Žaibai kelia pavojų ne tik aukštiems pastatams, tad pasirūpinti saugumu turėtų ir namų, su šlaitiniais stogais, savininkai. Tam reikia sumontuoti įžeminimo sistemą su specialiais žemintuvais.

Šiandien žemos įtampos elektros tinkle vis daugiau naudojama elektros-elektroninių imtuvų, kurie yra jautrūs viršįtampiams. Jie gali pakenkti elektros imtuvų izoliacijai, taip pat sugadinti jautrią elektroninę įrangą.

Procesorių ir kitų integruotųjų plokščių gabaritai sparčiai mažėja, tuo pačiu jos labiau pažeidžiamos viršįtampių. Elektros imtuvai dirba sklandžiai, jei įtampa kinta nedaug. Įtampos lygis juose negali būti didesnis už didžiausią nuolatinę įtampą. Jeigu įtampa, didesnė už šią vertę, ji vadinama viršįtampiu.

Viršįtampiai iš atmosferos

Elektros grandinėse atsirandantys viršįtampiai būna vidiniai, atmosferiniai ir statiniai. Vidiniai viršįtampiai, dar vadinami komutaciniais, atsiranda įjungiant ir išjungiant didelės galios elektros vartotojus, ypač, jei galia yra induktyvioji ar talpinė. Atmosferiniai viršįtampiai atsiranda, kuomet žaibo išlydis pataiko į elektros tinklo įrangą arba netoli jos. Statiniai kyla susikaupus skirtingiems elektros krūviams, elektrostatinių išlydžių metu.

Pavojingiausi yra atmosferiniai viršįtampiai. Žaibo metu kylantys viršįtampiai, gali paveikti net už 1,5 km. nuo žaibavimo centro esančio pastato elektroninę įrangą.

Tiesioginis arba netolimas žaibo išlydis į elektros maitinimo ar ryšių linijas sukelia iki 100 kiloamperų srovę, kurios impulso frontas yra trumpesnis negu 10 milisekundžių. Žaibo išlydžio srovė sukelia labai stiprų, greitai besikeičiantį magnetini lauką, kuris elektros tinklo laidininkuose indukuoja nuo keleto iki keliolikos dešimčių kilovoltų įtampas. Šiuolaikinės elektroninės įrangos: kompiuterių, televizijos ir radijo imtuvų, vaizdo aparatūros, matavimo prietaisų, diagnostikos aparatūros, valdymo ir apsaugos sistemų atsparumas viršįtampiams neviršija 1,5 kilovolto. Norint apsaugoti brangią elektroninę įrangą nuo nepageidautinų viršįtampių, būtina naudoti viršįtampių ribotuvus.

Žemosios įtampos tinkluose turi būti įrengtos techninės priemonės, turinčios užtikrinti norminiais teisės aktais reglamentuojamą tiekiamos elektros kokybę.

Įžeminimo sistema

Pagal tyrimus, reikiama varža yra pasiekiama greičiau kalant vieną, gilesnį elektrodą (techninės elektrodų sąlygos leidžia juos įkalti iki 30 m), negu kalant porą ar daugiau elektrodų mažesniame gylyje ir juos jungiant juosta į sekcijas.

"Be to, giluminis elektrodo montavimas yra pigesnis, juos sujungus grupėmis -geresnis krūvio pasiskirstymas",- aiškina Ingrida Pavilonienė, UAB "Gerhard Petri Vilnius" vadybininkė.

Pasak jos, įžeminimo strypai gali būti įkalti rankiniu būdu arba panaudojant elektrinius bei pneumatinius įrankius.

"Įžeminimo elektrodai turi būti įkalti vertikaliai pakankamai giliai į žemę. Kai naudojami atskiri įžeminimo elektrodai, jie turėtų būti kalami apytiksliai 1 m nuo pastato pamato",- pataria p. Pavilonienė.

Į žemę elektrodas kalamas 3 m ar giliau. Tuo pat metu reikia pamatuoti, kaip priklausomai nuo grunto varžos kalamų elektrodų kiekis gali kisti. Todėl reikėtų numatyti, kad galimas išlaidų padidėjimas dėl elektrodų didesnio kiekio.

"Jei nėra galimybės įkalti į reikiamą gylį įžeminimo elektrodų (pasitaikė grunte stambus akmuo) ar dėl žemos grunto varžos nėra galimybės pasiekti reikiamą varžą - efektyvus įžeminimo strypų ilgis gali būti padidintas",- sako p. Pavilonienė.

asa.lt