Pats naujausias straipsnis ir pastoviai atnaujinamas apie daugiabučių renovaciją paspaudus nuorodą daugiabučio renovacija

 

 

Nereikia būti pranašu, kad nuspėtumei, kokios aktualijos dominuos viešojoje erdvėje šį rudenį. Artėjantys Seimo rinkimai, drastiškai padidėjusios šildymo kainos neišvengiamai kaitins ir renovacijos temą.

Ne vien todėl, kad dauguma gyvenamųjų namų - apverktinos būklės. Ekonominės krizės smukdomiems bankams, nekilnojamojo turto bei statybų verslams renovacija gali tapti išganingu būdu ropštis iš finansinės duobės.

Antano Bunikio pieš.

Orui šildyti - milijonai

Šaukti apie renovacijos būtinybę šiuo metu - idealios sąlygos ne vien dėl artėjančių Seimo rinkimų.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio pateiktais duomenimis, Lietuvoje yra 511321 gyvenamasis pastatas, tarp jų - 39797 daugiabučiai, kurių net 70 procentų būtina atnaujinti bei modernizuoti.

67, 9 tūkst. kvadratinių metrų naudingojo ploto, kuriame gyvena apie 3800 žmonių, yra avarinės būklės. Kiauri stogai, ištrupėję tarpblokiniai sujungimai, nesandarūs langai, taip pat gyventojų neūkiškumas ar neefektyvi šildymo sistema lemia didžiulius energijos nuostolius.

Lietuva kasmet perka dujų šildymui už 960 milijonus litų. Centralizuotai tiekiamos šilumos šalyje parduodama už 2,2 mlrd. litų. Tačiau dėl blogos pastatų būklės milijonais litų šildomas oras, o kompensacijoms kasmet dar išleidžiama per 50 mln. litų.

Renovacijai trūksta lėšų

Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė iki 2020-ųjų užsibrėžė įgyvendinti Būsto strategiją ir Modernizavimo programą. Siekiamybė - graži: naujam gyvenimui prikelti ne mažiau kaip 70 procentų daugiabučių namų, o šiluminės energijos ir kuro sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 procentų.

Iki 2020 metų iš viso siekiama atnaujinti 27858 namus. Todėl, pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento J.Antanaičio, kasmet vidutiniškai turėjome renovuoti po 1857 namus. 2007-ųjų pabaigoje jau turėjo būti renovuotas 5571 namas, o 2008-ųjų sausio 1-ąją turėjo likti renovuoti 22287 namus.

Tačiau realybė kitokia: šių metų pradžia parodė, kad liko renovuoti 27637 namus. Vadinasi, per likusius 11 metų kasmet turime renovuoti po 2513 namus.

Bet kaip tai padaryti, jei trūksta pinigų? Pavyzdžiui, vien 2008 metais valstybės paramos poreikis patvirtintiems projektams sudarė 275.849.146 litus, o skirta tik 52 mln. litų. Tai 43 kartus mažiau lėšų nei reikia Programai įgyvendinti.

Pakvietė viešai diskusijai

Jei judama vėžlio tempu, gal renovacijos tvarka yra ydinga, todėl - keistina?
Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas Kęstutis Grinius jau pernai pakvietė padiskutuoti, ar iš tiesų renovacija apsaugos gyventojus nuo kainų šuolio ir kam naudinga vis labiau įsigalinti propaganda apie daugiabučių renovacijos būtinybę.

Kadangi dažnai kaip pavyzdys rodoma renovacija Lenkijoje, K.Grinius, palyginęs vieno namo Lenkijoje situaciją iki ir po renovacijos, padarė išvadą, kad nors namas - sutvarkytas, padidėjo jo vertė, tačiau tiesioginė energijos mokesčių nauda yra lygi nuliui.

K.Grinius taip pat kelia klausimą, kodėl, nors daugumą statybinių medžiagų vežamės iš Lenkijos, renovacijai skirti kaštai Lietuvoje yra didesni nei Lenkijoje.
Taip pat klausia, kada prie milžiniškų renovacijos kaštų ji atsipirks Lietuvoje. Jeigu gyventojai gaus 50 procentų valstybės paramą, šis laikotarpis geriausiu atveju būtų 20 metų, po kurių reikės naujos renovacijos.

