Šiais laikais kartais vis dar prireikia rankinio pjūklo. Ką tikslinga žinoti apie rankinius pjūklus?

Pjūklas

Pjauti bus lengviau, jei pjūvio vietoje yra ne mažiau 8-10 dantukų.

Pjūklas dideliais dantimis pjaus greičiau, tačiau pjūvio kraštas bus nelygus dėl vibracijos, kuri kyla dėl per mažai vienu metu dirbančių dantų.

Instrumentas smulkiais dantimis pjauna lėčiau, nes sunkiau pašalinamos pjuvenos iš pjūvio vietos, tačiau pjūvio kraštai yra lygesni.

Kad būtų efektyviai išnaudojama raumenų jėga, pjūklas stambiais dantimis turi būti ganėtinai ilgas - 550-560 mm, pjūklas vidutiniais dantimis - 450-550 mm ilgio, o mažais - 350 mm ilgio.

Kiekvienas pjūklo dantis įsirėžia į medžiagą per savo dydį, sukurdamas reikiamo ilgio pjūvį. Kad pjūklo dantys gerai pjautų medžiagą, jie turi būti aštrūs. Juos galima galąsti dilde, šlifavimo ratu arba abrazyviniu disku. Jei pjūklo dantys negrūdinti, paprasčiausia juos apdoroti dilde.

Kad pjūklas nestrigtų medžiagoje, pagaląsti dantys išlankstomi - daromas jų takas: vienas dantis lenkiamas į kairę, kitas - į dešinę. Praplatinus pjūklo „taką" pjauti lengviau. Tiesa, atstumą, per kurį atlenkiamas kiekvienas dantis, reikia riboti. Jei bus atlenkta per mažai, nieko nepakeis, jei bus atlenkta per daug - pjauti bus sunkiau. Problema yra ta, kad greitai ir taisyklingai išlankstyti pjūklo dantis nėra taip paprasta, todėl jei su tokiu darbu susiduriama pirmą kartą, reikia naudoti specialias reples ir įnagius.

Nuo pjūklo paskirties priklauso, ar dantys vienodos, ar skirtingos formos. Skersai medieną geriausiai pjauti pjūklu trikampiais dantimis, kurie gerai pjauna judėdami į priekį ir atgal. Jei ruošiamasi medieną pjauti išilgai, reikia, kad dantys dirbtų kaip kalteliai. Toks dantis greičiau ne pjauna, o gremžia medieną, tačiau, kad ir kaip būtų keista, pjūvio vieta bus lygesnė negu pirmuoju atveju. Norint pjauti medieną ir skersai, ir išilgai, reikia, kad pjūklo dantys būtų palinkę į priekį. Tiesa, instrumentas ne toks našus, nes pjauna tik judėdamas į priekį.

Siekiant padidinti darbo našumą ir pagerinti pjūvio kokybę, dažniau naudojami pjūklai 3-5 skirtingų formų dantų deriniais. Siekiant sumažinti pjūklo vibraciją pjaunant storą medžiagą dažnai naudojami dantys su pakaitiniu žingsniu. Šviežia ir drėgna mediena efektyviausiai pjaunama pjūklu, kurio keturis tiesius dantis skiria „vilko" dantis, šalinantis iš pjūvio vietos medienos audinius.

Plienas, iš kurio pagamintas pjūklas, turi būti tvirtas, patvarus ir stangrus. Pirmoji savybė garantuoja, kad pjūklo dantų nereiks dažnai galąsti, antroji sumažina pjūklo lūžimo galimybę, o trečioji užtikrina, kad pjūklas gerai dirbs ir staiga pasikeitus pjovimo jėgai, tarkim, užtikrina, kad pjūklas nesusikreivins įstrigęs pjaunamoje medienoje. Specialiai termiškai apdorotas pjūklas, jeigu jį sulenksite ir staigiai atleisite, lengvai skambėdamas tuoj pat atgaus pradinę formą.

Kai kurių pjūklų pjaunamieji ašmenys būna tvirtesni, nes grūdinami tik dantys. Toks instrumentas išlieka aštrus 5 kartus ilgiau. Jį galima atskirti pagal mėlynai juodą dantų spalvą. Jis ypač gerai pjauna MDP, plastiką, gipso kartoną, daugiasluoksnę fanerą, dujų silikato blokelius ir kt. Tiesa, vertėtų saugotis pjaustyti vinis, nes vėliau „namų" sąlygomis atstatyti buvusį aštrumą nelabai pavyks.

