ASA padarė išsamią rinkos analizę ir pateikia savo Lietuvos rinkos prognozę 2008-iesiems metams. Nagrinėtas domėjimasis statybiniais produktais, ilgametės tendencijos, bendrauta su įvairių sričių statybinėmis įmonėmis, potencialiais klientais bei nagrinėti jau dabar matomi tokie procesai, kaip atsiskaitymų strigimai, darbuotojų užimtumas/migracija, nekilnojamojo turto pardavimo tendencijos.

Jau gerą pusmetį rinkoje vyrauja laukimo nuotaikos. Naujų butų pastatyta panašiai kaip ir 2006 metais, tačiau parduota ženkliai mažiau. Statistikos departamento duomenimis, per tris pirmuosius 2007 m. ketvirčius buvo pastatyta 6559 nauji butai (667 tūkst. m2 naudingojo ploto), o per  visus 2006 m. buvo pastatyti 7292 butai.

Registrų centro pateikti preliminarūs skaičiai: 2006 metų paskutinįjį ketvirtį, lyginat su praėjusiais metais  pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta kone 700 daugiau - 2962.

Pernai paskutinįjį metų mėnesį butų nupirkta vos 1469 (kai 2006 metų gruodį parduoti 3047 butai), užfiksuoti 474 namų pirkimo-pardavimo atvejai, o tuo tarpu 2006 metų gruodį - 931. Palyginimui: pirmąjį praėjusiųjų metų ketvirtį sudaryti 2552 namų pirkimo-pardavimo sandoriai, antrąjį - 3157, o trečiąjį dar kiek daugiau - 3255.

Didžiosios statybos 2008

Kaip tokia situacija atsilieps Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybų rinkai? Didiesiems statytojams ir jų tiekėjams 2008-ieji gali tapti nuosmūkio metais. Sustoję butų pardavimai pridygusiuose daugiabučiuose labiausiai atsilieps medžiagų tiekėjams, kurie orientavosi į pardavimus keliems didiesiems pirkėjams. Didžioji dalis stambiųjų objektų nėra visiškai padengta bankinėmis paskolomis, dėl to šios įmonės susiduria su nemenkomis atsiskaitymų problemomis. Statytojai ne tik turi atsiskaityti su tiekėjais, bet ir mokėti atlyginimus darbuotojams bei banko paskolas. Labai ilgai laikyti neparduotų objektų statytojai negalės ir turės mažinti kainas net deklaruojant, kad parduodama nuostolingai. Tikėtina, kad pardavimai gali išaugti iki 2006 -2007 pradžios  lygio, jeigu nekilnojamo turto kainos kokybiškuose objektuose nusileistų 15 - 20 procentų, o nekokybiškuose "skruzdėlynuose" - 20 - 25 procentais.

Tokią apgailėtiną situaciją užprogramavo valdžios neveiksnumas tvarkant leidimų išdavimo tvarką, kuri leido prie didžiųjų statybų prieiti tik „išrinktiesiems" ir įvyko  dirbtinis sveikos konkurencijos apribojimas. Tai leido užkelti daugiabučių butų pardavimo  kainas iki nepagrįsto lygio. Kainos Vilniuje ir net didžiuosiuose miestuose  susilygino su gerokai labiau išsivysčiųsių šalių sostinių kainomis, nors galinčių pirkti būstą žmonių pajamos gerokai mažesnės nei, pvz., Londone. Kainų nepagrįstumą rodo ir tai, kad statybinės darbo jėgos kaina mažesnė nei užsienyje, statybinių medžiagų kainos lygios ir mažesnės nei užsienyje. Todėl tikėtina, kad „vystytojai" atsisakys viršpelnio ir parduos su normaliu pelno procentu.

Taip pat tikėtina, kad užsidarys daug nekilnojamojo turto agentūrų, kurios orientavosi į naujos statybos būstų perpardavimą. Daugumos NKT įmonių darbuotojai jaučia nerimą dėl mažėjančių pardavimų. 2007-ųjų metų pabaigoje buvo aiškiai pastebima vidutinės grandies darbuotojų migracija į kitas sritis.
Įmonių, veikiančių ir įsiregistravusių kaip „Nekilnojamojo turto agentūros", 2007 m. buvo 586 , 2006 m. - 374.

Individualūs objektai 2008

Susidomėjimas individuliais projektais neslūgsta. Statybos šiame sektoriuje nesulėtės, nes besidominčių pamatais, t.y., jau turinčių projektus ir leidimus yra daugiau nei 2007 metų pradžioje. Tą iliustruoja statistika: per tris pirmus 2007 m. ketvirčius statybos leidimų naujų 1-2 butų gyvenamųjų namų statybai buvo išduota: 6907 (I ketv. - 1890, II ketv. 2347, III ketv. 2670), 1114,7 tūkst. m2 naudingojo ploto. Aiški didėjimo tendencija.

Ypač padėtų šioje situacijoje leidimų išdavimo tvarkos sutvarkymas, kas padėtų atpiginti žemės sklypus ir pačiam statytis labiau apsimokėtų nei pirkti net ir sumažėjusios kainos naujos statybos būstą.

