.png)
Turinys
Armatūrinė fibra (pluoštas) naudojama betone siekiant pagerinti jo mechanines savybes, sumažinti susitraukimo įtrūkimus ir padidinti atsparumą deformacijoms. Skirtingai nuo tradicinės strypinės armatūros, fibra pasiskirsto visame betono tūryje ir veikia kaip mikroarmavimas, o ne kaip laikanti konstrukcinė armatūra.
Svarbu suprasti, kad fibra nepakeičia strypinės armatūros perdangose, sijose ar kitose apkraunamose konstrukcijose. Tačiau ji yra labai efektyvi grindims, plokštėms ant grunto, takams, laiptams, pamatų juostoms ir kitoms vietoms, kur pagrindinė problema yra betono susitraukimo ir temperatūriniai plyšiai.
Polipropileninė (plastikinė) fibra
Polipropileninė fibra yra dažniausiai naudojama buitinėje ir smulkioje statyboje. Ji labai lengva, atspari korozijai ir neveikia betono cheminės sudėties. Pagrindinė jos paskirtis – mikroįtrūkimų kontrolė ankstyvame betono kietėjimo etape.
Ši fibra naudojama grindims, takams, laiptams, tinkui ir lengviems betonavimo darbams, kur nėra didelių apkrovų. Tipinė dozė siekia apie 0,6–1,0 kg vienam kubiniam metrui betono, tai yra maždaug 60–100 gramų 100 litrų betono. Polipropileninė fibra nesustiprina betono laikomąja prasme, tačiau ženkliai sumažina paviršinius plyšius ir pagerina betono struktūros vientisumą.
Plieninė betono fibra
Plieninė fibra naudojama tada, kai reikalingas realus mechaninis betono sustiprinimas. Ji perima tempimo apkrovas, didina betono smūginį atsparumą ir tam tikrais atvejais gali iš dalies pakeisti armatūros tinklą grindyse.
Dažniausiai plieninė fibra naudojama pramoninėse grindyse, garažuose, sandėliuose ir plokštėse ant grunto. Tipinė dozė yra gerokai didesnė – apie 20–40 kg vienam kubiniam metrui betono, tai yra 2–4 kg 100 litrų betono. Reikia atkreipti dėmesį, kad naudojant plieninę fibrą būtinas pakankamai galingas maišymas, nes per didelė koncentracija ar neteisingas įmaišymas gali sudaryti pluošto „kamuolius“.
Bazaltinė fibra
Bazaltinė fibra laikoma tarpiniu sprendimu tarp polipropileninės ir plieninės fibros. Ji pasižymi didesniu stiprumu nei plastikinė, yra atspari šarmams ir turi gerą sukibimą su cementiniu rišikliu.
Bazaltinė fibra naudojama grindims, monolitinėms konstrukcijoms ir pamatams, dažniausiai kaip papildomas armavimo elementas kartu su tradicine armatūra. Tipinė dozė siekia apie 1,5–3 kg vienam kubiniam metrui betono, tai yra 150–300 gramų 100 litrų betono.
Stiklo pluošto fibra (AR-glass)
Stiklo pluošto fibra betone gali būti naudojama tik šarmams atspari AR versija. Įprastas stiklo pluoštas betono šarminėje terpėje suyra, todėl netinka konstrukciniam naudojimui.
AR stiklo fibra pasižymi labai geru tempimo stipriu ir dažniausiai naudojama architektūriniame betone, plonose sienelėse bei dekoratyviniuose elementuose, kur svarbus paviršiaus vientisumas ir smulkios formos.
Kada ir kaip teisingai dėti fibrą į betoną
Praktika dėti fibrą jau įpylus dalį vandens yra teisinga ir rekomenduojama. Tai vienas svarbiausių momentų siekiant tolygaus pluošto pasiskirstymo betone.
Teisinga seka yra tokia: pirmiausia įpilama dalis vandens, tuomet supilamas žvyras ir smėlis, po to cementas. Fibra beriama palaipsniui, ne iš karto, per 20–30 sekundžių, o galiausiai pilamas likęs vanduo iki reikiamos konsistencijos. Tokia tvarka leidžia išvengti fibros sulipimo ir užtikrina tolygų jos pasiskirstymą visame mišinyje.
Dažniausios klaidos naudojant armatūrinę fibrą
Viena dažniausių klaidų – fibros pylimas į sausą mišinį, dėl ko susidaro gumulai. Taip pat problema kyla, kai visa fibros dozė supilama iš karto arba jos dedama per daug, tikintis didesnio stiprumo – tai blogina betono darbingumą. Kita esminė klaida – lūkestis, kad fibra pakeis strypinę armatūrą perdangose ar sijose. Tokiais atvejais fibra gali būti tik papildoma priemonė, bet ne pilnavertė armatūros alternatyva.
