Iškilus reikalui nutiesti patalpoje su pilnavidurėmis sienomis naujas arba papildomas instaliacines trasas, laidai ir kabeliai dažniausiai klojami sienų ertmėje po tinku. Šis būdas padeda išsaugoti naudingą patalpos plotą  bei interjero estetiką.

Betoninėje arba mūrinėje sienoje, betoninėse grindyse ir lubose formuojami specialūs grioveliai laidų ir elektrotechninių vamzdžių tiesimui. Griovelių darymo būdai laikui bėgant vis tobulėja, bet iš esmės nesiskiria. Skiriasi tik įrankiai, kuriais išpjaunami ir išduobiami grioveliai.

Instaliacinė trasa po tinku. Autoriaus nuotr.

Tarp jų yra perforatorius, kampinis šlifuoklis ir profesionalus griovelių pjoviklis (mūro freza). Pirmieji du dėl ekonominių sumetimų yra plačiau paplitę ir dažniau naudojami, bet sukelia daug triukšmo ir dulkių bei turi kitų minusų ir pliusų. Įrankių sąrašą vainikuoja moderni, bet brangi mūro freza - specialus griovelių pjoviklis su dviem deimantiniais diskais ir įrengtu dulkių siurbliu. Šis prietaisas skirtas profesionaliems darbams, tausoja pastangas, nes išpjauna paviršiuje iš karto dvi linijas būsimam grioveliui.

Reikia kruopščiai apsvarstyti instaliacinių takų ir griovelių kryptį, kad būtų optimaliai sumažintas jų kiekis ir ilgis. Vienoje sienoje leidžiami tik du grioveliai laidams. Ši norma nustatyta, kad nebūtų pakenkta sieninės konstrukcijos tvirtumui ir vientisumui. Du grioveliai neturi kirstis. Sienose žymimos būsimų griovelių ir instaliacinių trasų kryptys, vietos ir angos elektros įtaisams, griovelių pločiai. Prieš pasirenkant tinkamas vietas planuojamoms instaliacinėms trasoms, būtinai reikia pasitarti su kvalifikuotais elektrotechnikos specialistais, pateikus jiems sudarytą esamos elektros instaliacijos planą, kuriame reikia pažymėti ir planuojamus pakeitimus, suderinti su jais šį projektą ir gauti leidimą jį įgyvendinti. Jei brėžinį sunku sudaryti patiems, šią užduotį gali atlikti kvalifikuotas projektuotojas. Būsto brėžinyje turi būti nurodyti ir pažymėti numeriais visi kabelių tipai, visų elektros grandinių saugikliai bei imtuvai, kuriems tenka saugikliai. Atitinkamais simboliais žymimi jungikliai, kištukiniai lizdai, buitiniai elektros prietaisai, šviestuvai. Reikia nurodyti santechninius ir dujinius prietaisus bei baldus ir papildomus laidus.

Elektros instaliacijos planas-projektas. Autoriaus pieš.

Grioveliai turi būti tik vertikalūs ir horizontalūs, nukreipti tik stačiu kampu, jokiu būdu ne įstrižai. Nukreipimas stačiu kampu (lygiagrečiai grindims, luboms, gretimoms sienoms) žymiai sumažina laidų pažeidimo riziką, gręžiant buitiniais tikslais sieną vėliau, po tinkavimo ir remonto.

Grioveliai turi būti nukreipti tik stačiu kampu - vertikalūs ir horizontalūs. Autoriaus nuotr.

Įsivaizduokime, kad reikia pakabinti paveikslą, laikrodį, lentyną, spintelę, o prieš tai pragręžti angas tvirtinimo elementams. Žinodami, kurioje vietoje ir kuria kryptimi praeina po tinku horizontalus ar vertikalus griovelis, galėsite tiksliau apskaičiuoti, kur po tinku yra laidai, kad nepažeistumėte jų gręžtuvu. Įstrižo griovelio kryptį po tinku nuspėti žymiai sunkiau, todėl išauga rizika pažeisti jame esančius laidus.

Įstriži grioveliai sienose griežtai nerekomenduojami. Autoriaus nuotr.

