Daugiabučių gyventojų bendrijos ar administratoriai  gali teikti paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui - mažajai renovacijai. Gyventojai turi galimybę ne tik sutaupyti šilumos energijos ir susimažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pakeisti vamzdyną, butuose pasikeisti radiatorius, įdiegti šilumos reguliavimą bei kitas priemones.

Kas yra mažoji renovacija

2019 metų kovo 14 d. Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos modernizuoti gyvenamojo pastato šilumos punktą ir (ar) pertvarkyti ar modernizuoti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą, nepriklausomai nuo viso namo renovacijos, taip užsitikrinant valstybės paramą, kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.

Gyventojai turi galimybę susitvarkyti savo daugiabučių namų išderintas šildymo sistemas jas subalansuojant, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius. Patvirtintos įstatymo pataisos uždegė žalią šviesą inžinerinei arba mažajai daugiabučių namų renovacijai.

Iki šiol įstatyme buvo leidžiama skirti paramą minėtoms priemonėms, jei būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė bei skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Tuo tarpu praktika rodo, kad įgyvendinus „mažąją renovaciją" vidutiniškai sutaupoma apie 25 proc. šilumos energijos, todėl paramą gaudavo tik daugiabučiai, kurie papildomai įgyvendindavo ir kitus projektus: apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo langus, duris ir pan. Ši išimtis įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.

Skaičiuojama, kad sutvarkius inžinerines sistemas vidutiniškai mokėjimai už šildymą vienam butui sumažėtų apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur. Gyventojų investuotos lėšos, pasinaudojus parama, atsipirktų per 3-5 metus.

Kadangi reikia laiko paraiškos pateikimo procedūroms, nes jos visos tokios pat kaip ir kompleksinio namo modernizavimo - t.y., būtina gauti 50 proc.+ 1 gyventojų pritarimą, paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d. Šis terminas gali būti paankstintas tuo atveju, kai prašymų bus pateikta visai šiam tikslui iš Klimato kaitos programos lėšų skirtai sumai (5 mln. eurų).

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2020 m.  liepos 1 dienos arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma.

Kaip nurodyta šios agentūros paskelbtame kvietime teikti paraiškas, jas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgalioti asmenys. Teikiant paraišką būtina nurodyti finansinių lėšų šaltinį.

Sąlygos kompensacinėms išmokoms gauti yra nustatytos Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarkos aprašu.

Šiame apraše nurodyta, jog gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Taip pat valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt

ASA.LT pasiekė klausimai, liečiantys  radiatorių keitimą: „Jeigu namo bendrija pritarė šilumos punkto modernizavimui, bet radiatorius keisti nori ne visi, tik dalis gyventojų. Ar gaus kompensacijas už radiatorius tie, kurie juos keis?", - klausia skaitytojas.

Gintarė Burbienė, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra" specialistė atsakė, jog „už radiatorių keitimą kompensacija galima tiems savininkams, kurie juos planuoja keisti. Svarbu, kad yra įgyvendinama privaloma priemonė - šilumos punkto modernizavimas".

Daugiabučių renovacija ir šilumos punktų būklė

Suprantama, geriausi rezultatai tiek šilumos taupymo, tiek komforto požiūriu pasiekiami atlikus kompleksinę daugiabučio renovaciją. Deja, iki 2020 metų pradžios buvo modernizuoti 2409 daugiabučiai, kai jų Lietuvoje yra apie 30 000. Matyt, todėl pradėtas skatinti bent šilumos punktų modernizavimas arba šildymo sistemų atnaujinimas.

Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą statistiką, Lietuvoje yra beveik 28 tūkst. šilumos punktų, iš jų gyvenamuosiuose namuose - 19 775. Dalis jų automatizuoti, daugiausia didžiuosiuose miestuose, bet regionuose vyrauja neautomatizuoti ir nemodernizuoti šilumos punktai.

Šilumos punktų techninė būklė 2019 metų pabaigoje.

