Greitas ginčo sprendimas statybų sektoriuje
Atnaujinta: 2024-04-16

Ginčo nagrinėjimas teisme dažniausiai reiškia stresą ir diskomfortą ginčo šalims. Dėl ilgo bylos teisminio nagrinėjimo patiriamos didėlės laiko ir finansinės sąnaudos: įšaldytos piniginės lėšos, teisminio atstovavimo išlaidos, dėl užsitęsusio ir paviešinto ginčo negaunamos pajamos, sugadinama dalykinė reputacija. Statybų sektoriui teismas taip pat reiškia statybų darbų sustabdymą ar atidėjimą ilgam laikui, dėl objekto konservavimo ir saugojimo patiriamas išlaidas. Todėl ilgi, iki kelių metų besitęsiantys teismo procesai gali būti pražūtingi ne tik mažoms, bet ir pakankamai stambioms statybų bendrovėms. Dėl šių, bei dėl kitų toliau dėstomų priežasčių, pasaulio verslo ir teisinė bendruomenės vis dažniau renkasi alternatyvius teisminiam nagrinėjimui ginčo sprendimo būdus. Apžvelgsime alternatyvą teisminiam nagrinėjimui  arbitražą.

Greitas ginčo sprendimas statybų sektoriuje

Arbitražas

Arbitražas yra vienas iš būdų ginčams spręsti. Arbitraže ginčą sprendžia privatus nepriklausomas ir nešališkas asmuo - arbitras (trečiasis asmuo). Arbitražas vadinamas alternatyva teismui, kadangi esant arbitražiniam susitarimui ir šaliai pareikalavus jį taikyti, panaikinama galimybė dėl to paties ginčo kreiptis į teismą. Arbitražo procesas yra mažiau formalus lyginant jį su teismo procesu, jo taisyklės yra lankstesnės. Ginco šalys išlieka ginčo proceso šeimininkės, jos renkasi arbitrus, nusistato ginčo sprendimo taisykles, ginčo sprendimo vietą, taip pat kitus procedūrinius klausimus.

Statybų sektoriuje arbitražas yra ypatingai vertingas dėl to, kad arbitražo proceso metu šalys gali savarankiškai parinkti arbitrus. Arbitras nebūtinai turi būti teisininkas, juo gali būti atitinkamos srities ekspertas (statybų ekspertas, tam tikrų statybos darbų ekspertas), patys verslininkai ir apskritai gerbiami ir/ar tam tikrą
autoritetą šalims turintys asmenys. Tokiu būdu ginčas gali būti išspręstas labiau gilinantis į statybų verslo bei atliktų darbų specifiką, o ginčo sprendimas rastas atsižvelgiant į statybų versle nusistovėjusią praktiką, o ne tik formaliai remiantis įstatymu. Taigi, perduodant ginčą spręsti arbitražui, šalys perduoda jį spręsti asmenims, kurių žiniomis bei kompetencija atitinkamoje srityje jos pasitiki. Tuo tarpu, kreipiantis į teismą šalys beveik neturi galimybių iš anksto sužinoti, kuris teisėjas spręs jų ginčą bei įtakoti teisėjo pasirinkimą.

Arbitražui gali būti perduodami praktiškai visi aktualūs statybų ginčai, susiję su civiliniais teisiniais santykiais, ir kylantys iš rangos (subrangos) sutarčių. Arbitraže nenagrinėjami tik ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių. Nebus nagrinėjami ir ginčai, jeigu viena iš ginčo šalių - valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės įmonė ar organizacija.

Arbitražu galima spręsti tiek jau faktiškai kilusį ginčą, tiek susitarti dėl ginčo, kuris gali kilti ateityje. Žinoma, patartina būtų susitarti dėl arbitražo iš anksto, pasirašant sutartį su verslo partneriais ar klientais, kadangi jau iškilus ginčui, tokį susitarimą pasiekti gali būti sudėtinga. Iš kitos pusės, jeigu abi šalys yra racionalios ir yra suinteresuotos greitu bei specializuotu ginčo sprendimu, joms yra naudinga kreiptis į arbitražą taip pat jau iškilus ginčui, siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi ir su tuo susijusių nuostolių.

Nagrinėti ginčą arbitražu galima nuolatinėje arbitražo institucijoje, pagal šios institucijos taisykles, naudojantis jos patalpomis ar jos rekomenduojamais arbitrais arba pačių šalių pastangų dėka: šalys pačios gali nustatyti ginčo nagrinėjimo taisykles, išsirinkti arbitrus bei nagrinėti ginčą savo patalpose. Nagrinėjant ginčą
arbitražo institucijoje, mokamas administravimo mokestis arbitražo institucijai. Visais atvejais ginčus nagrinėja privatūs arbitrai, kurie turi būti nepriklausomi ir nuo šalių, ir nuo arbitražo institucijos. Pagrindiniai arbitražo privalumai, lyginant su teisminiu bylos nagrinėjimu, yra:

1) Konfidencialumas - skirtingai nei teismo posėdžiai, kurie visada vyksta viešai, ir kurių išnagrinėta bylų medžiaga yra viešai prieinama bei publikuojama internete, arbitražo teismo posėdžiai yra uždari, o proceso metu atskleista informacija išlieka konfidenciali ir procesui pasibaigus.

2) Proceso  lankstumas - arbitraže šalims suteikiama galimybė būti ginčo šeimininkėmis, t.y. pačioms spręsti daugelį su ginčo nagrinėjimu susijusių dalykų.

