Protingame pastate energija naudojama tik ten, kur reikia ir tik tiek, kiek reikia. Tokiame name niekada neteks gramdyti ledo nuo terasos ar laiptų, nes jie niekada neapledės.

Praeitis ir šiandiena. BFL ir DVP nuotraukos.

 

Jeigu manote, kad protingo namo laiptuose ar įvažiavime kiemsargis įjungia elektrinių kabelių šildymą - klystate. Ledo atitirpinimas, tiksliau jo nesusidarymas, vyksta savaime, kai tik aplinkos parametrai atitinka plikledžiui būdingas savybes. Ar verta instaliuoti tokią sistemą? O ar verta samdyti kiemsargį, nors jis gali nespėti laiku nuvalyti laiptų?

Protingame name pagal daviklių duomenis veikiantis terasos automatinis apšvietimas ir grindų pašildymas.

 

Savaime nuo laiptų ar terasoje nutirpstantis ledas  - tik vienas iš kelių šimtų protingų ar išmaniųjų pastatų funkcijų pavyzdžių, garantuojantis komfortą ir patogumą, tuo pačiu saugantis nuo susižalojimo. Tačiau dar retai kuris investuotojas ar pastato valdytojas pagalvoja apie tokią galimybę, tiesa, ne visur yra laiptai lauke ar statesnis įvažiavimas, kur būtinas ledo tirpinimas.

Automatinis pastato inžinerinių sistemų valdymas -  tai dažniausiai yra šildymo, vėdinimo, apšvietimo sistemų automatizavimas,  pirmiausia siejamas su mažomis energijos sąnaudomis eksploatacijos metu, dėl to ir diegiamas. Bet dar yra daugybė kitų automatizavimo ir valdymo galimybių, kuriančių komfortą bei patogumą darbuotojams, gyventojams.

Inžinerinių sistemų valdymas ir A bei aukštesnės klasės energinis efektyvumas - neatskiriamos dvi tos pačios monetos pusės. Pasiekti A klasę arba pasyviojo namo standartą be integruoto automatinio valdymo, vadinamosios protingų ar išmaniųjų namų sistemos, daug sudėtingiau.

 

Šiuolaikiniai biurai protingi

Biure šviestuvas virš stalo nešviečia tol, kol prie jo nėra žmonių, stipriau pašvietus saulei, dirbtinio apšvietimo intensyvumas mažėja ar išsijungia, t.y., kai šviesos intensyvumo jutiklis užfiksuoja pakankamą šviesos kiekį iš lauko, nebereikalinga intensyvi dirbtinė šviesa. Biure švenčių ir išeiginėmis dienomis palaikoma minimali patalpų temperatūra. Kai jutikliai patalpose fiksuoja žemesnį nei norma anglies dvideginio kiekį, vėdinimo sistema automatiškai didina/mažina galingumą, ir mažina galią ar išsijungia, kai patalpos oro parametrai pasiekia nustatytuosius. Įvairias inžinerinės įrangos ir prietaisų automatizavimo ir valdymo galimybes galima būtų vardinti be galo.

Įvairių prietaisų automatizavimo galimybės pagal įvairius parametrus praktiškai  neribotos.

 

Nemažai šiuolaikinių biurų pastatų suprojektavęs architektas Saulius Pamerneckis sako, kad dabar jau beveik nebūna užsakovų, kurie biuruose nepageidautų inžinerinių ir kitų sistemų valdymo, automatizuotų saugumo sistemų.

„Daugiau ir įvairesnių funkcijų linkę įrengti užsienio kompanijų investuotojai aukštesnės klasės biuruose, jie itin pabrėžia mikroklimato svarbą darbuotojų savijautai,  kartais pageidauja specifinių, darbo pobūdžiui pritaikytų funkcijų. Pavyzdžiui, kompanija, dirbanti nekilnojamojo turto srityje pageidavo pokalbių kambario su aukštos klasės multimedijos prietaisais ir tiesiogine valdomo drono vaizdo transliacija. Bet čia jau specifinės užduotys, dažniausiai dabar visuose biuruose projektuojamas automatizuotas šildymo ir vėdinimo sistemų bei apšvietimo valdymas. Šių sistemų valdymas itin pastebimai taupo energiją. O jei naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, pastatas gali tapti energijos beveik nenaudojančiu arba nulinės energijos pastatu. Pastatas su saulės jėgaine ant stogo ir elektros prietaisų valdymu gali beveik nenaudoti išorinės energijos, aišku, čia sakau apibendrintai, reikia daug įvairių sąlygų, kad taip būtų", - sako S. Pamerneckis.

Dirbtinės šviesos intensyvumas darbo vietoje sumažėja ar išsijungia, kai joje nėra žmonių.

