Susikoncentravus ties šilumos taupymu neretai pamirštamas vėdinimas. Ši problema ypač išryškėja žiemą, kai per sandarius ir nepraveriamus langus bei kitus plyšius į butus nepatenka pakankamai šviežio oro. Tai ir yra pelėsių ir ligų priežastis.

 

 

 

 

Prastai vėdinamų patalpų žąla

 

Apšiltinus daugiabučių siūenas, atsirado vėdinimo sistema, kuri iki galo dar neišspręsta. „Ar visas daugiabučių bėdas išspręs kailiniai?" - klausia prof. Aleksandras Gluosnis. Jo nuomone, modernizuojant daugiabučius, be fasadų šiltinimo, reikia rekonstruoti šildymo sistemą, atnaujinti elektros instaliaciją ir nepamiršti vėdinimo. „Šiltinant lauko sienas ir keičiant langus būtina nepamiršti, kad patalpas reikia vėdinti, o pastato konstrukcijos turi kvėpuoti. Šiuo metu daugiabučiuose pastatuose gyventojai įsirengė hermetiškus plastikinius langus, daugelyje langų nėra orlaidžių. Švedijos specialistų knygoje „Patalpų oras - tylus žudikas" teigiama, jog suaugęs žmogus per parą sunaudoja apytiksliai 30 kg arba 25 tūkst. litrų oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingas medžiagas išskiria statybinės medžiagos, baldai, techninė įranga, kopijavimo technika, senesnių modelių kompiuteriai ir kt. Gali patalpų orą teršti tabako dūmai, pelėsiai, valymo priemonės, žmonės ir gyvūnai.

Mes nuolat iškvepiame anglies dvideginį. Taigi nevėdinant patalpos žmogui gali pradėti svaigti galva, jis gali jausti silpnumą, pykinimą.

Kad veikiančią vėdinimo sistemą galėtume įvertinti kaip pakankamą, pusė viso patalpų oro turėtų pasikeisti kas valandą. Kadangi šis oras maišosi su patalpos oru, tik po keturių valandų senojo oro liks labai mažai. Taigi tik tuomet galime tvirtinti, kad visas oras patalpoje yra pakeistas.

Dauguma mūsų daugiabučių statyti 1965-1990 metais. Patalpos juose vėdinasi natūraliai - lauko oras į gyvenamąsias patalpas patenka per orlaides, nesandarias vietas tarp stiklų ir rėmo, rėmo ir staktos, staktos ir patalpos sienos, o pasišalina per angas su grotelėmis iš vonios, virtuvės ir tualeto. Sumontavus hermetiškus langus šis vėdinimo būdas tampa nepakankamu.

Suprantama, patalpoms išvėdinti langus galima praverti, ypač jų viršutinę dalį, tačiau iš viršutinės dalies bus šalinamas šiltas oras, o šaltas (ypač šaltuoju metų laiku) skleisis prie grindų. Laikyti pravertą langą minėtas keturias valandas ne visada įmanoma, jeigu yra mažų vaikų, ligonių, be to, jeigu gyvenate pirmame aukšte, išeinant iš namų neįmanoma palikti praverto lango.

Vidutiniškai 1 kv. m patalpos šildyti per šildymo sezoną reikia 228 kWh šilumos. Beveik 50 proc. tiekiamos šiluminės energijos reikia minėtam lauko oro kiekiui pašildyti. Taigi modernizuojant pastatus tai būtina įvertinti".

 

Vėdinimo sprendimai modernizuotuose daugiabučiuose

 

Ką daryti, kad sandariame atnaujinto namo bute netrūktų oro? Specialistai teigia, kad iš esmės yra trys problemos sprendimo būdai: dar prieš namo šiltinimą arba jau ir apšiltinus sumontuoti ortakių sistemą ir rekuperatorių kiekviename bute.

Galima būtų įrengti vieną galingesnį rekuperatorių laiptinei ar namui, tačiau tuomet atsiranda reguliavimo problemų - vieno buto savininkai norės dažniau įsileisti šviežio oro, kito - rečiau.

Pats paprasčiausiais būdas - vonioje, tualete sumontuoti ištraukimo ventiliatorių - paprastą ar taupantį elektrą. Bet reikia, kad pakankamas oro kiekis pritekėtų į patalpą. Atidarę langą šilumos nuostolių neišvengsime.

