Betonas dažniausiai siejamas su pamatais, perdangomis ir kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Tačiau tinkamai paruoštas jo paviršius gali tapti galutine grindų, terasos, tako ar aikštelės apdaila. Betonui galima suteikti spalvą, išryškinti užpildo grūdelius, suformuoti akmenį ar trinkeles primenantį reljefą, paviršių nušlifuoti arba padengti plonu dekoratyviniu sluoksniu.
Dekoratyvinio betono technologijos plačiau pradėtos naudoti XX amžiaus antroje pusėje. Iš pradžių jos labiausiai paplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau – Europoje. Šiandien dekoratyvinis betonas naudojamas gyvenamųjų namų interjeruose, prekybos ir visuomeniniuose pastatuose, kiemuose, terasose, prie baseinų bei pėsčiųjų takuose.

Šios dangos vertinamos dėl galimybės viename paviršiuje suderinti konstrukcinį pagrindą ir apdailą. Vis dėlto dekoratyvinis betonas nėra pigus natūralaus akmens pakaitalas visais atvejais. Galutinę kainą lemia pagrindo paruošimas, betono klasė, armavimas, pasirinkta technologija, spalvinimas, siūlių įrengimas ir apsauginė danga. Sudėtingas, rankomis formuojamas paviršius gali kainuoti daugiau už paprastas betonines trinkeles.
Dekoratyvinio betono savybės
Betoninės dangos ilgaamžiškumą lemia ne vien paviršiaus apdaila. Lauke svarbu tinkamai sutankinti pagrindą, parinkti atsparų šalčiui betoną, suformuoti vandens nuolydžius ir laiku įrengti deformacines bei kontrolines siūles. Nepadarius siūlių, betonas vis tiek trauksis ir gali sutrūkinėti atsitiktinėse vietose.
Dekoratyvinio betono paviršius gali būti atsparus dilimui, šalčiui ir ultravioletiniams spinduliams, tačiau šios savybės priklauso nuo konkrečios sistemos. Pigmentai, kietikliai ir apsauginiai lakai nėra vienodi. Lauke naudojama danga turi būti skirta Lietuvos klimato sąlygoms, o jos paviršius negali būti pernelyg glotnus. Šlapias poliruotas arba storu blizgiu laku padengtas betonas gali būti slidus.
Benzinas, alyva, vynas, rūgštys ir kitos medžiagos neapsaugotą betoną gali nudažyti. Impregnantas arba lakas sumažina skysčių įsigėrimą ir palengvina valymą, bet nesuteikia absoliučios apsaugos. Išsiliejusias medžiagas reikia pašalinti kuo greičiau, o apsauginį sluoksnį periodiškai atnaujinti.
Štampuotas betonas
Štampuotas betonas naudojamas terasoms, kiemo takams, aikštelėms, įvažiavimams ir erdvėms prie baseinų. Ant sutankinto skaldos pagrindo išliejamas betoninis sluoksnis, paviršius išlyginamas ir padengiamas spalvotu kietikliu. Jį paprastai sudaro cementas, pigmentai ir dilimui atsparus mineralinis užpildas.
Kol betonas dar plastiškas, į jo paviršių spaudžiamos tekstūrinės formos. Taip sukuriamas skaldyto akmens, lentų, plytų, trinkelių ar kitoks reljefas. Naudojant kelis atspalvius galima išryškinti įdubas ir sumažinti vientisai nudažyto paviršiaus dirbtinumą.
Svarbiausia darbus atlikti tinkamu betono kietėjimo metu. Per anksti prispausta forma paviršių deformuoja, o per vėlai pradėtas štampavimas nepalieka pakankamai gilaus rašto. Didelį plotą reikia betonuoti ir štampuoti nuosekliais etapais, todėl darbo rezultatas labai priklauso nuo brigados patirties.
Sukietėjęs paviršius nuplaunamas ir padengiamas betonui skirtu impregnantu arba laku. Apsauga paryškina spalvą, sumažina vandens ir nešvarumų įsigėrimą. Lauke pernelyg storas lako sluoksnis nepageidaujamas: jis gali tapti slidus, nevienodai dėvėtis ar pradėti luptis.
Plonasluoksnės dekoratyvinės dangos
Esamą betoninį pagrindą galima atnaujinti plonu cementiniu arba polimercementiniu sluoksniu. Tokios sistemos naudojamos, kai senas betonas dar tvirtas, tačiau jo paviršius nusidėvėjęs arba nebeatitinka estetinių reikalavimų. Dangos storis priklauso nuo produkto ir gali siekti nuo kelių milimetrų iki daugiau kaip centimetro.
Prieš dengiant reikia pašalinti silpną betoną, dažus, alyvą, dulkes ir kitus sukibimą mažinančius nešvarumus. Blizgus paviršius mechaniškai pašiurkštinamas, o plyšiai įvertinami ir remontuojami. Jeigu pagrindas juda arba skilimas tebėra aktyvus, įtrūkis gali persiduoti ir į naują dekoratyvinį sluoksnį.
Ant dar nesukietėjusios dangos galima spausti tekstūrines formas arba paviršių formuoti mentele. Taip atnaujinamos laiptų pakopos, terasos, sienos ir kitos konstrukcijos, kurių ardyti nenorima. Vis dėlto plonas sluoksnis neištaiso nestabilaus pagrindo, netinkamo nuolydžio ar šalčio iškilnotos plokštės.
