Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.

Renovacijos nauda šiandien nekelia abejonių ne tik energijos tiekimo, statybų ar nekilnojamo turto specialistams. Mažesnės šildymo išlaidos, komfortiškesnės gyvenimo sąlygos, padidėjusi butų vertė - tai tik keletas privalumų, kuriuos gali patvirtinti daugelio kokybiškai renovuotų namų gyventojai. Tačiau lūkesčiai dėl daugiabučių renovacijos galutinio rezultato pasiteisina tik tada, kai namas atnaujinamas pagal tinkamai parengtą projektą, su tikslingai parinktomis kokybiškomis medžiagomis, kai užtikrinama kvalifikuota darbų kokybė ir profesionali priežiūra.

Kaip rodo praktika ir mokslininkų skaičiavimai, didžiausi šilumos praradimai yra per sienas.

Kuri šiltinimo sistema geresnė

Vienas dažniausiai šiltinimo medžiagų specialistams užduodamų klausimų yra apie tai, kuri šiltinimo sistema geresnė - vėdinama ar tinkuojama? Abi sistemos yra geros ir naudotinos Lietuvoje, tačiau pastaraisiais metais didesnė dalis daugiabučių renovuojama įrengiant vėdinamą (ventiliuojamą) fasadą.

Vėdinamas arba ventiliuojamas fasadas - abi šios sąvokos reiškia namo sienų šiltinimo sistemą, kai tarp apdailos ir šilumos izoliacinės medžiagos įrengiamas vėdinamas oro tarpas. Šaltasis metų laikas Lietuvoje yra gana ilgas, o pajūrio zona pasižymi dažna temperatūrų ir drėgmės kaita, kuri turi įtakos sienų drėgminei būsenai. Kai kurios tinkuotų fasadų sistemos šią drėgmę išgarina sunkiau nei vėdinamieji fasadai, kuriuose vyksta natūrali ventiliacija ir drėgmė iš sienos konstrukcijos išgaruoja greičiau. Tačiau, tinkamai suderinus šiltinimo sistemos sluoksnius, tiksliai išpildžius technologinius reikalavimus, atsižvelgus į vietos klimatines ir oro sąlygas renovacijos darbų metu, abi šiltinimo sistemos gali pateisinti atnaujinto būsto gyventojų lūkesčius.

Sertifikuota šiltinimo sistema - kas tai?

Statybos norminiai dokumentai (STR 2.04.01:2018) nurodo, kad ir tinkuojamas, ir vėdinamas fasadas turi būti įrengiamas kaip vieninga sistema. Sistema - tai nepriklausomoje laboratorijoje išbandytas ir sertifikavimo įstaigos patvirtintas tinkuojamo ar ventiliuojamo fasado medžiagų ir technologijų rinkinys, turintis europinį arba nacionalinį techninį įvertinimą. Sertifikuojant fasado sistemą, bandymais nustatoma viso fasado rinkinio degumo klasė, apskaičiuojamas arba išbandomas atsparumas apkrovoms ir kiti mechaniniai parametrai, šiluminė varža bei kitos savybės.

Anksčiau buvo sertifuojamos tik tinkuojamo fasado sistemos, o nuo 2022 metų kai kurie vėdinamų fasadų sistemų tiekėjai jau gali pasiūlyti ir sertifikuotą, t. y., nacionalinį techninį įvertinimą turinčią ventiliuojamo fasado sistemą, kuri gali būti naudojama ir itin naudinga renovacijos projektuose. Viena jų - „ISOVER išorinė vėdinama termoizoliacinė sistema" turinti nacionalinius techninius įvertinimus NTĮ-02-007:2022 (su fibrocementinių plokščių apdaila) ir NTĮ-02-008:2022 (su keraminių plytelių apdaila).

Kaip parinkti geras medžiagas vėdinamam fasadui

Vėdinamo fasado konstrukciją sudaro šie komponentai (žr. 1 pav. ir 2 pav.):

• Prie esamų sienų (1) tvirtinamos nerūdijančio plieno konsolės (kronšteinai) ir vertikalūs aliuminio profiliai;
• Pagrindinis šilumos izoliacijos sluoksnis (2), pvz., ISOVER Standard 35, kurio storis 175 mm;
• Vėją izoliuojantis sluoksnis (3), pvz., priešvėjinė ISOVER Facade plokštė (arba ISOVER SKL), kurios storis 30 mm;
• Vėdinamas oro tarpas (4), ne mažesnis kaip 25 mm pločio;
• Fasado apdaila (5) - fibrocementinės plokštės arba keraminės akmens masės plytelės.

1 pav. Vėdinamo fasado konstrukcijos komponentai.

2 pav. Vėdinamo fasado karkaso elementas - nerūdijančio plieno konsolė.

Sertifikuotos fasado sistemos NTĮ dokumente yra nurodytas ventiliuojamo fasado komponentų medžiagiškumas, matmenys ir kiti parametrai (konsolių plieno klasė, vertikalių profilių aliuminio klasė ir kt.).