Klojant instaliacines trasas sienose iš betoninių plokščių, reikia žinoti, kad formuoti griovelius horizontaliuose siūlėse tarp plokščių draudžiama. Pažeidus sandūrinių horizontalių siūlių vientisumą tarp sudurtinai susijungiančių sieninių plokščių arba tarp lubinės perdangos plokštės ir laikančiosios sienos, vertikalios plokštės krūvis bus paskirstytas netolygiai, per mažesnį plotą, - vėliau tai gali sukelti jos griuvimą. Ypatingai tai svarbu apatinėms horizontalioms siūlėms, kuriose viršutinės plokštės atsiremia į apatines, nes grioveliai tokiose siūlėse sumažina ir pažeidžia sandūros stabilumą. Grioveliai tampa rimtų konstrukcinių pažeidimų priežastimi ir siūlėse tarp lubinės perdangos ir laikančiosios sienos, į kurią atsiremia perdangos krūvis.

Griovelių darymas bet kuriose siūlėse nerekomenduojamas, vertikalios nėra išimtis. Vertikalios blokinių daugiabučių plokštės, ypač išorinės sienos, veikiamos krūvio, susislegia. Be to, jas veikia nuolatinis lenkimo faktorius, ir ne tik esant pažeistoms siūlėms. Išpjauti grioveliai siūlėse sumažina betoninių plokščių atsparumą vidiniams ir išoriniams krūviams. Nors ir tenka girdėti, kad toks griovelių darymo būdas yra žymiai greitesnis ir lengvesnis, reikalaujantis mažiau pastangų, dėl ko vilioja savo paprastumu - tik išduobti perforatoriumi cemento mišinį, kuriuo užtaisytos tarpplokštinės siūlės.

Svarbu nepažeisti ir armatūros betono plokštėse, nes tai gali turėti sunkių padarinių. Lenkimo faktorius tokiu atveju dar stipriau veiks plokštes, sumažindamas jų laikančiąsias savybes. Įprastai betono sluoksnis virš armatūros sudaro apie 2,5-3 cm, todėl yra rizika apnuoginti armatūrą, smarkiai įpjauti ją, per giliai įpjovus į sieną griovelių pjovimo įrankiu. Atvira apnuoginta armatūra lieka neapsaugota nuo neigiamo aplinkos poveikio, susidaro sąlygos jos korozijai.

Buto sienose, besiribojančiose su laiptine ar lifto šachta, griovelių gylis ir kiekis irgi turi būti kuo mažesni. Išvis betoninių plokščių sienos (grioveliu formavimo atžvilgiu) laikomos problemiškomis. Todėl papildomų elektrotechninių trasų formavimas jų ertmėje, deformuojant jų struktūrą ir konstrukciją, turi būti atliekamas itin apdairiai, saikingai, apgalvotai, suderintas su atitinkamomis institucijomis ir kvalifikuotais specialistais, gavus jų leidimą. O jau po to galima imtis gulsčiuko ir pieštuko, matuoti ir žymėti ant sienų būsimų griovelių kryptį.

Pagal patvirtintą projektą matuojamos ir žymimos būsimos trasos. Autoriaus nuotr.

Žalia šviesa grioveliams - mūrinėse sienose (30-40 cm storio) ir monolitinėse. Jos yra tinkamo atsparumo deformacijai ir nukrypimui nuo projektinės padėties. Išimtis - mūriniai dūmtraukiai; griovelių kalimas juose draudžiamas.