Dar vienas neperseniausiai atsiradęs vėdinimo būdas - vadinamieji mini rekuperatoriai, montuojami kiekviename kambaryje.

 

Hibridinė vėdinimo sistema - sklendė su ištraukimo sistema

 

Vėdindami su ventiliatoriumi šilumą išmetame lauk. Kad kuo mažiau prarastume šilumos, montuojami ventiliatoriai su atskira oro pritekėjimo sklende. Oro pritekėjimo sklendė, kurioje yra filtras, termostatas, difuzorius iš patalpos pusės, montuojama išorinėje sienoje. Jeigu lauke šilta, difuzorius atsidaro visiškai ir laisvai įleidžia orą. Taip natūraliai oras patenka į patalpą.

Nukritus lauko temperatūrai 13 ⁰C ir žemiau laipsnių šilumos, difuzoriaus tarpai po truputį užsidaro, kad į patalpą nepritekėtų per daug šalto oro. Kai lauke temperatūra nukrenta žemiau 6-7 laipsnių, tarpeliai visiškai užsidaro. Tuomet patalpos vėdinasi šiek tiek mažiau, tačiau šaltuoju metų laiku patalpose oras gana sausas, tiek vėdinimo užtenka. Sklendė neapšąla, nes ji yra izoliuota, šaltuoju metų laiku įleidžiamo oro kiekis nedidelis, sausas vidaus oras neleidžia susidaryti kondensatui. Svarbiausia, kad ši vėdinimo sistema užkerta kelią įsiveisti pelėsiui, kai šilta ir drėgna, t. y. vasarą vėdinimas vyksta gana intensyviai. Tokią sklendę reiktų įrengti kiekviename kambaryje. Tačiau dalis šilumos vis vien išleidžiama į lauką.

Sklendę į lauką reiktų montuoti kambario viršutinėje dalyje, kur kaupiasi šiltas oras. Įėjęs šaltas oras šiek tiek sušyla, leidžiasi žemyn, ištraukiamas ventiliatoriumi lauk per tualetą ar vonią. Vyksta šilumos konvekcija, dalis jos prarandama, bet ne tiek, kiek vėdinant natūraliai.

VGTU absolventas Vilius Ankėnas savo baigiamajame magistro darbe pažymi, kad

Pagrindiniai hibridinės vėdinimo sistemos privalumai yra:

• Sistema nereikalauja didelių pradinių investicijų;
• Nedideli priežiūros kaštai;
• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose;
• Nesudėtingas reguliavimas bei valdymas.

Pagrindiniai hibridinės vėdinimo sistemos trūkumai yra:

• Padidinamas šilumos poreikis šviežiam lauko orui pašildyti;
• Toks sprendimas neleidžia pasiekti akivaizdžiai mažesnių pastatų šilumos poreikių, nei to reikalauja dabartiniai norminiai dokumentai;
• Oro šalinimo ventiliatoriai naudoja elektros energiją.

 

 

Decentralizuota vėdinimo sistema - mini rekuperatoriai

 

Tai plokščios dėžės formos įrenginiai, kurie tvirtinami prie lubų ar ant sienos. Paduodamo oro kiekis - iki 120 kub. m per valandą. 70 kv. m ploto butui reikia nuo 150 iki 200 kub. m per valandą oro. Naudojant tokį rekuperatorių oras iš lauko patenka į rekuperatorių, pereina per šilumokaitį ir į kambarį patenka sušilęs. Įrengiant tokį rekuperatorių kiekviename kambaryje, reikia įrengti oro pritekėjimą, o ištraukimą montuoti prie esamos vėdinimo sistemos - šachtoje sanitariniame mazge ar virtuvėje.

Pagrindiniai decentralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos privalumai:

• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose;
• Tiekiamo oro kiekis gali būti individualiai reguliuojamas atskirose buto patalpose;
• Esant šilumos regeneracijai sumažinamas šilumos poreikis šviežiam lauko orui šildyti;
• Paprastas montavimas;
• Sistemos veikimui nereikalingi ortakiai.

Pagrindiniai tokios sistemos trūkumai:

• Reikalingos didelės pradinės investicijos;
• Atsiranda papildomi šiluminiai tilteliai pastato išorinėse sienose išgręžus angas;
• Kondensato susidarymas prie tam tikrų aplinkos sąlygų;
• Mažas šilumogrąžos efektyvumas esant žemesnėms lauko oro temperatūroms.