 

Projektuojant A klasės pastatus nuolat pabrėžiamas naudojamų priemonių kompleksiškumas, vedantis į vieną vienintelį tikslą - kuo mažesnes energijos sąnaudas pastate. Inžinerinių sistemų valdymas prie to labai daug prisiseda.

Viename iš Vokietijos Bremeno universitetų buvo palygintos dvi vienodos auditorijos, iš kurių vienoje buvo įrengtas šildymo ir šviesos (apšvietimo ir žaliuzių) valdymas, kitoje viso to nebuvo. Energijos sąnaudos buvo fiksuojamos trejetą metų. Gautas šilumos energijos taupymo efektas buvo 50 proc., apšvietimui naudojamos energijos - apie 45 proc.

Be valdymo sistemų pasiekti aukštą pastato energinę klasę beveik neįmanoma. Kita inžinerinių sistemų valdymo medalio pusė yra patogumas ir komfortas dirbantiems ar gyvenantiems pastate.

 

Klimato ir apšvietimo valdymas atsiperka 

Prieš aštuonetą metų Vilniaus Neries krantinėje pastatytame biurų pastate Geen Hall yra įdiegti įdiegti apšvietimo ir žaliuzių automatinio valdymo sprendimai.

Fasado apšvietimas įsijungia tik tada, kai lauke sutemsta, o išsijungia po nustatyto laiko, pavyzdžiui, 1.00 val. nakties. Žaliuzės reaguoja į saulės padėtį ir toje pastato pusėje, kur tiesioginiai saulės spinduliai patenka į vidų, yra priveriamos. Taip ne tik suteikiama daugiau komforto dirbantiems, bet ir taupoma apšvietimui bei vėsinimui naudojama elektros energija.

Šviestuvai ir žaliuzės reaguoja į apšvietimą iš lauko.

 

Green Hall verslo centre įsikūrusio banko patalpose šviesos valdymas buvo pritaikytas prie situacijos ir klientų poreikių. Kiekviename šviestuve yra įmontuotas būvio ir apšvietos jutiklis - šviesa įsijungia tik tuomet, kai darbo vietoje kas nors yra, o šviesos intensyvumas reguliuojamas priklausomai nuo natūralios šviesos, patenkančios pro langą, kiekio, kurį dalinai reguliuoja valdomos žaliuzės. Nekalbant apie tai, kad kiekvienoje darbo vietoje taupoma apšvietimui naudojama elektros energija, patalpoje nebereikia montuoti daugybės šviestuvų jungiklių.

Banko biure įdiegta A energinės klasės valdymo sistema. Toks sprendimas leidžia sutaupyti iki 50 proc. elektros energijos naudojamos apšvietimui.

Greta šio pastato baigiamą statyti Green Hall 2 biurų pastatą šildys ne miesto tinklų centralizuota šildymo sistema, o geoterminių šilumos siurblių sistema. Po pastatu ir aplink jį buvo išgręžta 40 vertikalių gręžinių, kurių gylis siekia iki 100 metrų, šildymo sistemai panaudota apie 7 kilometrus vamzdžių. Tai sudėtinga sistema, tad jos valdymas be automatikos neįmanomas, bet svarbiausia, kad valdymas garantuoja, jog šiluma nebus eikvojama veltui.

Šilumos siurblių valdymas leidžia kontroliuoti kiekvienos patalpos temperatūrą atskirai, išvengiama situacijų, kai, pavyzdžiui,  patalpoje ilgą laiką nesant darbuotojų ji vis vien šildoma visa galia. Ši funkcija gali reaguoti į įmonės darbo laiką, žmonių buvimą patalpoje ar kitus  naudotojams svarbius veiksnius.

Šildymo ir vėdinimo sistemų automatizavimas ir kontrolė neleidžia eikvoti šilumos ir elektros energijos veltui, niekada neįjungia šildymo ir kondicionavimo vienu metu, neįjungia šildymo, jei yra atidaryti langai, o savaitgalį, kai patalpose nieko nėra, palaiko tik minimalią temperatūrą ir pan.

Biurų pastatuose labai aktualus yra automatinis vėdinimo valdymas. Šiltuoju metų laiku vėdinimo ir vėsinimo sistema gali suvartoti daugiau nei pusę elektros energijos, kurią biure sunaudoja kompiuteriai, serverinės, apšvietimas ir kiti prietaisai.

Suprantama, visos biurų ar namų įrangos automatinis valdymas nėra labai pigus. „Jis atpinga pasirinkus vieną ar dvi tris reguliavimo sritis - šildymo, vėdinimo sistemų, apšvietimo ar kitą valdymą. Juk jeigu norima taupyti šilumos energiją, nebūtinos multimedijos prietaisų valdymo funkcijos", - sako automatizuotas valdymo sistemas gaminančios įmonės „Jung Vilnius" direktorius Raimundas Skurdenis.