Šildymo sistemos daugiabučiuose daugiausia yra vienvamzdės, kuriose pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir teka tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo natūraliai leisdžiasi žemyn ir, suprantama, vėsta. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, žemutinius radiatorius vanduo pasiekia atvėsęs. Todėl vienuose butuose yra per karšta, kituose - per šalta.

Termograma rodo, kad šilumos pasiskirstumas labai netolygus. Tokia padėtis fiksuojama didelėje dalyje senų daugiabučių.

Modernizuojant šilumos punktą, galima keisti vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę, kolektorinę, galima rinktis taupesnę karšto vandens ruošimo sistemą.  Galimus vienvamzdės šildymo sistemos rekonstrukcijos būdus rasite anksčiau publikuotame ASA straipsnyje „Šildymo sistemos rekonstrukcija ir radiatorių keitimas daugiabutyje"

https://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/173/1/0/1/article/17085/sildymo-sistemos-rekonstrukcija-ir-radiatoriu-keitimas-daugiabutyje

Tačiau šildymo sistemos tipo keitimas yra brangus, būtina keisti vamzdyną ir butuose, todėl ne visi gyventojai ryžtasi tokiai modernizacijai. Paprasčiau ir pigiau yra atnaujinti šilumos punktą, šie darbai nereikalauja didelių investicijų, o šilumos sutaupymas gali siekti 20-25 proc. Pasak Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, skaičiuojama, kad šilumos punkto modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai gali kainuoti apie 15 Eur/kv.m, o šilumos sutaupymas gali siekti iki 30 proc. Ir tai yra maždaug tik 1/10  kompleksinės renovacijos investicijų dalis.

Jei butuose keičiami radiatoriai, įrengiamas temperatūros reguliavimas, savaime suprantama, kad minimali invazija į butus reikalinga. Jei modernizuojamas tik šilumos punktas, kuris yra pastato rūsyje, tuomet jokie darbai butuose neatliekami.

Šilumos punkto renovacijos poreikį apsprendžia keletas veiksnių:

• Renovacija būtina elevatoriniams šilumos punktams, kuriuose nėra šilumos kiekio, patiekiamo į pastatą, reguliavimo galimybės priklausomai nuo lauko oro temperatūros, todėl tokių pastatų butuose per šalta arba per karšta.
• Kai šilumos punkte nėra automatikos, reguliuojančios ir palaikančios karšto vandens tiekimo temperatūrą;
• Kai šilumos punkte nėra įrengto automatinio stovų balansavimo;
• Kai nusidėvėjusi techninė šilumos punkto įranga, kuriai įtakos turi priežiūra, įrangos amžius ir pan.;
• Kai dažni gedimai ir avarijos;
• Kitos individualios priežastys;

Specialistas sako, kad esant šioms aplinkybėms, verta suburti gyventojus šilumos punkto renovacijai, nes gyventojai tokiu atveju permoka už šildymą. Be to, papildomai butuose galima keisti radiatorius, vamzdynus, įrengti termostatinius ventilius, individualius šilumos apskaitos prietaisus, šilumos daliklius, išmaniąją apskaitą, karšto vandens skaitiklius ir kitas priemones. Visos jos įskaičiuojamos į šilumos punkto modernizavimo priemones ir patvirtinus projektą kompensuojama 30 proc. jų kainos.

Dažnai atnaujinus name šilumos punktą, atlikus šildymo sistemos balansavimą, izoliavus vamzdynus, kuomet butuose ir laiptinėse pakeisti langai, name šilumos sąnaudos buvo tokios pat, kaip ir tokio pat ploto apšiltinto namo.

Pagrindiniai mažosios renovacijos darbai

Specialistų nuomone, vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai.  Vien tik ši priemonė gali sutaupyti apie 10 proc. šilumos energijos, kainuoja palyginti nedaug - 1-5 Eur/kv.m.

Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose.  Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti, o kainuoja iki 2 Eur/kv.m. Vadinasi, standartiniam 60 kv.m butui ši priemonė su kompensacija kainuotų iki 84 Eur.