Klojant laidus ir kabelius grioveliuose, svarbu žinoti, kad stipriosios srovės elektros kabelio negalima kloti kartu su silpnosios srovės telekomunikaciniais kabeliais (kompiuteriniais, telefoniniais, televiziniais) neatskyrus jų, viename griovelyje ar vamzdyje. Aukšta elektros kabelio įtampa sukuria elektromagnetinį lauką, kuris veikia kitos rūšies kabelius ir sukelia trikdžius. Be to, glaudžiai susiliesdami, telekomunikaciniai ir jėgos kabeliai perkaista, tai gali tapti užsidegimo priežastimi. Todėl stipriosios ir silpnosios srovės kabeliai turi būti atskirti mažiausiai 1 cm. Bet toks minimalus atstumas leidžiamas su sąlyga, jeigu tarp kabelių yra gera ekranuojanti pertvara (metalas, plastikas). Vamzdžių viduje tokios pertvaros nėra, o sieninį kabelių kanalą su pertvaromis vargu ar patalpinsi į griovelį, nebent kanalo korpuso plotis neviršija 6 cm - toks yra ribinis leistinas griovelių plotis (tokia versija su kabelių kanalu irgi labai priimtina naminėmis sąlygomis; kiek teko girdėti, kai kurie išradėjai būtent taip ir daro, kad nepjautų papildomo griovelio - ir jie savotiškai teisūs). Nors galima viename griovelyje sutalpinti ir du vamzdžius  mažiausiai 1 cm atstumu vienas nuo kito, jeigu griovelio plotis tai leidžia. Jeigu pertvaros nėra ir jos sukurti griovelyje neįmanoma, minimalus saugus atstumas tarp skirtingų srovių kabelių turi būti 15 cm, tačiau šios taisyklės efektyvumas geriau pritaikomas paviršiniam laidų tiesimo būdui. Darant potinkinius griovelius kabeliams, mažiausias leidžiamas atstumas tarp dviejų lygiagrečių horizontalių griovelių turi būti 50 cm, kad nebūtų pakenkta sienos tvirtumui. Išvada: arba jėgos kabeliui ir komunikaciniams laidams reikia daryti 2 griovelius mažiausiai pusės metro vienas nuo kito atstumu, arba ieškoti kito sprendimo, tausojančio pastangas ir laiką. Tokiu atveju patartinas toks variantas: stipriosios srovės kabelis tiesiamas griovelyje, o telekomunikacinis kabelis paslepiamas elektrotechninės grindjuostės korpuse, išlaikant reikiamą atstumą. Mažiausias normomis apibrėžtas  horizontalių griovelių atstumas nuo grindų - 20 cm.

Horizontalius griovelius pagal normas - ne mažiau kaip cm nuo grindų. Autoriaus nuotr.

Nuo vamzdžių diametrų priklauso griovelio plotis ir gylis. Nuo sienos storio priklauso griovelių gylis ir griovelio kryptis (vertikali arba horizontali). Tokie apribojimai daromi sienos konstrukcijos tvirtumo apsaugojimo sumetimais. Pavyzdžiui, vertikalių griovelių santykis su sienos storiu: 11,5 cm sienoje leidžiamas griovelio gylis tik iki 2 cm; 17,5 cm storio sienoje  - iki 3 cm gylio griovelis; 24 cm sienoje - ne daugiau 4 cm gylio; jei sienos storis siekia 30 cm - iki 5 cm; o storesnėms nei 36,5 cm sienoms nepakenks maksimalus 6 cm griovelių gylis. Kaip matote, vertikalių griovelių dydžiai ne itin griežtai ribojami. Skirtingai nuo jų, horizontalius griovelius galima formuoti tik toje sienoje, kurios storis siekia 24 cm ir daugiau. Maksimalus horizontalių griovelių storis neturi viršyti 3 cm. Klojant laidus be vamzdžių, griovelio gylis neturi viršyti 2 cm.

Ką galima pasakyti apie įrankius, skirtus griovelių darymui, objektyviai ir atskirai išnagrinėjus kiekvieną iš jų? Perforatorius su antgaliu išduobia griovelį sienoje labai triukšmingai, palieka daug dulkių. Griovelių kraštai išeina nelygūs, išduobimo metu kartu su jais atšoka ir atsiskyla dideli sienos gabalai. Vartotojų nuomone, šią užduotį geriau atlieka antgalis-mentelė su plokščiu galu. Tačiau visus tuos likusius nelygumus ir duobes vėliau galima išlyginti statybiniu mišiniu. Perforatorius - tai smūginis įrankis, jo veikimo jėgos nukreiptos smūgiais į priekį, tai reikalauja iš dirbančio juo atitinkamų fizinių pastangų - spaudimo į priekį. Be to, dar vienas minusas yra tas, kad duobiant perforatoriumi, neįmanoma visiškai kontroliuoti gaunamo griovelio gylio. Bet perforatorius turi ir pranašumą - darbinio antgalio dėka juo galima iškalti griovelius sunkiai prieinamose vietose, kampuose, kurių nepasiekia šlifuoklio ir pjoviklio diskai. Daug lemia ir galingumas, pvz., didelio statybinio perforatoriaus (sveria 11 kg, jį galima išsinuomoti UAB "Gotas").

