Balkonų ir terasų hidroizoliacija

Balkono remontas, hidroizoliacija balkone, lietaus nuvedimas, plytelių klijavimas. Kokią įtaką balkono būklei turi užbaigimo profilio skardos storis?

Jau aišku, kad išlošia tie NT vystytojai, kurie sugeba įgyvendinti projektus su erdviais balkonais ir terasomis. Terasos ir balkonai pas mus, kaip Skandinavijos šalyse, jau suvokiami kaip gyvenamosios erdvės tęsinys po atviru dangumi, jie populiarūs tiek vienbučiuose, tiek daugiabučiuose. Deja, ne visada jie įrengiami taip, kad būtų be defektų, estetiški ir tarnautų ilgus dešimtmečius. Be estetinių ir erdvinių sprendimų terasoms ir balkonams ypatingai svarbus tinkamai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, kuris garantuoja ilgą balkonų amžių. Tai viena aktualiausių problemų tiek senos, tiek naujos statybos objektuose.

Balkonų ir terasų pažeidimai

Tiek terasa, tiek balkonas yra atvira erdvė, ją veikia nepalankūs klimato faktoriai - vanduo, drėgmė, šaltis, karštis. Ilgainiui hidroizoliacinis sluoksnis arba jungtys, siūlės ima praleisti vandenį, konstrukcija nebefunkcionuoja taip, kaip turėtų. To išdava - atsilupę dažų sluoksniai, aptrupėjęs tinkas, rūdijanti armatūra ir visos konstrukcijos pažeidimai.

Labai dažnai ant balkono grindų, laikančiųjų konstrukcijų, taip pat ant fasado atsiranda baltų apnašų, liaudiškai vadinamų druskomis. Tai reiškia, kad konstrukcijų sandarumas pažeistas, neteisingai įrengtos jungtys, siūlės, neteisingai paklotas arba nusidėvėjęs hidroizoliacinis sluoksnis. Vanduo per nesandarumus patenka į konstruktyvą ir ištirpina betone esančias tirpias medžiagas, kurios džiūdamos migruoja į viršų. Vanduo išgaruoja, o jame esančios medžiagos nugula baltų apnašų pavidalu. Svarbiausia, kad tai nėra vien estetinė problema. Dėl drėgmės poveikio mažėja betono stipris, korozija veikia armatūrą ir blogiausias variantas - balkono griūtis, kokia ir įvyko 2020 metų vasarą Vilniaus Lazdynų mikrorajone.

Balkono apdailą atnaujinti galima greitai, tačiau, jei nesprendžiama vandens laidumo ir įsigėrimo problema, ir nauja apdaila ilgai nelaikys.

Balkono ir terasos remontas

Kad balkono remontas būtų visavertis, reikia įvertinti jo būklę ir numatyti darbų etapus. Sutvarkoma lietaus nuvedimo sistema, pašalinama atšokusi apdaila ir suiręs betonas, remontuojama balkono plokštė, suformuojamas nuolydis. Balkono kraštai apskardinami, o pagrindas apsaugomas hidroizoliacija. Galutinė grindų danga gali būti vaikščiojimui pritaikyta poliuretano dangos sistema arba ant hidroizoliacijos klijuojamos plytelės.

Šiame pavyzdyje hidroizoliacija įrengiama dviem darbų etapais. Prieš apskardinimą poliuretano danga padengiamos vietos, kurios vėliau bus paslėptos ir nebepasiekiamos. Sumontavus skardas, išbetonavus nuolydį ir pagrindui pakankamai išdžiūvus, hidroizoliuojamas visas grindų paviršius, sandariai sujungiant jį su kraštų apsauga.

Balkono paruošimas remontui

Jei prie balkono ar terasos krašto yra lietaus latakai, juos reikia išvalyti. Latakai turi būti sandarūs, nesurūdiję, tinkamai pritvirtinti. Patikrinamos jų jungtys, nuolydis ir vandens išleidimo vietos. Užsikimšęs ar nesandarus latakas gali nuolat drėkinti balkono kraštą ir fasadą.

Nuo pagrindo nuimama atšokusi apdaila, silpnai besilaikantis išlyginamasis sluoksnis ir betono atplaišos. Pašalinami senų klijų, dažų ir kitų sukibimą bloginančių medžiagų likučiai. Tvirtai besilaikančio betono nereikia be reikalo ardyti.

Pašalinamas suiręs ir nuo pagrindo atšokęs sluoksnis. Prieš tolesnius darbus surenkamos nuolaužos, nuvalomas ir įvertinamas likęs pagrindas.