3) Ginčo  nagrinėjimo  trukmė - greita, lyginant su teismo procesu, ginčo nagrinėjimo trukmė viena iš pagrindinių teigiamų arbitražo savybių, kuri yra ypatingai aktuali statybų sektoriui. Daugelio nuolatinių arbitražo institucijų taisyklėse nustatyta, kad ginčas turi būti išnagrinėtas ne vėliau, kaip per 6 mėnesius nuo bylos perdavimo arbitražo institucijai dienos. Be to, arbitražiniame susitarime šalys pačios gali susitarti dėl visu procesinių terminų, pavyzdžiui, kad arbitrai turi būti paskirti per 7 darbo dienas, o galutinis sprendimas byloje turi būti priimtas per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į dabartinį teismų darbo krūvį ir teismuose nagrinėjamų ginčų trukmę, akivaizdu, kad tokie terminai yra beveik neįmanomi valstybės teismuose.

4) Arbitražo  kaina - esant didelei ginčo sumai, arbitražas paprastai yra pigesnis negu teismo procesas: dėl trumpesnio nagrinėjimo sumažėja atstovavimo išlaidos, arbitražo sprendimo apskundimas, skirtingai nuo teismo sprendimo apskundimo, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, reikalavimai dokumentams (atitinkamai išlaidos dokumentų rengimui) yra mažesni. Mažesnę ginčų nagrinėjimo trukmę bei mažesnes sąnaudas lemia ir tai, kad arbitražo sprendimai yra žymiai rečiau skundžiami: Lietuvos Respublikos istatymai leidžia skųsti komercinio arbitražo sprendimus tik esant labai rimtiems pažeidimams (pvz. jei ginčas dėl savo pobūdžio negalėjo būti nagrinėjamas arbitraže, ginčas išnagrinėtas nepranešus vienai iš šalių).

Arbitražo sprendimas gali būti vykdomas taip pat kaip ir teismo sprendimas, tai yra, vienai iš šalių vengiant geranoriškai vykdyti sprendimą, jis gali būti perduotas priverstiniam vykdymui. Be to, arbitražo sprendimai daug lengviau nei teismo sprendimai yra pripažįstami ir vykdomi užsienyje. Reikia pažymėti, kad net nagrinėjant ginčą arbitraže, galima kreiptis į teismą ir prašyti padėti išreikalauti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz. turto areštą).

Alternatyva Lietuvoje veikiantiems instituciniams arbitražams nedideliuose turtiniuose ginčuose galėtų būti Latvijos arbitražai, kurių šioje šalyje yra virš šimto. Jų administravimo ir ginčo nagrinėjimo mokesčiai dažnai yra mažesni negu Lietuvos arbitražo institucijų. Tačiau renkantis užsienio arbitražus, svarbu yra pasidomėti jų patirtimi ir kokybe.

Arbitražo išlyga į sutartį taip pat patartina įtraukti, kai sutartis yra sudaroma su užsienio subjektu. Tokiu būdu sutarties šalys iš anksto apsidraudžia nuo nesusitarimų dėl teismingumo, tai yra ginčo dėl to, kurioje valstybėje turi būti sprendžiamas jų ginčas. Be to, arbitražo procesas gali vykti šalių pageidaujama kalba, tad nereikia išleisti papildomų lėšų verčiant procesinius dokumentus.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas arbitražo savybes, galima daryti išvadą, kad dažnai arbitražas yra patrauklesnė ginčo sprendimo procedūra, negu nagrinėjimas valstybės teismuose. Ši alternatyvaus ginčų sprendimo procedūra gali būti ypač aktuali statybų verslui, kur dėl ilgo bylų nagrinėjimo proceso ir kartais nepakankamo statybų specifikos supratimo kreipimasis į valstybės teismą gali būti pražūtingas kai kuriems projektams.

Kaip minėta, svarbiausius su arbitražu susijusius klausimus patartina išspresti iš anksto, renkantis arbitražą kaip ginčo sprendimo būdą, t.y. įtraukiant arbitražo išlygą į sudaromą sutartį ar sudarant atskirą susitarimą dėl arbitražo. Kai yra svarstoma arbitražo pasirinkimo galimybė, visada būtų tinkama pasitarti su asmenimis, turinčiais daugiau informacijos ir patirties - pvz. su patikima nuolatine arbitražo institucija arba savo teisininku.

* * * * *

Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service" teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service" teisininkus.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Ar paliekate namus saugius?

Namo apsauga nuo vagystės, kaip apsaugoti namą, namo saugumo priemonės, davikliai namų apsaugai, namo patalpų apsauga, namo langų apsauga, namo durų apsauga, namo durų spynos

Draudimo polisas

Investicija į draudimo polisą, kokie pavojai neturint draudimo

Dėmesys statyboms nemažėja

ASA lankytojų skaičius, reklama statybinių įmonių, kas reklamuoja statybines įmones

Imperatyvios ir dispozityvios statybos rangos sutarčių nuostatos (2)

Rangovo ir fizinio samnes juridinių santykių ypatumai

Imperatyvios ir dispozityvios statybos rangos sutarčių nuostatos (I)

Sutartiniams santykiams galiojantis sutarčių laisvės principas, įstatyme pateiktų imperatyvių nuostatų paisymas

Inžineriniai geologiniai tyrimai

Inžinierinės geologų paslaugos

Kaip sudaryti statybinę sąmatą

Kodėl reikalinga statybinė sąmata, statybos sąmatos sudarymas, sąmatos skaičiavimo programa, kaip naudotis SES3 programa

Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai?

Kam reikalingi pastatų tvarumo sertifikatai, pastatų tvarumo sertifikatų reikšmė, kas yra BREEAM

LLRI analizė: Dėl detaliųjų planų rengimo procedūros

Probleminės detaliojo planavimo stadijos

Mažai energijos naudojantis namas

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai, ene Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.