Gyventojams itin patraukli yra patalpų temperatūros reguliavimo galimybė. Ji galima sumontavus termostatus ant radiatorių - temperatūrą galima reguliuoti 16-23 laipsnių ribose. Termostatai itin patogūs, kad galima nustatyti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose. Daugelis žmonių nemėgsta miegoti šiltai ir mielai palaiko miegamajame žemesnę temperatūrą. Termostatai gali sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos, o kainuoja 7-9 Eur/kv. buto metrui.

Radiatorius be termostato ir su termostatu. Įrengiant termostatus pašalinamas senas trieigis vožtuvas ir sumontuojamas naujas vandens tekėjimas į radiatorius, tai leidžia efektyviai reguliuoti šildymą.

Specialistų skaičiavimu, aukščiau minėtų investicijų atsiperkamumas - iki 3 metų. Skaičiavimai pagrįsti įvykdytų projektų pasiektais rezultatais.

Šilumos dalikliai

Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu, todėl nereikia užsukti į gyventojų butus. Šiuo atveju itin sunku ar net neįmanoma klastoti skaitiklių rodmenų.

Įdiegta duomenų surinkimo ir apskaitos sistema turi šiuos privalumus: sąskaitas galima gauti ir apmokėti internetu, neišeinant iš namų; kiekviename bute įrengtoje elektroninėje atsiskaitymų knygelėje nurodomos tikslios mokesčių už suvartotą energiją sumos; gyventojai kiekvieną dieną gali sekti sąskaitos pokyčius ir viršijus savo finansines galimybes apriboti poreikius; butui tiekiamos šilumos poreikį galima reguliuoti nuotoliniu būdu. Moderni duomenų surinkimo ir apskaitos sistema  diegiama visame gyvenamajame name.

Prie kiekvieno šilumos prietaiso sumontuojamas šilumos daliklis – ant šildymo prietaiso paviršiaus sumontuotas prietaisas, netiesiogiai matuojantis šildymo prietaiso atiduodamos aplinkai šilumos kiekį, kuris yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos. Šilumos daliklio rodmenys yra proporcingi integruotai per matavimo laikotarpį šildymo prietaiso paviršiaus temperatūrai arba integruotam temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos.

Energijos taupymo sprendimai šildymo sistemų renovacijai

Specialistai siūlo paprastą ir nebrangią sistemą daugiabučių renovacijai,  kurią pritaikius galėsite:

• kiekviename kambaryje patys nusistatyti temperatūrą;

• išvykus keletai dienų sumažinti šildymą visame bute;

•  mokėti už šildymą tik tiek, kiek suvartosite.

Sistemą paprasta sumontuoti, nebūtina keisti radiatorių ir vamzdžių.

Ją įdiegus turėsite galimybę sutaupyti apie 30 proc. išlaidų už šildymą, o investicijos sudarys tiktai 10 proc. bendrų renovacijos kaštų, t.y. iki 8,70 Eur/kv.m.

Tokį efektą galima pasiekti:

• subalansavus šildymo stovus;

• pertvarkius vienvamzdę šildymo sistemą;

• įvedus individualią šilumos apskaitą butuose.

Rezultatas: Trijų kambarių 63 kv. m butas per šildymo sezoną sutaupytų apie 145 Eur, priklausomai nuo temperatūros nustatymo kambariuose.

Galimi energijos taupymo sprendimai

Pirmas žingsnis: Vienvamzdės sistemos balansavimas naudojant automatinius balansavimo ventilius. Visame pastate tiksliai sureguliuoti šildymo sistemos srautus stovuose. Rezultatas – visi stovai šyla tolygiai, todėl ir šiluma pasiskirsto tolygiau.

Efektyvumas – iki 10 proc.;

Investicijos kaina – 1 – 5 Eur/kv.m;

Investicijos grąža – iki 1,5 metų.