Griovelių išduobimas perforatoriumi. Autoriaus nuotr.

Antgalis-mentelė perforatoriui. Autoriaus nuotr.

Kampinis šlifuoklis su deimantiniu disku, kurio padidintas našumas leidžia pjauti betoną, išpjauna sienoje griovelių linijas. Griovelių kraštai gaunami lygūs, bet vis tiek sienos medžiagą tarp dviejų išpjautų linijų vėliau reikia išduobti perforatoriumi. Dirbant kampiniu šlifuokliu, dulkių sukeliama daugiau už perforatorių. Bandant dulkių kiekį sumažinti, laistant pjaunamą vietą vandeniu, dėl dulkių ir vandens sumaišymo didėja medžiagų atsparumas, pjovimas tampa sunkesnis. Geriausia būtų naudotis galingesniu kampiniu šlifuokliu (2,5 kW galios).

Darbas kampiniu šlifuokliu. Dulkių debesis. Autoriaus nuotr.

Kampiniu šlifuokliu su vienu disku galima išpjauti tik vieną liniją, o po to pjauti lygiagrečiai atitinkamo ilgio antrą, taip suformuojant griovelį. Skirtingai nuo kampinio šlifuoklio, profesionalus griovelių pjoviklis - mūro freza su dviem diskais -vienu metu sienoje išpjauna iškart dvi linijas (ją galima išsinuomoti UAB "Gotas").

 

Mūro freza. Autoriaus nuotr.

Įrankyje įrengtas dulkių siurblys sumažina gamybinių dulkių kiekį iki minimumo. Dviejų deimantinių diskų reguliatoriumi galima nustatyti griovelio pjovimo gylį ir plotį. Diskų kraštai išsikiša iš atraminės metalinės plokštės, kuri liečiasi su siena, kai freza vedama jos paviršiumi.

Griovelių pjovimas mūro freza. Autoriaus nuotr.

Mūro freza išpjauna dvi lygiagrečias linijas sienoje. Pajungtas ir dulkių siurblys. Autoriaus nuotr.

Pjaunant įrankio vedimą palengvina riedučiai, įrengti kai kurių modelių atraminėje plokštėje.

Riedučiai atraminėje plokštėje palengvina įrankio vedimą pjaunant. Autoriaus nuotr.

Ergonomiškas rankenos dizainas leidžia patogiai valdyti įrankį dirbant. Darbas juo atliekamas greičiau, bet komfortas visada kainuoja brangiau. Šio įrankio minusais gali būti tai, kad dėl įrankio konstrukcijos juo neįmanoma išpjauti griovelių patalpos kampuose ir sunkiai prieinamose vietose. Bet rezultatas tenkina. Mūro frezų svoriai skiriasi, priklausomai nuo modelio. Galima išsinuomoti sveriančią tik 2,8 kg. Sienos medžiaga tarp dviejų įpjautų linijų nesunkiai pašalinama perforatoriumi. Antgalis su plokščiu galu lengvai išduobia įpjautus gabalus, palikdamas griovelius lygiais kraštais.

Sienos medžiaga tarp dviejų įpjautų linijų nesunkiai pašalinama perforatoriumi. Autoriaus nuotr.

Vidutiniškai, priklausomai nuo įrankio ir patirties, 1 metrui griovelio suformuoti reikia 2-3 min. Kadangi darbas perforatoriumi ir kampiniu šlifuokliu kelia didelį triukšmą ir daug dulkių, patartina užsidėti respiratorių ir plačius akis apgaubiančius akinius. Labai praverstų ir garsą izoliuojančios ausinės.

Geriausias laidų tiesimo grioveliuose būdas - kloti juos gofruotuose ir standžiuose vamzdžiuose. Tai apsaugos laidus nuo galimų mechaninių pažeidimų. Be to, vamzdžiai nepakeičiami tuo atveju, jei prireikia pravesti juose naujus ir papildomus laidus, ištraukti senus ir nenaudingus, ko neįmanoma lengvai padaryti su tiesiog užtinkuotais be vamzdžio laidais, pritvirtintais dar ir statybinio gipso mišiniu.

Gofruotas vamzdis su laidais, įtaisytas griovelyje. Autoriaus nuotr.