Kai dirbama su minkštomis medžiagomis, o pjūvio kraštams nekeliama didelių estetinių reikalavimų, reiktų rinktis pjūklą stambiais dantimis. Didelis pjuvenų kiekis gali užkimšti tarpdančius ir trukdyti pjauti.

Tvirtoms medžiagoms, tokioms kaip ąžuolas ar bukas, reiktų rinktis pjūklus vidutinio dydžio dantimis. Labai tvirtų medžiagų (plastikas, aliuminis) ir lakštinių medienos lapų pjovimui tiks pjūklai smulkiais dantimis, kurie neleis įrankiui įstrigti medžiagoje.

Tinkamas pjūklo dantų pasirinkimas - ne viskas. Skirtingiems darbams naudojami skirtingos konstrukcijos pjūklai.

Paprastai pluoštinių medžiagų skersiniam arba išilginiam pjovimui naudojamas pjūklelis universaliais dantimis. Pjūklas su pentimi naudojamas lenktų kraštų apdorojimui. Drožiamasis pjūklas panašus į pjūklą su pentimi, tačiau yra siauresnis ir turi smulkesnius dantukus, todėl juo galima pjauti jungčių galinius kakliukus. Plieninė pentis suteikia pjūklui daugiau standumo, todėl jo storį galima sumažinti iki 0,5 mm.
Lakštinei medžiagai skirtas pjūklas naudojamas pjaunant fanerą. Apvalintoje priekinėje šio instrumento dalyje yra papildomų dantelių, kurie pjauna medžiagos vidurį. Išraitytas pjūklas skirtas pjauti siaurose vietose ar sudėtingų kreivių kontūrus.
Rėminis pjūklas, kurios ilgis paprastai būna 2-4 kartus didesnis už aukštį, naudojamas ir grubiam, ir tiksliam pjovimui.

Dvirankis pjūklas naudojamas grubiam rastų ir stambių medienos gabalų pjovimui. Pjovimo pjūklelis nepakeičiamas, kai reikia nupjauti nudžiūvusias šakas, todėl dažnai vadinamas sodininko pjūkleliu. Jis gali būti ir sulankstomas, kaip peilis, ir ilgu kotu.
Daugelis gamintojų parduoda pjūklus, kurių dantys, siekiant juos apsaugoti nuo atbukimo, uždengti specialiu įdėklu. Jį galima pasigaminti ir pačiam, išilgai perpjovus atitinkamo skersmens guminį arba plastikinį vamzdį. Jei pjūklas ilgai nenaudojamas, dantis reiktų sutepti mašininiu tepalu, užmauti įdėklą ir palikti pjūklą sausesnėje vietoje.
Daugelis gamintojų suteikia metų garantiją, tačiau saugomas ir prižiūrimas instrumentas tarnauja gerokai ilgiau.

Keli patarimai

Žymint būsimo pjūvio vietą, reikia nepamiršti jo pločio, kad būtų galima pjauti pasirinkta linija išsaugant reikiamą dydį.

Reikia išnaudoti visą pjūklo ilgį, dirbti rankos riešu, pečių raumenimis ir viršutine kūno dalimi. Platus pjūklo žingsnis palengvins pjuvenų pašalinimą. Pirma reikia įleisti pjūklą į medžiagą, o vėliau tęsti nespaudžiant, pjovimui išnaudojant instrumento svorį.

Jei pjūklas įstringa pjūvyje ir linksta, gali būti arba per mažas dantų išlenkimas, arba pjaunamos medžiagos struktūros ypatybės. Antru atveju pjūklo dantis galima sutepti vašku arba muilu ar į pjūvį įkalti pleištą.

Jei plonų daugiasluoksnių medžiagų arba medienos pjovimui naudojamas pjūklas stambiais dantimis, geriausiai jį laikyti nedideliu kampu nuo paviršiaus (ne daugiau 15-25°). Vienu metu su medžiaga turi kontaktuoti ne mažiau 3-5 dantys. Tik taip nekils pavojus, kad atskils atskiri medžiagos gabaliukai.

Kad medžiaga, ypač medis, pjovimo pabaigoje nesuskiltų, po apačia reikia padėti medinį tašelį. Bus apsaugotas ir paviršius, ant kurio guli pjaunama medžiaga.

Asa.lt