.png)
Dekoratyvinis vandens tvenkinys – savarankiškai gyvenanti ir kvėpuojanti biosistema. Jos sukūrimas, vystymas ir išsaugojimas reikalauja darbo ir suteikia daug kūrybos. Vanduo keičia sodo nuotaiką, atspindi dangų, pritraukia paukščius, laumžirgius bei varles, o gerai parinkti augalai sujungia krantą su aplinkiniu želdynu.
Dekoratyvinis tvenkinys baseinas Berlyno zoologijos sode. Sukuriamos dirbtinės bangos imituojančios pakrantės bangomūšą. Čia jau aišku aukščiausias lygis.
Dekoratyviniai vandens telkiniai skiriasi dydžiu, forma, gyliu ir įrengimo būdu. Mažas laukinės gamtos tvenkinys, augalinis baseinas, koi karpių tvenkinys ir formalus vandens veidrodis kuriami pagal skirtingas taisykles. Pradžioje apsisprendžiama, kam telkinys bus skirtas, nes nuo to priklausys jo profilis, hidroizoliacija, filtravimo sistema ir priežiūra.
Dekoratyvinio tvenkinio projektavimas
Nusprendę įsirengti dekoratyvinį vandens telkinį, rūpestingai apgalvokite jo vietą. Nuo jos labai priklausys viso darbo sėkmė. Tvenkinio stilius ir dydis turi harmoningai derėti su statiniais, takais, reljefu ir įsilieti į bendrą kraštovaizdį. Jį verta matyti pro dažniausiai naudojamus namo langus, nuo terasos arba pagrindinio sodo tako.
Tvenkiniui tinka vieta, kuri dalį dienos gauna saulės, o karščiausiomis valandomis gali būti šiek tiek pridengta. Maždaug 4–6 valandos tiesioginės saulės per dieną yra geras atspirties taškas daugeliui sodo tvenkinių. Tikrasis poreikis priklauso nuo augalų ir vandens tūrio. Visą dieną kepinamas seklus vanduo greitai įšyla, jame mažėja ištirpusio deguonies ir lengviau suveša dumbliai. Nuolatinis gilus šešėlis riboja vandens augalų žydėjimą.
Po dideliais lapuočiais tvenkinyje kaupiasi lapai, žiedadulkės ir šakelės. Medžių šaknys apsunkina kasimą, o seni medžiai gali būti pažeisti kertant jų šaknų zoną. Tvenkinys neįrengiamas žemiausioje sklypo vietoje, į kurią po lietaus suteka trąšos, gruntas ir purvinas vanduo nuo vejos ar trinkelių. Baigtas kraštas formuojamas keliais centimetrais aukščiau aplinkinio paviršiaus.
Tvenkinio dydis ir gylis
Didesnis vandens tūris lėčiau įšyla ir atvėsta, todėl biologinė pusiausvyra jame stabilesnė. Mažas tvenkinys taip pat gali būti gražus ir vertingas gyvūnijai, jeigu jame suformuojamos skirtingo gylio zonos, dalį paviršiaus dengia augalai, o vanduo neperkaitinamas.
Laukinės gamtos tvenkiniui naudingi 20–60 cm gylio plotai, sekli akmenukų „pakrantė“ ir nuolaidus išlipimas gyvūnams. Bent viena gilesnė 60–80 cm zona sumažina staigius temperatūros svyravimus. Dekoratyviniams augalams formuojamos terasos: pakrančių augalams dažnai pakanka kelių ar keliolikos centimetrų vandens, vandens lelijoms gylis parenkamas pagal konkrečią veislę.
Žuvų tvenkinio dydis ir gylis priklauso nuo žuvų rūšies, skaičiaus bei žiemojimo būdo. Nedidelėms dekoratyvinėms žuvims numatomas bent maždaug 3,5 m² vandens paviršius ir 80–100 cm gilesnė zona. Koi karpiams paprastai projektuojamas bent 1,2–1,5 m gylis, didelis vandens tūris, dugno nuolydžiai, biologinis filtras ir intensyvi aeracija. Galutiniai matmenys derinami prie vietos klimato ir pasirinktos sistemos.
