Dauguma pasimetame informa­cijos gausybėje, kai reikia apsispręsti, kokį vandens šildytuvą rinktis. Vienas iš galimų va­riantų - kombinuotas vandens šil­dytuvas, kuris elektriniais kaitinimo elementais arba vidiniu šilumokai­čiu šildo vandenį, esantį talpykloje. Vidinis šilumokaitis būna sujungtas su katilu, saulės kolektoriumi ar kitu energijos šaltiniu. Kombinuotas „grei­taeigis" vandens šildytuvas - tai van­dens šildytuvas, turintis didelės galios vidinį šilumokaitį (dažniausiai apie 1 m2), kuris sušildo talpykloje esantį vandeni per 15-20 minučių.

Vertikalus ar horizontalus vandens šildytuvo montavimas?

Daug mūsų klientų klausia, kurį vandens šildytuvą - vertikalų ar ho­rizontalų - rinktis, kurį patogiau montuoti ir naudoti. Visų gaminto­jų horizontalūs vandens šildytuvai yra ne tokie efektyvūs, palyginti su vertikaliais, nes į juos patekęs šaltas vanduo greičiau susimaišo ir atvės­ta. Horizontalaus vandens šildytuvo energijos sąnaudos didesnės. Bet jei numatytoje vietoje netelpa vertikalus vandens šildytuvas, vietoje planuoto vertikalaus 120 litrų vandens šildy­tuvo įsigykite 150 litrų horizontalų vandens šildytuvą. Tada turėsite pa­našų karšto vandens kiekį. Tačiau jei planuojate montuoti horizontalų 120 litrų vandens šildytuvą, pagalvokite, gal toje vietoje tilptų 100 litrų verti­kalus vandens šildytuvas. Tada turė­tumėte panašų kiekį karšto vandens, tik sąnaudos būtų mažesnės.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis vandens šildytuvą?

Vidinio šilumokaičio galia. Šilu­mokaičių galia išreiškiama plo­tu (m²) arba galia (kW). Geriau­sia rinktis vandens šildytuvą pagal šilumokaičio plotą, nes jeigu bus renkamasi pagal galią, galima su­klysti, nes kiekvienas gamintojas skirtingai apskaičiuoja įtekančio, išbėgančio vandens temperatūrą šilumokaityje ar vandens kiekio cirkuliaciją vandens šildytuve per valandą. Kuo didesnis (galinges­nis) šilumokaitis, tuo greičiau ir pigiau paruošiamas karštas van­duo. Geriausia, jei greitaeigis ši­lurnokaitis bus apie 1 m2 ploto. Tuomet karštas vanduo 100-200 litrų talpos vandens šildytuve pa­ruošiamas per 15-20 minučių.

Elektriniai kaitinimo elementai (tenai)

Kaitinimo elementai daž­niausiai būna dviejų tipų: spirali­niai, „kontaktuojantys" su vandeniu (panašiai kaip sename arbatinuke), ir keraminiai, neturintys tiesioginio sąlyčio su vandeniu (kaitinimo ele­mentai įdėti į vamzdelį). Ilgiausiai tarnaus vandens šildytuvas su ke­raminiais sąlyčio su vandeniu ne­turinčiais kaitinimo elementais. Jų privalumai:

1. šildomas plotas yra di­desnis;
2. kalkės, esančios vandeny­je, nesikaupia prie elektrinių tenų, o limpa prie vamzdelio, kuris yra emaliuotas.
3. keičiant perdegusį kaitinimo elementą nereikia išleisti vandens;
4. patogesnis talpos išvalymas, dėl didesnio flanšo;
5. kai­tinimo elementų galia 1 200-2 000 W. Kuo didesnė galia, tuo greičiau paruošiamas karštas vanduo ir tai nereiškia didesnių energijos sąnaudų.

Vandens šildytuvo šilumos izoliacija

Šilumos izoliacija turėtų būti nemažesnė nei 25-40 mm , jei nenorite šildydami vande­nį šildyti ir orą, esantį patalpoje. Šilumos nuostolius, patiriamus per parą, visi gamintojai apskaičiuojami taip pat esant skirtingoms vandens ir patalpos tem­peratūroms. Tuose apskaičiavimuose dažniausiai nenurodoma vandens šil­dytuve palaikoma temperatūra. Tai­gi, šioje charakteristikoje patartume vadovautis izoliacijos storiu arba ieškoti tikslesnių techninių duomenų.

Jeigu ne­pavyksta sužinoti daugumos šių charakteristikų, pabandykite pa­lyginti bent vandens šildytuvų svo­rį. Nenustebkite, jei įvairių gamintojų Lietuvoje parduodamų vandens šildy­tuvų svoris skirsis 30-50 proc, esant tokiai pat talpai. Tuomet pabandykite įsivaizduoti iš kokio storio metalo yra gaminami vieni ir kiti vadens šildytuvai.

ASA.lt inf.