Antras žingsnis: Individualus patalpų temperatūros reguliavimas, sumontavus radiatorių termostatus. Patalpos šildomos pagal poreikį, t.y. tiek, kiek nustato vartotojas. Pagal pageidavimą yra galimybė maksimaliai (21/22/23°C) ir minimaliai (16°C) apriboti temperatūrą – tai leidžia papildomai sutaupyti energijos.

Efektyvumas – iki 20 proc.;

Investicijos kaina – 7 – 9 Eur/kv.m;

Investicijos grąža – iki 1,5 metų.

Trečias žingsnis: Karšto vandens sistemos balansavimas – sumontavus karšto vandens termoreguliatorius karšto vandens sistemos stovuose. Rezultatas: visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo. Taip pat apsaugo nuo  legioneliozės bakterijų atsiradimo.

Efektyvumas – iki 30 proc.;

Investicijos kaina – iki 2 Eur/kv.m;

Investicijos grąža – 0,5 metų.

Rekomenduojama pilna vienvamzdės sistemos renovacija.

Pilnas vienvamzdės sistemos valdymas – automatinis šildymo stovų balansavimas, grįžtamos temperatūros reguliavimas stovuose, individualus temperatūros reguliavimas kiekvienoje patalpoje su radiatorių termostatais.

Efektyvumas – iki 30 proc.;

Investicijos kaina – 5-9 Eur/kv.m;

Vienvamzdės šildymo sistemos renovacija

Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Pasinaudojus parama mažajai renovacijai, galima atnaujinti daugiabučio šilumos punktą ir pakeisti ar bent patobulinti vienvamzdę šildymo sistemą.

Daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema. Tai reiškia, kad karštas vanduo - šilumnešis siurbliu keliamas aukštyn iki tolimiausio radiatoriaus viršutiniame aukšte. Iš ten vanduo teka žemyn į kitus radiatorius ir, kol pasiekia žemutinių aukštų šildymo prietaisus, gerokai atvėsta.

Vienvamzdės šildymo sistemos principas.

Vienvamzdėse sistemose šiluma pasiskirsto netolygiai, o jei kai kuriuose butuose yra įrengti papildomi radiatoriai ar jų sekcijos, tai sistemą visiškai išbalansuoja ir pirmųjų aukštų gyventojų butus pasiekia jau visiškai atvėsęs šilumnešis. Dėl to viršutinių aukštų gyventojams per karšta, apatiniams - per šalta.

Geriausia būtų vienvamzdę sistemą pakeisti į dvivamzdę, joje tolygiai paskirstomas šilumos kiekis stovuose ir butuose, kiekvieną radiatorių galima reguliuoti pagal poreikius, pakeitus viename bute radiatorių neišsibalansuoja visa sistema, kadangi dvivamzdėje sistemoje balansavimo metu nustatomas tik tam tikras kiekvienam butui reikalingas šilumos kiekis. Tokiu atveju taupoma viso namo šiluma. Tačiau vienvamzdės šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę gana brangus, vamzdynui pravesti reikalinga intervencija į visus butus, po to juose reikia remonto, ne visi gyventojai su tuo sutinka.

Vienvamzdę sistemą galima patobulinti, tokiu atveju irgi nemažai sutaupoma šilumos energijos, o intervencija į butus - minimali.

UAB „IMI Hydronic Engineering" specialistai vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumui pagerinti siūlo eilę gaminių - automatinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvus ir kitus komponentus, kurie visi kartu  vienvamzdę sistemą daro beveik tokia pat efektyvia kaip ir dvivamzdė šildymo sistema. Be to, vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimo išlaidos yra mažesnės nei dvivamzdės, todėl šilumos punkto modernizavimas yra labai patrauklus butų savininkams.

Nemenkas šilumos sutaupymas gaunamas ant šildymo ir karšto vandens stovų sumontavus rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus. Balansiniai vožtuvai turi matavimo antgalius, prie kurių prijungus matavimo prietaisą matyti, koks vandens  srautas prateka, ar jis atitinka projektinį srautą.

Tikslesni ir lengviau reguliuojami yra automatiniai balansiniai vožtuvai, tikslus nustatymas garantuoja projektinį srautą, bet jį retsykiais reikia pamatuoti.