Atvirų laidų srovės stipris skiriasi nuo laidų vamzdžiuose, tai reiškia, kad laidai be vamzdžio greičiau įkaista. Palyginimui: varinio 1,5 mm² atviro laido srovė siekia 23 A; to paties varinio 1,5 mm² laido vamzdyje srovė siekia 15 A. Kita vertus, laidų klojimas be vamzdžių turi ir privalumų. Sienos medžiaga (betonas, mūras) bei laidus fiksuojantys alebastro ir cemento sluoksniai veikia kaip aušinimo priemonė, kaip radiatorius, nukreipia ir šalina šilumą nuo laidų, nes jie nuolat linkę kaisti. Jeigu vis tiek nuspręsta vamzdžių atsisakyti, labai praverstų NYM kabelis su dvigubu izoliaciniu apvalkalu. Jis atrodo patrauklus taupumo sumetimais ir darbo sąnaudų atžvilgiu. Tiesiant kabelius be vamzdžio, juos grioveliuose reikia pritvirtinti taip, kad laisvos erdvės nuo kabelio apvalkalo iki griovelio sienelės liktų 0,5 cm, nes kabelis neturi būti suspaustas. Kabelių klojimui be vamzdžio pakanka ir 1,5-2 cm gylio griovelio. Toks būdas tinka betono plokštėse blokiniuose namuose, siekiant išvengti armatūros ir sienos pažeidimų. Tačiau neleistina kloti kabelius be vamzdžių grindyse, kurios vėliau bus užliejamos betonu. Betono masės krūvis ir slėgis iš viršaus kenkia net dvigubo apvalkalo kabeliams.

Atviras NYM kabelis griovelyje po tinku. Autoriaus nuotr.

Gofruotus vamzdžius dėl jų lankstumo kloti grioveliuose žymiai paprasčiau, nei standžiuosius, prireikus galima nesunkiai formuoti lenkimus bet kurioje reikiamoje vietoje. Turėkite omenyje, kad normomis nustatytas atstumas tarp lenkimų - nuo 14 cm.

Geriausia laidus ir kabelius ištiesti gofrose, dar nepaklojus ir nesumontavus pačių gofrų. Laido tiesimo pro gofrą palengvinimui specialiai gaminami zonduoti gofruoti vamzdžiai su 1,5-3,5 mm skersmens zondu - plienine viela viduje. Laidus, prikabintus prie vielos galo, galima be vargo prakišti pro visą vamzdžio ertmę. Dažnai taupumo sumetimais įsigijus gofrą be vielos viduje, patvirtinama, kad bandymai vėliau prakišti vielą, norint kitame gofros gale prikabinti laidus įtraukimui, yra tikras vargas. Geras patarimas: vielos galą sulenkite kilpele (nes tiesus aštrus vielos galas, stumiamas į priekį, nuolat įsiremia ir kliūna į gofros griovelius; kilpelės apvalumas padės išvengti įsirėmimo į griovelius). Dar geriau panaudoti elektrotechninį lubrikantą (pastą, tepalą) kilpelei, - tai sumažins trinties koeficientą, patepta ji žymiai lengviau slys į priekį vamzdžiu. Prieš įtraukiant laidus, vamzdį geriau pravalyti stipria oro srove. Į vamzdį iš pradžių įvedama 1,5-3,5 mm skersmens plieninė ar cinkuota viela, kurios galas sulenktas kilpele ir pateptas dėl geresnio slydimo vamzdžiu. Viela prastumiama, nuolat pasukant ją aplink ašį, kol pasieks vamzdžio galą. Todėl geriau įsigyti zonduotą gofruotą vamzdį su viela viduje.

Gofruoti vamzdžiai su zondu, skirtu laidų pratraukimui. Autoriaus nuotr.

Laidai prieš įtraukimą į gofrą ištiesinami (nes sulankstytiems laidams sunkiau judėti vamzdžiu), sukabinami su vielos kilpele ir, traukiant vielą, prakišami pro visą vamzdį. Darbą geriau atlikti dviese: vienas traukia vielą su prikabintais laidais, kitas paduoda laidus į vamzdį ir kontroliuoja jų padėtį. Galima pasinaudoti ir ritininiu laidų pratempimo įrankiu.