 

Centralizuota mechaninė vėdinimo sistema bute

Galimas centralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos daugiabučio bute  variantas - viename bute montuojamas vėdinimo įrenginys su šilumos rekuperacija,  nuo kurio išvedžioti ortakiai į visas buto patalpas. Šviežias lauko oras yra pašildomas vėdinimo įrenginio šilumokaityje iš šalinamo patalpos oro srauto atgauta šiluma. Pašildytas šviežias oras prateka per įrenginyje įmontuotą šilumokaitį ir dar papildomai pašildytas iki reikiamos temperatūros yra paduodamas į patalpas. Ištraukiamas iš patalpų užterštas oras, pratekėjęs rekuperatorių ir atidavęs savo šilumą tiekiam orui, yra išmetamas į vėdinimo šachtą, esančią sanitariniuose mazguose. Visą centralizuotą mechaninę vėdinimo sistemą sudaro: oro paėmimo ir padavimo grotelės bei difuzoriai, ortakiai, reguliavimo armatūra, triukšmo slopintuvai bei sistemos svarbiausias elementas - vėdinimo įrenginys su šilumos rekuperacija. Pastarieji įrenginiai priklausomai nuo poreikio gali būti kelių skirtingų konstrukcijų su įvairiomis komplektacijomis.

Centralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos rekuperacija montavimas daugiabučio pastato bute yra pats sudėtingiausias iš visų butuose galimų vėdinimo sistemų. Montuojant šią vėdinimo sistemą bute reikia surasti laisvos vietos ne tik pačiam vėdinimo įrenginiui pastatyti, bet ir vėdinimo ortakiams išvedžioti. Taip pat reikia palikti laisvos vietos sistemos aptarnavimui. Paprastai tokių vėdinimo sistemų rekuperatoriai kabinami butų koridoriuose virš pakabinamų lubų arba sandėliukuose, tačiau galima rasti ir kitų montavimo sprendimų.

Pagrindiniai centralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos privalumai:

• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose;
• Lengvas įrenginio valdymas;
• Ženkliai sumažinamas šilumos poreikis šviežiam lauko orui šildyti;
• Šildytuvo dėka yra galimybė pašildyti tiekiamą lauko orą iki pageidaujamos temperatūros;
• Tiekiamas lauko oras į patalpas yra valomas nuo dulkių, žiedadulkių ir kitų kietųjų dalelių;

Pagrindiniai tokios sistemos trūkumai:

• Reikalingos didelės pradinės investicijos (dar didesnės nei decentralizuotos vėdinimo sistemos atveju);
• Sudėtingas sistemos montavimas dėl vietos trūkumo daugiabučių pastatų butuose;
• Atsiranda nauja inžinerinė sistema, kuriai reikia aptarnavimo ir priežiūros;
• Sistemos veikimui reikalinga elektros energija.

Atskiro buto rekuperacinės vėdinimo sistemos pagrindiniai trūkumas yra laisvos vietos montavimui stoka. Dėl šios priežasties tokio tipo vėdinimo sistema yra populiaresnė naujos statybos daugiabučiuose pastatuose, nes tuomet vietos trūkumą galima išspręsti dar projektavimo procese. Tačiau šios rekuperacinės vėdinimo sistemos šilumogrąžos naudingumo koeficientas yra pats didžiausias iš visų sistemų ir gana ženkliai sumažina šilumos nuostolius atsirandančius dėl patalpų vėdinimo.

Minėtame darbe V.Ankėnas atliko išvardintų sistemų ekonominį vertinimą ir atsiperkamumo laiką. Autorius daro išvadą, kad hibridinės vėdinimo sistemos investicijų ir atsiperkamumo santykis yra optimaliausias, o gyvavimo ciklo kaštai yra mažiausi . Šiai sistema įdiegti reikalingos sąlyginai nedidelės pradinės investicijos, o  paprastasis atsiperkamumo laikas ( kai neskaičiuojama infliacija) yra trumpiausias.  Tačiau autorius daro išvadą, kad brangstant centralizuotai tiekiamai šilumai ekonominiu požiūriu vis patrauklesnės yra vėdinimo sistemos, kuriose dalis šilumos atgaunama iš šalinamo patalpų oro ir šiuo požiūriu išsiskiria centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema, nes jos šilumos atgavimo koeficientas yra didžiausias.

 

ASA.LT informacija