Purškiamos betoninės dangos
Purškiamos cementinės dangos dažniausiai naudojamos takams, terasoms, laiptams ir baseinų zonoms. Ant paruošto pagrindo gali būti klijuojamas trafaretas, imituojantis plytų, akmenų ar plytelių siūles. Per trafaretą nedideliu slėgiu išpurškiamas spalvotas mišinys, kuris sukuria smulkiai grublėtą paviršių.
Nuėmus trafaretą išryškėja kitos spalvos siūlių raštas. Paviršiaus šiurkštumą galima keisti parenkant purškimo būdą ir vėliau jį lengvai palyginant mentele. Ši technologija tinka ten, kur reikalinga plona, dekoratyvi ir neslidi danga, tačiau jos atsparumas priklauso nuo pagrindo paruošimo ir naudojamos sistemos.
Poliruotos betoninės grindys
Poliruotos betoninės grindys įrengiamos mechaniškai šlifuojant sukietėjusį betoną. Šlifavimo metu gali būti atidengiamas smulkus smėlis arba stambesni akmenukai. Paviršius apdorojamas betono kietikliu, toliau šlifuojamas vis smulkesniais deimantiniais segmentais ir galiausiai impregnuojamas.
Tokios grindys tinkamos namams, biurams, parduotuvėms ir visuomeninėms patalpoms. Jos yra vientisos, lengvai valomos ir gerai perduoda grindinio šildymo šilumą. Tačiau betoną reikia numatyti dar projektuojant grindis. Atsitiktinai išlietas konstrukcinis sluoksnis gali turėti netolygiai pasiskirsčiusį užpildą, paviršiaus pažeidimų ar kreivų siūlių, kurios po poliravimo taps gerai matomos.
Poliruotas betonas nėra tas pats, kas kelių milimetrų storio dekoratyvinė išlyginamoji danga. Plonasluoksnė sistema sukuria naują paviršių ant pagrindo, o poliruojant apdirbamas pats betonas. Šių technologijų kaina, įrengimas ir remonto galimybės skiriasi.
Spalvintas ir beicuotas betonas
Betonui spalva gali būti suteikiama pigmentą įmaišant į visą mišinį, naudojant paviršinį spalvos kietiklį arba jau sukietėjusį pagrindą padengiant specialiu beicu. Visame tūryje pigmentuotas betonas išlaiko spalvą net šiek tiek nusidėvėjus paviršiui, tačiau toks sprendimas padidina viso mišinio kainą.
Cheminiai beicai reaguoja su betono sudedamosiomis dalimis ir sukuria nevienodą, natūraliai margą atspalvį. Galutinis rezultatas priklauso nuo betono sudėties, amžiaus ir paviršiaus būklės, todėl tiksliai pakartoti spalvą sudėtinga. Vandeniniai dažai suteikia didesnį spalvų pasirinkimą, bet jų ilgaamžiškumas priklauso nuo apsauginio sluoksnio.
Prieš dažant verta atlikti bandymą mažame plote. Betono atspalviui įtakos turi drėgmė, užpildas, ankstesnės valymo priemonės ir net skirtingu metu lietos grindų dalys. Kataloge parodyta spalva ant konkretaus pagrindo gali atrodyti kitaip.
Atidengto užpildo betonas
Dekoratyvų paviršių galima sukurti atidengiant viršutinėje betono dalyje esančius akmenukus. Kol betonas dar nesukietėjęs, nuo paviršiaus pašalinamas plonas cemento pastos sluoksnis. Išryškėja granito, žvirgždo, marmuro ar kito pasirinkto užpildo spalva ir struktūra.
Atidengto užpildo danga atspari dilimui ir neslidi, todėl tinka takams, laiptams, terasoms bei įvažiavimams. Jos išvaizdą labiausiai lemia akmenukų rūšis, dydis ir jų pasiskirstymas. Darbus reikia atlikti vienodu metu ir būdu, nes per giliai nuplautas paviršius gali pradėti trupėti, o per mažai atidengtas užpildas liks beveik nematomas.
Dekoratyvinio betono priežiūra
Vidaus grindims dažniausiai pakanka reguliaraus sauso ir drėgno valymo neutraliomis priemonėmis. Smėlis veikia kaip abrazyvas, todėl prie įėjimų reikalingi kilimėliai. Lauko dangas rekomenduojama plauti nedideliu slėgiu, neardant paviršiaus ir apsauginių siūlių.
Apsauginio impregnanto ar lako atnaujinimo laikas priklauso nuo naudojimo intensyvumo, klimato ir pasirinkto produkto. Įvažiavime apsauga dėvisi greičiau negu terasoje, o intensyviai naudojamose vidaus patalpose – greičiau negu gyvenamojo namo kambaryje.
Dekoratyvinis betonas gali tarnauti daugelį metų, tačiau jo rezultato nelemia vien pasirinktas raštas ar spalva. Svarbiausi darbai lieka nematomi: tinkamas pagrindo sutankinimas, betono sudėtis, vandens nuvedimas, siūlių išdėstymas ir kruopštus paviršiaus paruošimas. Jeigu šie etapai atlikti teisingai, betonas tampa visaverte apdailos medžiaga, o ne konstrukcija, kurią vėliau būtina kuo nors uždengti.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.