Žuvų žiemojimo sąlygas lemia tvenkinio gylis, deguonies kiekis ir dujų apykaita. Po ledu deguonis eikvojamas yrant organinėms liekanoms ir kvėpuojant gyvūnams. Žiemą palaikoma dujų apykaitos anga, naudojamas aeratorius arba specialus neužšąlantis įrenginys. Oro difuzorius laikomas seklioje zonoje, kad stipri srovė neišmaišytų giliausio, santykinai šiltesnio vandens. Ledo daužyti negalima, nes smūgio bangos gali pakenkti žuvims.
Gatavos tvenkinių formos
Mažam telkiniui galima pasirinkti gamykloje suformuotą polietileno, stiklo pluošto ar kitos gamintojo nurodytos medžiagos talpą. Jos profilis, terasos ir tūris žinomi iš anksto, todėl lengviau suplanuoti augalus ir krantą. Talpos ilgaamžiškumą lemia medžiaga, sienelių storis, atsparumas ultravioletui, atrėmimas grunte ir gamintojo garantija.
Duobė kasama pagal konkrečios formos matmenis, paliekant montavimo tarpą. Pagrindas išlyginamas ir sutankinamas, pagal gamintojo instrukciją įrengiamas smėlio arba smulkaus stabilaus užpildo sluoksnis. Talpa pastatoma tiksliai horizontaliai. Pilant vandenį tarpai aplink sieneles palaipsniui užpildomi ir sutankinami, kad korpusas nesideformuotų ir po juo neliktų tuštumų.
Gatavos formos patogios mažiems telkiniams. Jų krantai dažnai statūs, o terasos siauros, todėl reikia numatyti saugų išlipimą varlėms, ežiams ir kitiems į vandenį patekusiems gyvūnams. Tam tinka nuo dugno iki kranto kylanti akmenų juosta arba stabiliai pritvirtinta rampa.
Tvenkinio hidroizoliacinė membrana
Laisvos formos tvenkiniams dažniausiai naudojama PVC arba EPDM membrana. Sodo tvenkiniams skirta EPDM sintetinės gumos membrana paprastai būna apie 1,0–1,2 mm storio. Ji išlieka elastinga šaltyje, atspari ultravioletui ir gaminama dideliais lakštais. PVC membranos dažnai būna 0,5–1,0 mm storio, yra lengvesnės ir pigesnės. Jų savybės bei ilgaamžiškumas priklauso nuo sudėties, storio ir gamintojo.
Žuvų tvenkiniui pasirenkama gamintojo kaip žuvims ir vandens augalams saugi membrana. Paprasta statybinė polietileno plėvelė šiam darbui netinka: ji lengvai praduriama, greitai sensta saulėje ir nėra skirta ilgalaikiam vandens laikymui.
Reikalingas membranos ilgis apskaičiuojamas prie didžiausio tvenkinio ilgio pridėjus du didžiausius gylius ir kraštų tvirtinimo atsargą. Plotis skaičiuojamas tuo pačiu principu. Sudėtingo profilio duobė matuojama minkšta juosta per dugną ir šlaitus. Didelį tvenkinį patikimiau uždengti vienu gamykloje paruoštu lakštu. Kai jungtis neišvengiama, naudojamas konkrečiai membranai skirtas gruntas, klijai ir siūlių juosta arba gamintojo numatyta suvirinimo technologija.
Plėvelinio tvenkinio įrengimas
Iš būsimo tvenkinio kontūro pašalinamas derlingas gruntas, akmenys, statybinės atliekos ir šaknys. Formuojamos stabilios nuožulnios sienelės bei skirtingo gylio terasos augalams. Labai statūs šlaitai byra, apsunkina akmenų tvirtinimą ir sukuria didesnę apkrovą membranai.
Pagrindas išlyginamas smėliu ten, kur jo reikia nelygumams užpildyti, ir visas uždengiamas tvenkiniams skirta apsaugine geotekstile. Ji saugo membraną nuo likusių akmenukų, šaknų ir grunto judėjimo. Po dideliais rieduliais ant membranos dedamas papildomas apsauginis geotekstilės sluoksnis.
