750 cm, gylis - 315 cm.

Butai tapo šviesesni. Frederic Druot nuotrauka.

 

Slankiųjų sistemų moduliai į statybvietę atvežti jau sumontuoti gamykloje. Senieji fasadai su nedideliais langais buvo nuimti ir vietoj jų įstatytos stiklinės slankiosios sistemos, ko dėka gyventojams atsivėrė puiki galimybė grožėtis puikia panorama į Paryžių bei aplinkinius gamtos vaizdus.

Galutinė tokios renovacijos kaina - 11 mln. 200 tūkst. eurų (38 mln. 640 tūkst. litų).

Lyginant su pas mus vykdomų renovacijų vieno kvadratinio metro kaina, ji dešimteriopai didesnė, bet efektas turbūt taip pat didesnis.

Namo Paryžiuje vaizdas po renovacijos.

 

Ar įmanoma panaši rekonstrukcija pas mus?

Visi kalbinti Lietuvos architektai renovacijai didinant pastato tūrį nemato kliūčių, jų nuomone, tokia būtų kur kas patrauklesnė, nes iš esmės pagerina būsto kokybę. Prieš ketetą metų Vilniaus savivaldybės įmonės  „Vilniaus planas" architektai Sigita ir Saulius Dageliai, rengdami tipinius daugiabučių atnaujinimo projektus, 1-464A serijos stambiaplokščiams namams pasiūlė modernizavimo variantus, kuriuose numatyta  balkonus įstiklinti ir jų sąskaita praplėsti kambarius. Viename iš siūlomų modernizavimo variantų jie numatė  galimybę virtuves sujungti su svetainėmis, taip pat galimybę padidinti vonių kambarius.  Buvo pasiūlytas  ir virtuvių išplanavimo pagerinimas - paaukštinama palangė, kad po ja būtų galima būtų įrengti papildomą darbastalį. Kol kas pagal šiuos siūlymus Lietuvoje neatnaujintas nė vienas daugiabutis.

Beje, kalbinti architektai užsiminė apie teisines tokios renovacijos kliūtis. Kaip sakė dr. Evaldas Klimas, advokatų kontoros LAWIN advokatas, Mykolo Romerio universiteto lektorius, iš tiesų tokiai renovacijai pas mus gali atsirasti teisinių kliūčių, nes didėja pastato užimamas žemės sklypo plotas.  Prie daugumos senų daugiabučių žemės sklypai nėra suformuoti, daugiabučiai stovi ant valstybės žemės.

Kai tik įstiklinami balkonai, lodžijos ir šie elementai nėra priskiriami naudingam buto plotui (netampa šildoma patalpa) - laikoma, kad atliekamas paprastas remontas, tuomet sklypo formuoti nereikia. Jei didėja naudingas buto plotas, tuomet jau laikoma, kad atliekama rekonstrukcija, ir šiais atvejais yra reikalingas žemės sklypas, už kurį privalu mokėti mokesčius. Žemės nuomos mokesčio dydis priklauso nuo teritorijos, kurioje yra daugiabutis.  Vilniaus miesto savivaldybėje daugiabučių namų bendrijos žemės nuomos mokesčio nemoka, jei patalpos neperduotos komercinei veiklai vykdyti.

„Apibendrinant - teisės aktuose numatyta galimybė neformuoti sklypo tik atnaujinimo (modernizavimo) atvejais. Jei gyventojai nori praplėsti butų plotą apšiltinamais balkonais, atitinkami darbai priskiriami rekonstrukcijai pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys". Šiuo atveju būtina turėti suformuotą sklypą", - sakė teisininkas.

Danutė Ramoškevičiūtė

Frederic Druot ir Philippe Ruault nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.