Šilumos trasose - nuostoliai

Kad renovacija atsipirktų greičiau, K. Griniaus pastebėjimu, reikėtų daugiabučiams leisti atsiskirti nuo centralizuoto šildymo: būtų efektyvus energijos kiekio panaudojimas ir dėl to nedidėtų šilumos tiekimo kaina. Europoje dėl šios priežasties centralizuotas šildymas yra išimtis.

Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas atkreipė dėmesį ir į šilumos nuostolius trasose, kurie siekia nuo 150 iki 200 mln. litų per metus. K.Griniaus nuomone, šilumininkai nenori atnaujinti trasų, nes tai ekonomiškai neapsimoka. O juk šilumos trasų rekonstrukcijai valstybė galėtų duoti tų pačių daugiabučių namų renovacijai skirtų pinigų. Koks skirtumas, kur sutaupoma šilumos energija? Tačiau, Lygos prezidento pastebėjimu, nukentėtų statybininkų interesas. Nekilnojamojo turto rinkos problemas, ko gero, siekiama išspręsti gyventojų sąskaita, pasinaudojant valstybės ir ES pinigais - gaunant pelningus užsakymus.

Vis dėlto Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga tikina gerai suprantanti, kad renovacija yra būtina. Tačiau tik tokia, kuri neša naudą visoms šiame procese dalyvaujančioms šalims.

Tikimasi daugiau lėšų

Renovacijos katile suksis iš tiesų nemaži pinigai. Spalį tikimasi gauti Briuselio pritarimą - iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo šalies būsto renovavimo programoms finansuoti skirti 25 mln. eurų (86 mln. litų). Be to, finansų ministras Rimantas Šadžius pažadėjo suformuoti specialųjį būsto renovavimo programų finansavimo fondą, į kurį bus nukreipta per 163 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Minėtasis fondas už simbolinį atlygį - apie 0,5 proc. metinių palūkanų - skolins lėšas daugiabučiams namams atnaujinti, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą.

Be šių lėšų, būsto renovavimas ir toliau bus remiamas iš valstybės biudžeto ir savivaldybių specialiųjų programų.  Vyriausybė taip pat ketina anksčiau būsto pirkimo paskoloms taikytą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą taikyti gyventojų iš bankų paimtoms būsto renovavimo paskoloms.

Visi siekia naudos

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis nepaneigė, kad didžiulius pinigus pritrauksianti renovacija bus naudinga bankininkams, statybininkams, projektuotojams, nekilnojamojo turto plėtotojams.

Tai - verslas, iš kurio visi siekia turėti naudos. J.Antanaičio nuomone, biznį gali daryti ir daugiabučio gyventojai, pavyzdžiui, už suderėtą sumą investuotojams sutikę leisti pastatyti dar vieną papildomą aukštą.

Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas teigė nemanąs, kad nežymiai pagausėjęs gyventojų skaičius sutrikdytų įprastą daugiabučio gyvenimo ritmą.

Priešingai: tokiame sandėryje jis matąs daugiau naudos. Jei, tarkime, keturaukštis tapo penkiaaukščiu, šilčiau gyvens ne vien ketvirtojo aukšto gyventojai. Kapitaliniam remontui panaudojęs už sandėrį gautą solidžią sumą, gyvenimo sąlygas pagerins ir visas daugiabutis.

Namas ant namo

Anot specialistų, "namas ant namo" idėja - alternatyva statiniams modernizuoti verslininkų sąskaita: atnaujinimo kaštai padengiami pardavus atsiradusį papildomą nekilnojamojo turto plotą. Taip, pavyzdžiui, Gargžduose lakūnų bendrabučiu vadinamas keturaukštis virto moderniu penkių aukštų daugiabučiu su mansarda.

Nidoje panašiai pasielgta su ne vienu daugiabučiu. Atnaujinti fasadai ir inžineriniai tinklai, apšiltintos sienos, pakeisti langai - visa tai gyventojams padaryta mainais už galimybę pakeisti stogą šlaitiniu ir įrengti mansardą su papildomu gyvenamuoju plotu, kuris perėjo statytojų nuosavybėn.