Membrana klojama šiltą dieną, paliekant laisvas raukšles kampuose ir įdubose. Tvenkinys pamažu pildomas vandeniu, o plėvelė taisoma tol, kol ją prispaudžia vandens svoris. Kraštai galutinai tvirtinami tik pripildžius tvenkinį ir membranai nusėdus. Aplink perimetrą paliekama inkaravimo atsarga, ji užfiksuojama griovelyje ir paslepiama akmenimis, žvyru arba augalais.
Vandens lygio linija turi būti horizontali. Kelių centimetrų klaida ilgame krante vienoje pusėje atidengs membraną, kitoje vanduo gali išsilieti. Veja ir kapiliarinis kilimėlis nestumiami į patį vandenį, nes gali siurbti jį iš tvenkinio į gruntą. Pertekliniam lietaus vandeniui numatoma kontroliuojama persipylimo vieta, nukreipta nuo pastatų.
Betoninis vandens telkinys
Betoninis baseinas tinka taisyklingų formų vandens veidrodžiams, fontanams, maudymosi tvenkinio techninėms zonoms ir konstrukcijoms su vertikaliomis sienomis. Patikimą konstrukciją sudaro pagal apkrovas apskaičiuotas gelžbetonis ir vientisa hidroizoliacijos sistema. Gelžbetonio storis, armatūra, pagrindas, deformacinės bei technologinės siūlės apskaičiuojamos pagal matmenis, gruntą, gruntinio vandens slėgį ir žiemos poveikį.
Vandens sandarumą užtikrina suprojektuota gelžbetonio konstrukcija, sandarinamos darbo siūlės ir vandens telkiniams tinkama hidroizoliacijos sistema. Plytelės ar akmens apdaila nėra hidroizoliacija. Visi vamzdžių įvadai, dugno trapai, šviestuvų nišos ir skimeriai suplanuojami iki betonavimo. Didesnį betoninį telkinį verta patikėti konstruktoriui ir baseinų ar hidrotechninių statinių rangovui.
Vandens cirkuliacija ir filtravimas
Laukinės gamtos tvenkinys su nedideliu gyvūnų kiekiu gali veikti be filtro, jeigu jame pakanka augalų, nepatenka trąšos ir reguliariai pašalinama perteklinė organika. Žuvų tvenkiniui filtro našumas parenkamas pagal tikrąjį vandens tūrį ir žuvų apkrovą. Kuo daugiau bei stambesnių žuvų, tuo didesnio biologinio filtro ir intensyvesnės aeracijos reikia.
Mechaninė filtro dalis sulaiko lapus, žuvų išmatas ir kitas daleles. Biologiniame užpilde gyvenančios bakterijos nuodingą amoniaką paverčia nitritais, vėliau – nitratais. Filtras veikia visą šiltąjį sezoną be ilgų sustojimų, nes be deguonies biologinė kolonija pradeda žūti. Kempinės skalaujamos nupiltu tvenkinio vandeniu, biologinis užpildas neplaunamas chloruotu vandeniu.
UVC skaidrintuvas paveikia per įrenginį pratekančius vienaląsčius dumblius, dėl kurių vanduo tampa žalias. Tvenkinyje sukauptos maisto medžiagos šalinamos kitomis priemonėmis, o prie akmenų prikibęs siūlinis dumblis surenkamas mechaniškai. Vandens skaidrumas vertinamas kartu su jo chemine kokybe, todėl žuvų tvenkinyje stebimi amoniakas, nitritai, pH ir deguonies požymiai.
Durpės gali keisti vandens pH, spalvą ir kietumą, todėl jos nėra universali skaidrinimo priemonė. Vandens kokybė pirmiausia gerinama pašalinant lapus bei dumblą, ribojant pašaro kiekį, mažinant žuvų tankį, parenkant tinkamą filtrą ir auginant maisto medžiagas sunaudojančius augalus.