Statybinių medžiagų pardavėjai turėtų daugiau skirti dėmesio šiems žmonėms: taip jie gali iš dalies  kompensuoti praradimus, sulėtėjus pirkimams iš didžiųjų statybų. Kita vertus, situacija gali tapti nepalankia statytojams, jei didieji statytojai savo dėmesį nukreiptų į šią sritį. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, kompanijos žinomumas gali turėti didelės įtakos renkantis rangovą. Jie gali laimėti, net jei didžiųjų statytojų kaina bus 20-30 procentų aukštesnė.  Galima tikėtis, kad individualių namų statytojų gretas papildys iš didžiųjų kompanijų pasitraukiantys darbuotojai. Šiuo metu  jaučiama žemiausios grandies darbuotojų migracija iš didžiųjų statybos bendrovių, tačiau tikėtina, kad situacijai nesikeičiant (nemažinant kainų - neskatinant pardavimų), prasidės ir vidutinės grandies - aukštos kvalifikacijos meistrų migracija į mažesnes bendroves ir brigadas.

Viena iš papildomų sričių galima paminėti  ES lėšomis finansuojamus statybos objektus. Tačiau greičiausiai tai bus sritis, kurioje gyvenamosios paskirties statybos sustojimą bandys kompensuoti didžiosios bendrovės.

Gamintojai 2008

Gamintojams 2008-ieji metai gali tapti lūžio metais. Tiems, kas neinvestavo į savo prekinius ženklus ir rinkoje yra nežinomi, tai gali būti paskutiniai metai, o savo įvaizdžiu besirūpinančios kompanijos gali sulaukti augimo. Galimas žemesnės - vidutinės grandies laisvų darbuotojų skaičiaus padidėjimas gali įtakoti gamybos pajėgumų išaugimą. Greičiausiai šie laisvi darbuotojai iš didesnių statybos kompanijų, ypač aukštesnės kvalifikacijos, rinksis tik žinomus gamintojus. Nors atlyginimai 2006 - 2007-iais metais sparčiai kilo, 2008- aiais įmanomas algų kilimo įšaldymas. Vykstant statybinio sektoriaus smukimui Europoje, tarptautinės kainos taip pat turėtų mažėti. Mažą pelno maržą turinčios įmonės, dažniausiai prekiaujančios per tarpininkus, greičiausiai neišsilaikys. Dėl to gamintojai, neturintys savo prekinio ženklo, bus priversti „parsiduoti" Lietuvos ar užsienio gamintojams, turintiems stiprius prekinius ženklus.

Antano Bunikio pieš.

Gamintojai, turintys savo prekinius ženklus ir gaunantys didesnę pelno maržą, todėl galintys mokėti didesnius atlyginimus, 2008-aisiais metais gali sulaukti vidutinės - aukštos kvalifikacijos meistrų iš užsidarančių įmonių.Gamintojai, turintys savo prekinius ženklus ir gaunantys didesnę pelno maržą, todėl galintys mokėti didesnius atlyginimus, 2008-aisiais metais gali sulaukti vidutinės - aukštos kvalifikacijos meistrų iš užsidarančių įmonių.

Bridimas iš krizės 2008 

Lietuvą pasiekusi statybų krizė turi panašumų į 1993- ųjų m. Suomijos krizę. Tada žlugo beveik pusė statybinių kompanijų, tačiau likusios tik įgavo daugiau jėgos, ėmė labiau orientuotis į užsienio rinkas, jas pasiekdamos savarankiškai. Tą padaryti padėjo padidėjusios investicijos į prekinių ženklų žinomumą. Mes puikiai žinome tokias kompanijas, kaip Honka, Rannila, Paroc (dabar jau nupirkta arabų), Icopal, Keraplast, SKT ir t.t. Atsižvelgdamos į tai, Lietuvos kompanijos, o ypač gamintojai, turėtų aktyviau ieškoti būdų, kaip  realizuoti savo produkciją kaimyninėse šalyse, pasinaudodamos tam savo prekiniais ženklais.

Antano Bunikio pieš.

Turėtų būti aktyviau išnaudojamos reklamos priemonės, galinčios pasiekti galutinį vartotoją, o vyriausybė turėtų labiau skatinti statybos sektoriaus eksporto galimybes, subsidijuodama dalyvavimą parodose, išnaudodama tarptautinio interneto galimybes.

Bendrą situaciją statybinėje rinkoje taip pat teigiamai paveiktų valdžios žingsniai stabdant korupciją ir biurokratiją leidimų išdavimų sistemoje. Tai gerokai sutrumpintų kelią nuo projekto iki statybų pradžios. Neprognozuojami statybų leidimo gavimo terminai dažnai atbaido ir gyventojus, ir verslininkus nuo statybų iš vis. Taip pat rekonstrukcijos darbų atlikimo tvarkos supaprastinamas paspartintų senųjų gamyklų ir palėpių rekonstrukcijas. Dabartiniai reikalavimai šiuos procesus stabdo arba jie vykdomi nelegaliai.

Sergejus Jeriomenko