Daugiabučių modernizavimas mainais už statinių aukštingumo didinimą - šis dar retas reiškinys gali įgauti visuotinį pagreitį.

Nekilnojamojo turto plėtotojai ir daugiabučių namų gyventojų bendrijų atstovai ne kartą valdžią kaltino dėl nepakankamo finansavimo ir biurokratinių kliūčių sudarymo aktyviam būsto renovavimui. Jų interesus ginę lobistai, atrodo, pasiekė savo: investuotojai galės atsiriekti dar storesnę renovacijos pyrago riekę.

Aplinkos ministerija jau susirūpino teisės aktų projektais, kurie palengvins būsto renovavimo eigą ir padidins šių projektų patrauklumą privatiems investuotojams.

Planuojama sudaryti sąlygas drauge su daugiabučių namų renovavimo darbais atlikti teritorijų užstatymo sutankinimą ir didinti tvarkomų pastatų aukštingumą.  Tikimasi, kad šie pakeitimai bus įteisinti dar iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Kam tai naudinga?

Aplinkos ministerijos atstovai jau viešai pasisakė apie būtinybę keisti Civilinį kodeksą, kad nereikėtų visų namo gyventojų sutikimo renovacijai, tiksliau - papildomų aukštų ant daugiabučių namų statybai. Taip pat pritarė nekilnojamojo turto plėtotojų nuomonei, kad logiškiausia renovuoti ne po vieną namą, o iš ištisus kvartalus.

Akivaizdu, kad didžiausios naudos iš dalyvavimo būstų modernizavimo programoje gautų statytojai, nekilnojamojo turto plėtotojai, kuriuos vilioja galimybė rengti ir koordinuoti daugiabučių renovavimo projektus. Jiems kur kas būtų naudingiau senus daugiabučius modernizuoti ištisais kvartalais, kartu aprėpiant ir infrastruktūrą. Tuo pačiu nekilnojamojo turto verslininkai neslepia užmojų gauti teisę sutankinti kai kuriuos miestų gyvenamuosius mikrorajonus.

Aplinkosaugininkai ir visuomeninių organizacijų atstovai neslepia nuogąstavimų, kad po įstatymų liberalizavimo ir renovacijos programomis slypi stambiojo kapitalo nekontroliuojamos urbanizacijos interesai ir politikų siekis gauti finansinės paramos iš verslo.

Žmonės pasijuto nesaugiai

Nuogąstavimų neslepia ir daugiabučių gyventojai. Žmonės bijo, kad planuojamos Civilinio kodekso pataisos apribos jų teisę tvarkyti savo gyvenimą. Todėl, jų nuomone, tokie veiksmai, kaip papildomų aukštų statyba bei naujų pastatų atsiradimas gyvenamojoje teritorijoje, turėtų būti priklausomi nuo visų namo gyventojų sutikimo. Tuo tarpu būsto renovacijai užtektų 51-75 procentų namo gyventojų sutikimo.

Žmones baugina, kad dėl papildomų aukštų padidėjus namo gyventojų skaičiui, neliks vietos automobiliams ir taip ankštuose kiemuose. Ir visai nedžiugina perspektyva, kad, pavyzdžiui, jaukios žalios pievelės ar vaikų žaidimo aikštelės nebeliks, kadangi jos vietoje išdygs naujas pastatas.

Valdžios užmojų sudirginta žmonių vaizduotė jau piešia kone apokaliptinius vaizdus: mokyklos - sausakimšos, į vaikų darželius - eilės, griūna pastatai, kurių pamatai ir konstrukcijos nebuvo pritaikytos naujiems papildomiems aukštams...

Atrodo, kad renovuotai renovacijos tvarkai pasirengusios valdžios laukia nelengvas darbas - įrodyti, kad žmonių gyvenimo kokybė nenukentės, o visos šiame procese dalyvaujančios grupės gaus naudą.

Kitaip urbanistinis sprogimas gali virsti socialiniu sprogimu.

Audronė Gliožerienė

visasverslas.lt