Reikiamo vamzdžio skersmuo priklauso nuo planuojamo jame tiesti laidų kiekio ir jų skersmens. Siekiant išvengti laidų  perkaitimo, jųų kiekiui nustatytos savos ribos, nes tekanti elektros srovė nuolat juos įkaitina. Taigi, nominalaus 11 dydžio vamzdyje galima tiesti tik iki 3 apvilktų 1,5 mm² skersmens NYM laidų. 13,5 vamzdžio nominalas leidžia tiesti jame iki 4 tokių pat laidų, o 16 nominalas - iki 5 1,5 mm² skersmens NYM laidų. Laidų skerspjūvių plotų suma viename vamzdyje neturi viršyti 40 proc. vamzdžio vidinio skersmens ploto.

Klojant elektros instaliaciją lygiagrečiai šildymo vamzdžiams, atstumas tarp jų neturi būti mažesnis nei 10 cm. Šilumos perteklius neigiamai veikia laidų (kurie, tekant elektros srovei, ir taip linkę įkaisti) izoliaciją, todėl visiškai nepriimtina tiesti juos karšto vandens vamzdžių šachtose.

Vamzdžiai ir laidai grioveliuose tvirtinami arba laikikliais (jeigu tai leidžia sienos medžiaga ir griovelio didžiai), arba statybinio gipso (alebastro) mišiniu. Alebastras greitai stingsta (per 4-5 min), jo sudėtyje nėra medžiagų, galinčių pakenkti atvirų laidų izoliacijai, skirtingai nuo gipso pagrindo tinko ir glaistų, kurių reikia vengti. Pastarieji du savo sudėtyje turi kalio karbonato. Jeigu laido apvalkalas nėra pagamintas iš PVC, kuris yra atsparus chemiškai agresyvioms medžiagoms, kalio karbonatas, laikui bėgant, gali niokoti kitas laidų izoliacines medžiagas.

Gofros tvirtinimas griovelyje alebastro potėpiu. Kitą potėpį - per metrą nuo jo. Autoriaus nuotr.

Alebastro mišinio paruošimui sumaišomos 1 dalis vandens ir 2 dalys gipso. Iš pradžių į indą pilamas šaltas vanduo, o į vandenį, energingai maišant, suberiamas gipsas. Alebastras - alternatyva visiems įkalamiems ir įsukamiems laikikliams, juo patikimai griovelyje fiksuojamas vamzdis/kabelis (išskyrus vonios kambarius ir kitas drėgnas patalpas, nes gipsas greitai sugeria drėgmę, kuri kenkia jo tvirtumui). Drėgnoje patalpoje vietoj gipso verta naudoti cementą. Taip pat reikia vengti viso griovelio užglaistymo ir išlyginimo alebastru, nes vėliau jis pradeda pleišėti, o užglaistytas ruožas - atsisluoksniuoti nuo griovelio.

Visas griovelis, užglaistytas alebastru, vėliau ima pleišėti ir atsisluoksniuoja. Autoriaus nuotr.

Viso griovelio užpildymui ir užglaistymui geriau naudoti tos pačios medžiagos, iš kurios padaryta siena, mišinį - cementą, betoną.

Vėliau visi grioveliai užglaistomi ir išlyginami cementu. Autoriaus nuotr.

Pabaigai apibendrinkime priemones, reikalingas laidų tiesimui sienose po tinku:

1) Matavimo priemonė laidų, vamzdžių, griovelių, atstumų matavimui. Geriausia - ruletė. Arba sulankstoma liniuotė ir gulsčiukas.

2) Žymėjimo virvė. Susilietusi su siena, palieka reikiamo ilgio spalvotą liniją.

3) Rašiklis. Juo, kaip ir virve, žymimos instaliacinių trasų kryptys, išlenkimai.

4) Apsauginės priemonės nuo dulkių ir triukšmo: respiratorius, platūs plastikiniai akiniai, taip pat nuo garso apsaugančios ausinės.

5) Griovelių formavimo įrankis (pasirinktinai): mūro freza, kampinis šlifuokis, perforatorius.

6) Statybinio gipso (alebastro) mišinys. Gera alternatyva laikikliams. Tam atvejui, jei nuspręsta laidus ir vamzdžius grioveliuose tvirtinti be laikiklių.

7) Glaistytuvas alebastro ir cemento užpildymui ir išlyginimui.

Parengė Piotr Šičiov

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.