Vėdinamo fasado šilumos izoliacija įrengiama iš dviejų sluoksnių: pagrindinio termoizoliacinio sluoksnio (1 pav. 2) ir vėją izoliuojančio sluoksnio (1 pav. 3). Pagrindiniam šilumos izoliacijos sluoksniui paprastai naudojamos ISOVER Standard 35 plokštės, kurių storis nustatomas šiluminės varžos skaičiavimais ir yra nurodytas projekte. Renovuojamo B energinio naudingumo klasės namo šiltinimui dažniausiai naudojamos 175 mm storio ISOVER Standard 35 plokštės. Termoizoliacinės plokštės montuojamos perstumiant jas viena kitos atžvilgiu.

Pagrindinis šiltinimo sluoksnis uždengiamas 30 mm storio priešvėjinėmis plokštėmis, kurios saugo šilumos izoliaciją nuo oro srautų, kad vėdinamame oro tarpe judantis oras „neišneštų" šilumos iš šio sluoksnio. Kuo mažesnis vėją izoliuojančios medžiagos orinis laidis, tuo geriau ji sulaiko vėjo poveikį.

ISOVER priešvėjinės plokštės yra trijų tipų: be dangos (ISOVER SKL), dengtos stiklo audiniu (ISOVER RKL-31) ir pačios kokybiškiausios - dengtos specialiu vėjui nelaidžiu laminatu (ISOVER Facade). Visų šių priešvėjinių plokščių labai geros šilumą izoliuojančios savybės: šilumos laidumo koeficientas 0,031 W/mK, todėl jos padeda pasiekti geresnę sienos šiluminę varžą.

Atkreipiame dėmesį: priešvėjinių plokščių paviršių dengianti stiklo audinio danga neturi įtakos nei šių plokščių šiluminiams, nei oro laidumo parametrams!

Kitaip yra su ISOVER Facade plokščių (žr. 3 pav.) danga, kurios įtaka itin didelė: Facade plokščių laminato danga suteikia plokštei labai mažą oro laidumą, todėl ji saugo šiltinimo sluoksnį nuo stiprių oro srautų. Nors ir nelaidi vėjui, ISOVER Facade plokštė gerai praleidžia vandens garus ir netrukdo vidinei drėgmei pasišalinti iš konstrukcijos.

3 pav. Vėjui ir vandeniui nelaidžios ISOVER Facade priešvėjinės plokštės.

Priešvėjinės plokštės montuojamos perdengiant po jomis esančių plokščių siūles. Sumontavus ISOVER Facade plokštes, siūlės tarp plokščių bei jungtys pastato kampuose ar ties langais sandarinamos lipniomis juostomis ISOVER FacadeTape (žr. 4 pav.). Taip suformuojamas vientisas ir labai sandarus oro srautus izoliuojantis išorinis apvalkalas.

4 pav. ISOVER Facade siūlų sandarinimas.

Įstatymais pakeitus tvarką, kai statybos darbus leidžiama atlikti kartu su projektavimu, padažnėjo atvejų, kai kokybiškiausia priešvėjinė mineralinės vatos plokštė ISOVER Facade, dengta specialia vėjui nelaidžia danga, pakeičiama paprastesne stiklo audiniu dengta priešvėjine plokšte ar plokšte be dangos. Nes ji pigesnė. Tikimasi, jog skirtumo nebus. Iš tikrųjų, visų ISOVER priešvėjinių plokščių - SKL, RKL-31 ir ISOVER Facade šilumos laidumo koeficientas yra toks pat - 0,031 W/mK, ir visos jos tinkamos naudoti vėdinamų fasadų vėjo izoliacijai. Tačiau norint pasiekti didesnį išorinio apvalkalo sandarumą, pirmenybė turėtų būti teikiama ISOVER Facade plokštėms. Didesnis sandarumas ypač didelę naudą duoda pučiant stipriems gūsingiems vėjams arba jei vėdinamas fasadas įrengtas ant aukštuminio pastato ir konstrukcijos oro tarpas yra intensyviai vėdinamas. Jei renovuojamas pastatas yra vidutinio aukštingumo, regionui nebūdingi gūsingi vėjai ir maža tikimybė, kad fasadas bus intensyviai vėdinamas, galima naudoti ir ISOVER SKL plokštes be dangos.

Šilumos ir vėjo izoliacijos tvirtinimui rekomenduojama naudoti plastikines smeiges, kurios neturi įtakos šiluminiams nuostoliams, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju smeigės parenkamos priklausomai nuo esamos sienos parametrų.

Siekiant užtikrinti, kad vėjo izoliaciniame sluoksnyje neliktų jokių plyšelių, priešvėjinių plokščių kampines jungtis rekomenduojama sutvirtinti mechaniškai, pavyzdžiui spiraliniais sraigtais ISOVER Fire Protect Screw (5 pav.).

5 pav. Priešvėjinių plokščių kampinių jungčių tvirtinimas spiraliniais sraigtais.

Kokybiškai įrengus vėdinamą fasadą su ISOVER šilumos ir vėjo izoliacija, renovuojamas namas bus ne tik šiltas, tačiau ir saugus priešgaisriniu požiūriu: išbandyta ir NTĮ dokumente nurodyta A2 degumo klasė patvirtina, kad fasadas su ISOVER vėdinama termoizoliacine sistema yra nedegus.

UAB "Saint-Gobain statybos gaminiai" informacija ir nuotraukos