O jeigu neaišku, kas nuomos biurus ir kur, kokių sistemų, prietaisų bei jų valdymo siužetų pageidaus?

„Tuomet galima pasirinkti vienos, dviejų ar trijų sistemų valdymą, o visa kita palikti ateičiai. Tačiau tam turi būti išlaikyta viena sąlyga - visa įranga turi būti standartizuota ir suderinama tarpusavyje, vienas iš plačiai naudojamų standartų yra KNX", - paaiškina „Jung Vilnius" vadovas.

 

Automatizuotos sistemos  tarpusavyje „kalbasi"  KNX kalba

Daugelis gamintojų integruoja valdymo galimybes savo įrangoje, tačiau nesant sistemos kiekvieną prietaisą reikia valdyti atskirai ir atskiru valdikliu - pultelyje, ekrane ir pan., be to, visa ši įranga nereaguoja į viena kitos veikimą ar neveikimą, t.y. „nesusikalba" tarpusavyje. „Susikalbėjimui" buvo sukurta KNX sistema - tai tam tikri standartai, kad tarpusavyje derėtų skirtingų gamintojų prietaisų ar įrangos davikliai, termostatai, sisteminiai blokai ir kita, kad juos būtų galima sujungti į visumą, kad jie reaguotų į vienas kito parametrus.

 

Daugelis gamintojų į savo prietaisus integruoja KNX standarto valdymą.

 

Europoje veikia tarptautinė KNX asociacija, kuri vienija per 400 valdymo automatikos gamintojų, dirbančių Europoje ir kituose žemynuose. 126 pasaulio valstybės oficialiai pripažįsta KNX standartus. Asociacijos narių gaminama įranga „susikalba" tarpusavyje, asociacija rengia standartus, specialistų mokymus, atestuoja įmones. Baltijos šalyse pagal KNX standartus dirbančius atestuotus specialistus ir įmones galima rasti asociacijos interneto puslapyje, prie „Jung Vilnius" veikia  KNX mokymų centras.

Europoje apie 90 proc. diegiamų automatikos sistemų  aprobuota KNX.

Rinkoje, be abejonės, yra ir kitokių, dažniausiai ir pigesnių valdymo sistemų iš Azijos. Jų kilmė nereiškia, kad ji prastesnės kokybės, tačiau reikia nepamiršti, kad gali kilti problemų derinant jos veikimą su kitų gamintojų įranga, jeigu gamintojas nenaudoja KNX standarto.

„Susiduriame ir su tuo, kad prietaisų išorėje būna pažymėtas KNX logotipas, tačiau prietaisų vidus - nežinia kokių gamintojų. Tai būtų pusė bėdos, jeigu įrangą sumontavę montuotojai vėliau konsultuotų ir teiktų garantinį aptarnavimą. Tačiau dažniausiai ant bangos madingą valdymo sistemų verslą pradėjusios įmonės ir įmonėlės dingsta iš rinkos. Nemenką sumą už sistemą paklojęs vartotojas lieka be palaikymo. Tuomet vartotojų nepasitenkinimo taikiklyje atsiduriame mes, ir, kas dar blogiau - kuriama neigiama nuomonė apie protingo namo ar išmanaus būsto sistemą. Tokių atvejų anksčiau buvo ne vienas, dabar mažėja, vartotojai jau renkasi atsakingiau. Norėčiau akcentuoti, kad nusprendus įdiegti automatizuotą pastato valdymo sistemą verta rinktis KNX standartą dėl paplitimo, o montavimą patikėti tik KNX kvalifikaciją turintiems specialistams ir bendradarbiavimą su jais pradėti kuo anksčiau, biurų pastatą, namą ar butą dar tik projektuojant", - situaciją apibūdina „Jung Vilnius" direktorius.

Visos automatizuotos sistemos veikia savarankiškai reaguodamos į daviklių parodymus, pagal nustatytus parametrus ar scenarijus. Papildomai, kai reikia pakeisti standartinius veikimo scenarijus, visas prietaisų funkcijas galima koreguoti keliais būdais: iš stacionaraus arba nešiojamojo kompiuterio, išmaniuoju telefonu, lietimui jautrios plokštės (touch-screen) arba pulto.

„Svarbiausia - kad  visi įranga atitiktų būtų vieno standarto, kaip minėjau, daugelio gamintojų naudojamo KNX: tuomet nebus jokios problemos ką nors keisti, pridėti, atimti, programuoti siužetus", -  svarbiausius standartizuotos įrangos valdymo pranašumus nurodo UAB „Jung Vilnius" vadovas.

Parengta pagal „Jung Vilnius" informaciją