Augalai ir žuvys
Pakrančių, plūduriuojantys ir povandeniniai augalai tvenkinyje atlieka skirtingą darbą. Jie suteikia pavėsį, naudoja dalį vandenyje esančių maisto medžiagų, slepia krantų konstrukcijas ir kuria buveines gyvūnijai. Augalai parenkami pagal sodinimo gylį bei augimo intensyvumą. Greitai plintančios ir invazinės rūšys į tvenkinį neleidžiamos.
Augalus patogu sodinti į perforuotus krepšius su vandens augalams skirtu sunkiu substratu, jo paviršių užberiant nuplautu žvyru. Derlinga sodo žemė ir įprastas kompostas į vandenį išleidžia daug maisto medžiagų bei skatina dumblių augimą.
Žuvys įleidžiamos tik nusistovėjus vandens temperatūrai ir pradėjus veikti biologiniam filtrui. Jų skaičius derinamas prie telkinio tūrio, paviršiaus ploto ir filtravimo galios. Pašaro duodama tiek, kiek žuvys greitai suėda. Perteklinis pašaras virsta dumblu, amoniaku ir dumbliams prieinamomis maisto medžiagomis.
Dekoratyvinio tvenkinio priežiūra
Stovintis vanduo nėra pasmerktas susidrumsti ir „žydėti“. Dumblių gausą lemia saulė, šiluma, maisto medžiagos, žuvų kiekis ir augalų konkurencija. Nedidelis dumblių kiekis yra natūrali tvenkinio ekosistemos dalis. Problema prasideda tada, kai žalias vanduo, siūliniai dumbliai ar pūvančios nuosėdos užgožia augalus ir ima mažinti deguonies kiekį.
Pavasarį pašalinamos per žiemą susikaupusios liekanos, paleidžiama ir patikrinama įranga, dalijami peraugę augalai. Vasarą stebimas vandens lygis, valomas skimeris, karščio metu stiprinama aeracija. Rudenį lapai gaudomi tinklu, nupjaunamos vandenyje pūti galinčios augalų dalys. Dugnas valomas etapais, paliekant dalį nuosėdų ir buveinių gyvūnijai.
Išgaravęs vanduo papildomas nedidelėmis porcijomis. Žuvų tvenkiniui pilant didesnį kiekį vandentiekio vandens neutralizuojamas chloras ir chloraminas, o naujo vandens temperatūra neturi staigiai pakeisti viso telkinio temperatūros. Staigus žuvų laikymasis prie paviršiaus, vangumas ar dažnas žiaunų judėjimas reikalauja nedelsiant patikrinti aeraciją, filtrą ir vandens rodiklius.
Puošiame tvenkinį
Stovintis vanduo, net jei jame gyvena žuvys ir augalai, gali atrodyti niūrus ir negyvybingas. Pajudintas vanduo ima tekėti, kunkuliuoti ir atgyja, o mažutės vaivorykštės pursluose suteikia kraštovaizdžiui dar daugiau grožio. Fontanas, šaltinis ar nedidelis krioklys kartu pagerina vandens paviršiaus judėjimą.
Siurblio našumas ir pakėlimo aukštis parenkami pagal vandens elemento dydį bei vamzdyno pasipriešinimą. Krioklys neturi ištaškyti vandens už hidroizoliuotos zonos. Stipriai purškiantis fontanas šalia vandens lelijų gali trukdyti jų lapams ir žiedams, todėl rami augalų zona atskiriama nuo aktyvios srovės.
Povandeniniai šviestuvai ir lauko elektros įranga turi būti skirti nuolatiniam darbui atitinkamomis sąlygomis, prijungti per nuotėkio srovės apsaugą. Transformatoriai bei jungtys laikomi gamintojo nurodytoje sausoje vietoje. Prie stataus ar gilaus telkinio įvertinama vaikų sauga, įrengiamos stabilios pakopos, turėklas, tvorelė arba apsauginės grotelės.
Mažą dekoratyvinį tvenkinį galima įsirengti savarankiškai. Didelis telkinys, koi sistema, gelžbetoninė konstrukcija ir sudėtinga filtravimo įranga reikalauja hidrotechnikos, statybos bei vandens biologijos išmanymo. Tokiu atveju profesionaliai parengtas projektas apsaugo kūrybinį sumanymą nuo brangiai taisomų klaidų.
