Klausimas: Perkant butą daugiabučiame name net nesusimąstome, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis po daugiabučiu ir šalia jo. Kaip ši nuosavybė turi būti įforminta ir kas kokius mokesčius turi mokėti valstybei?

Atsako Rasa Vaičekauskytė, kontoros „Teisės tarnai" verslo teisės skyriaus atstovė

Žemės sklypas, esantis po senesnės statybos daugiabučiu namu, paprastai nuosavybės teise priklauso valstybei. Naudojantis valstybei priklausančiu žemės sklypu, tarp buto savininko ir valstybės susiklosto nuomos teisiniai santykiai, ko rezultatas - buto savininkui atsirandanti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Mokėtino žemės nuomos mokesčio dydis kiekvienais metais apskaičiuojamas pagal savivaldybės nustatytą tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,1 iki 4 procentų žemės sklypo vertės.

Kadangi nustatant šios rūšies mokesčio dydį atsižvelgtina į žemės sklypo vertę, svarbu žinoti, kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis. Tais atvejais, kai tarp privačių asmenų ir valstybės yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir yra parengtas detalusis daugiabučiam namui priklausančio žemės sklypo planas, apmokestinamas yra visas žemės plotas, laikytinas daugiabučio namo teritorija. Tačiau, jei detaliojo sklypo plano nėra, apmokestinama tik ta žemės dalis, ant kurios stovi daugiabutis namas. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės nuomos mokestis abiem minėtais atvejais nėra didelis - paprastai siekia nuo 5 Lt iki 20 Lt (1,5 EUR - 5 EUR).

Perkant butą naujos statybos name, reikia atkreipti dėmesį į pirkimo-pardavimo sutarties  tekstą, kadangi pardavėjas gali būti ne tik pastato, bet ir žemės sklypo, esančio po juo, savininku. Kadangi   nekilnojamojo daikto savininko teisės turi būti registruojamos, apie asmens nuosavybės teisę galima sužinoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, pardavėjas, parduodamas butą, gali parduoti ir žemės sklypo, esančio po ar šalia daugiabučio, dalį. Tuomet buto ir žemės sklypo dalies savininkas turėtų mokėti žemės mokestį, kuris apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip ir žemės nuomos mokestis.

Kiek kitokia situacija susiklosto tais atvejais, kai parduodamas tik butas. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtoju laikomas ne buto, o žemės savininkas, kuris turi mokėti žemės mokestį įstatymų nustatyta tvarka, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas daugiabučio namo teritorijos savininku, asmuo turimu žemės sklypu gali disponuoti, valdyti bei naudoti savo nuožiūra, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad jis gali teritoriją aptverti ar kitaip tvarkyti, parduoti bei nuomoti tretiesiems asmenims. Tačiau, pažymėtina tai, kad tretiesiems asmenims perleidžiant žemės sklypą, laikomą daugiabučio namo teritorija, neturi būti pažeidžiamos butų savininkų teisės. Tokiems atvejams civiliniame kodekse yra įtvirtinta teisės norma, užtikrinanti butų savininkų teises. Pagal civilinio kodekso 6.394 straipsnį, buto savininkas, nebūdamas žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis namas, savininku, turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima daugiabutis namas ir kuri yra būtina daugiabutyje esantį butą naudoti pagal paskirtį (pavyzdžiui, patekti į butą). Tai reiškia, kad buto savininkams nėra reikšmės, kas yra daugiabučio namo teritorijos savininkas, kadangi jų nuosavybės teisės negali būti jokiais būdais apribotos,  ir jiems nereikės papildomai pirkti minėto žemės sklypo.

Atkreiptinas dėmesys, kad išnagrinėtais atvejais, nors ir skiriasi valstybinio mokesčio rūšis, t. y. turi būti mokamas arba žemės nuomos, arba žemės mokestis, metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka ir yra labai panašus (apie 1,5 - 5 EUR), mokamas į savivaldybės biudžetą. Tačiau, pažymėtina tai, kad daug naudingiau būti daugiabučio namo teritorijos dalies savininku, nes tokiu atveju galima atsitverti žemės plotelį, jį tvarkyti savo nuožiūra, pavyzdžiui, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę ar gėlyną, rezervuoti stovėjimo vietą automobiliui įtaisant stulpelį. Taip pat daugiabučio namo teritorijos savininkai galėtų riboti prieigą pašaliniams asmenims teritoriją aptverdami, kas ypač aktualu miesto centre gyvenantiems asmenims.