Ne visada reikia arba ne visada tinka naudoti automatinius balansinius vožtuvus, todėl galima rinktis rankinius balansinius vožtuvus - pilno uždarymo, su išankstinio nustatymo ir fiksavimo funkcija, su galimybe matuoti  slėgio nuostolius, srautą ir šilumnešio temperatūrą.

STAD ir TBV balansiniai vožtuvai išlygina šilumnešio srautą visuose stovuose, šiluma pasiskirsto tolygiai ir radiatoriai visuose butuose šyla vienodai.

Balansinių ventilių įrengimas gali sutaupyti iki 10 proc. šilumos energijos.

Termostatiniai ventiliai prie radiatorių naudojami kartu su termostatinėmis galvutėmis valdo patalpų temperatūrą. Jie gali būti su išankstiniu nustatymu (dažniau naudojami dvivamzdėse sistemose) arba be jo. Vienvamzdėse sistemose naudojami didelio pralaidumo termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvutėmis temperatūrai nustatyti. Galvutėse esantis elementas reaguoja į aplinkos temperatūrą ir valdo šilumnešio srautą patenkantį į radiatorių.  Itin patogu nustatyti žemesnę temperatūrą miegamajame kambaryje, kas savaime reiškia šilumos taupymą ir sveikesnį miegą.

Didelio pralaidumo termostatiniai vožtuvai ir K termostatinė galvutė su nuotoliniu jutikliu ir be jo. Nuotolinis jutiklis reikalingas, kuomet sudėtinga pasiekti termostatinę galvutę.

Renovuojant seną vienvamzdę sistemą ir montuojant termostatinius ventilius pašalinamas senas trieigis vožtuvas ir perdaromas radiatoriaus pajungimas - tai leidžia efektyviai reguliuoti šildymą.

Radiatorių ir gyvatukų keitimas

Kaip nurodoma Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo tvarkos apraše, finansuojama ne tik elevatorinių šilumos punktų pertvarka, bet ir senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, atnaujinimas arba atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą.

Taip pat prie finansuojamų priemonių priskiriama ir karšto vandens tiekimo sistemos pertvarka, įskaitant susijusių elementų keitimą - vamzdžių izoliavimą, keitimą, rankšluosčių džiovintuvų keitimą.

Klaipėdos Laukininkų g. 44 namo revovaciją gyventojai pradėjo nuo šildymo sistemos atnaujinimo.
Atnaujinta vienvamzdė sistema, įrengti termostatai leidžia individualiai reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje. Šildymo sistema subalansuota, sumontavus automatinius balansiniaus ventilius - srauto ribotuvus. Ant radiatorių sumontuoti davikliai rodo, kiek šilumos buvo faktiškai suvartota. Suskaičiuota, jog  5027 kv. metrų šildomo ploto name vidutiniškai per metus sutaupyta apie 30 proc. šilumos energijos.

Klaipėdos Laukininkų g. 44 daugiabutyje šildymo sistemos atnaujinimas gyventojams kainavo 7,5 Eur/kv.m.

Automatizuotame šilumos punkte, jei gyventojai pageidauja, yra galimybė nustatyti įvairius šildymo sistemos temperatūrinio režimo grafikus: nakties metu palaikyti žemesnę šildymo sistemos temperatūrą, sumažinti karšto vandens temperatūrą bei išjungti karšto vandens cirkuliaciją, nustatyti šildymo sistemos paros bei savaitės šildymo grafiką. Automatizuoti šilumos punktai daug efektyvesni, daugelis daugiabučių bendrijų jas yra įsirengę savo lėšomis.

Šiuo metu yra galimybė gauti paramą automatizuotų šilumos punktų dar neturinčioms daugiabučių bendrijoms, o turintiems jau pasenusius automatizuotus punktus - juos atnaujinti, modernizuoti ir sutaupyti dar daugiau šilumos energijos.

ASA.LT ir  "IMI Hydronic Engineering" informacija