Betono mišinys individualioje ir smulkiojoje statyboje dažniausiai ruošiamas vietoje, naudojant 180–220 litrų talpos betono maišykles. Nors pagal techninius duomenis tokios maišyklės atrodo talpios, realus vieno maišymo betono kiekis yra mažesnis. Praktikoje optimalu ruošti apie 110–130 litrų betono, nes tik toks tūris leidžia mišiniui tolygiai išsimaišyti, neužkrauna maišyklės mechanizmo ir užtikrina vienodą cemento, užpildų bei vandens pasiskirstymą. Bandymas išnaudoti visą nominalią talpą dažniausiai baigiasi prastu maišymu, gumulais ir nevienoda betono struktūra.

Kokybiškas betonas prasideda nuo teisingai parinktų medžiagų ir aiškaus supratimo, kaip jos tarpusavyje sąveikauja. Cementas, smėlis, žvyras ir vanduo turi veikti kaip viena sistema, o ne atskiros sudedamosios dalys.

Cementas

Cementas yra pagrindinė betono rišamoji medžiaga, nuo kurios priklauso tiek ankstyvasis stiprumas, tiek galutinės konstrukcijos laikomoji galia. Individualioje statyboje dažniausiai naudojamas portlandcementas, o jo tipas pasirenkamas atsižvelgiant į betonuojamos konstrukcijos apkrovas ir atsakingumą.

Dažniausiai naudojami cemento tipai

Svarbu suprasti, kad cemento kiekis turi būti vertinamas ne vien pagal ruošiamo betono tūrį, bet ir pagal konstrukcijos svarbą. Atsakingoms konstrukcijoms praktikoje rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip 35 kilogramus cemento vienam maišymui, net jei betono kiekis atrodo nedidelis.

Betono užpildai: smėlis ir žvyras

Betono mišinyje užpildai sudaro didžiausią tūrio dalį, todėl jų kokybė lemia ne tik mišinio konsistenciją, bet ir galutinį betono stiprumą bei ilgaamžiškumą. Dažniausiai naudojami du pagrindiniai užpildai – smėlis ir žvyras, kurie visada veikia kaip viena sistema.

Smėlis betono mišinyje užpildo tarpus tarp stambesnių žvyro dalelių ir suteikia mišiniui plastiškumą. Nuo jo priklauso, kaip lengvai betonas maišosi, liejasi ir tankinasi. Naudojamas tik plautas smėlis be molio, dulkių ar organinių priemaišų, nes tokios priemaišos silpnina cemento sukibimą ir mažina betono stiprumą. Optimalia laikoma 0–4 milimetrų frakcija, leidžianti suformuoti tankią ir vienalytę betono struktūrą. Kuo tolygesnė smėlio grūdelių sudėtis, tuo stabilesnis visas mišinys ir lengviau kontroliuojamas vandens kiekis.

Žvyras betone atlieka konstrukcinę funkciją. Jis sudaro betono „skeletą“, kuris perima pagrindines apkrovas ir suteikia masei mechaninį atsparumą. Individualioje statyboje dažniausiai naudojamas 8–16 milimetrų frakcijos žvyras, kuris optimaliai dera su smėliu ir lengvai maišomas standartinėse betono maišyklėse. Per stambi frakcija sunkiai pasiskirsto mišinyje, o per smulki padidina cemento ir vandens poreikį. Smėlis ir žvyras visuomet naudojami kartu, nes tik jų derinys leidžia suformuoti pilnavertį betono karkasą.

Betono mišinio sudėtis ir proporcijos

Ruošiant betoną vietoje, svarbu remtis realiomis, praktikoje patikrintomis proporcijomis, o ne teoriniais skaičiavimais. Žemiau pateikti kiekiai skirti vienam maždaug 120 litrų betono maišymui, kuris atitinka optimalų 200 litrų talpos maišyklės darbo režimą.

Vandens kiekis visada koreguojamas pagal smėlio drėgnumą. Drėgnas smėlis gali turėti kelis papildomus litrus vandens, todėl jo perteklius dažnai tampa pagrindine per skysto betono priežastimi.

Betono gamybos technologija

Net ir teisingos proporcijos negarantuoja gero rezultato, jei nesilaikoma maišymo technologijos. Maišymas pradedamas į besisukantį sausą būgną supilant žvyrą, po to suberiamas smėlis ir visas cemento kiekis. Šie komponentai pirmiausia maišomi sausai apie dvidešimt–trisdešimt sekundžių, kad cementas tolygiai pasiskirstytų tarp užpildų. Vanduo pilamas palaipsniui, dalimis, stebint mišinio konsistenciją. Kai betonas tampa vientisas ir plastiškas, įmaišoma fibra, o likęs vanduo pridedamas tik tiek, kiek reikia norimai konsistencijai pasiekti.

Tokia seka leidžia išvengti gumulų, sausų cemento sankaupų ir netolygaus stiprumo zonų betone.

Fibra betono mišinyje

Fibra betono mišinyje naudojama kaip papildoma priemonė betono struktūrai stabilizuoti kietėjimo pradžioje. Ji neveikia kaip armatūros pakaitalas, tačiau ženkliai sumažina plastinio susitraukimo įtrūkimų tikimybę ir padeda stabilizuoti paviršių. Individualioje statyboje dažniausiai naudojama polipropileninė fibra, kuri yra chemiškai atspari, nerūdija ir lengvai pasiskirsto mišinyje.

Fibra ypač naudinga grindims, plokštėms ir laiptams, kur betonas džiūsta nevienodai ir patiria didžiausias vidines įtampas. Dozuojama ji pagal betono tūrį – nuo 0,6 iki 1,0 kilogramo vienam kubiniam metrui. Vienam maždaug 120 litrų betono maišymui pakanka 70–120 gramų fibros. Ji visada beriama tik į jau sudrėkintą mišinį, palaipsniui, kad pluoštai tolygiai pasiskirstytų ir nesusidarytų gumulai.

Kokio tankio turi būti betonas

Per skystas betonas lengvai liejasi, tačiau jo stiprumas sumažėja. Per sausas betonas sunkiai tankinamas ir palieka vidines tuštumas. Perteklinis vanduo dažniausiai baigiasi susitraukimo plyšiais. Tinkamai paruoštas betonas turi būti plastiškas, laikantis formą ir lengvai tankinamas, bet ne „bėgantis“.