Jei matoma atvira gelžbetonio armatūra, nuo jos pašalinamos rūdys, paviršius padengiamas betono remonto sistemai priklausančia antikorozine medžiaga. Atkuriamas apsauginis betono sluoksnis, naudojant gelžbetonio remontui skirtą mišinį.

Stipriai surūdijusios armatūros, sumažėjusio jos skerspjūvio, gilių plyšių ar ištrupėjusios laikančiosios plokštės negalima paslėpti po nauju išlyginamuoju sluoksniu. Tokiu atveju prieš tęsiant darbus būtina įvertinti plokštės laikomąją galią ir parinkti konstrukcinį remontą. Papildomas betono sluoksnis taip pat padidina balkono apkrovą.

Paruoštas pagrindas turi būti tvirtas, švarus ir nedulkėtas. Jo drėgnumas prieš gruntavimą ir hidroizoliavimą turi atitikti naudojamų medžiagų reikalavimus.

Hidroizoliacija po balkono apskardinimu

Balkono kraštai yra viena pažeidžiamiausių vietų. Čia susijungia betonas, metalas ir grindų danga, o jungtis veikia lietus, šaltis ir temperatūros pokyčiai. Per nesandarias vietas patekęs vanduo drėkina plokštės kraštą, skatina armatūros koroziją ir betono irimą.

Prieš montuojant apskardinimą poliuretano hidroizoliacine danga padengiamos tos pagrindo vietos, kurios liks po skarda ir po betonavimo nebebus pasiekiamos. Sutvarkomi kraštų nelygumai, užtaisomos ertmės, pagrindas nuvalomas ir nugruntuojamas su pasirinkta poliuretano danga suderintu gruntu.

Danga turi vientisai padengti numatytą plotą. Kampuose, skirtingų medžiagų sandūrose ir kitose judėjimo veikiamose vietose naudojamas konkrečiai sistemai skirtas armavimo audinys arba sandarinimo juosta. Armavimo medžiaga įterpiama į šviežią dangą ir visiškai ja prisotinama.

Poliuretano hidroizoliacija padengiami balkono kraštai ir vietos, kurios vėliau bus uždengtos apskardinimu. Tai pirmasis hidroizoliavimo etapas.

Šiame etape įrengta kraštų apsauga nepakeičia būsimos viso grindų paviršiaus hidroizoliacijos. Iš anksto numatoma, kaip galutinė danga bus sandariai sujungta su apskardinimu ir jau padengtomis vietomis. Hidroizoliacijos negalima tiesiog užbaigti ties skardos kraštu, paliekant vandeniui atvirą sandūrą.

Balkono apskardinimas ir vandens nuvedimas

Apskardinimas turi nukreipti vandenį nuo balkono plokštės ir fasado. Išorinis jo kraštas formuojamas su laštakiu, kad vanduo atitrūktų nuo skardos ir nenutekėtų balkono apačia.

Skardos ar karnizinio profilio forma parenkama pagal būsimo grindų sluoksnio aukštį. Jeigu vėliau bus klijuojamos plytelės, įskaičiuojamas ir klijų bei plytelių storis. Krašto detalė neturi sudaryti bortelio, už kurio ant grindų telktųsi vanduo.

Ant paruošto ir hidroizoliuoto balkono krašto montuojamas apskardinimas. Išorinis kraštas suformuotas taip, kad vanduo būtų nuvedamas nuo plokštės.

Per plona, nepakankamai standi ar netinkamai pritvirtinta skarda nuo temperatūros pokyčių gali deformuotis. Judėdama ji tempia jungties hidroizoliaciją, todėl ilgainiui gali atsirasti nesandarumų. Tačiau vien storesnis metalas problemos neišsprendžia – reikalinga tinkama profilio forma, tvirtinimas ir galimybė metalui plėstis.

Apskardinimo jungtys, kampai ir tvirtinimo vietos sandarinami su metalu bei hidroizoliacine danga suderintomis medžiagomis. Jei tvirtinimo elementai praduria hidroizoliaciją, šios vietos papildomai užsandarinamos. Metalas prieš dengimą nuvalomas, nuriebalinamas ir, kai reikalinga, padengiamas jam skirtu gruntu.

Balkono kraštui galima naudoti ir specialius karnizinius profilius, pritaikytus pasirinktai grindų dangai. Jie gali būti su latako tvirtinimo galimybe arba skirti vandeniui laisvai nulašėti nuo krašto.

Balkono betonavimas ir nuolydžio formavimas

Kai balkono plokštė suremontuota, apsaugotos vėliau nepasiekiamos vietos ir įrengtas apskardinimas, formuojamas grindų nuolydis. Vandeniui nubėgti įprastai daromas 1,5–2 proc. nuolydis į išorę arba įlajos link. Tai reiškia, kad per vieną metrą paviršius pažemėja maždaug 1,5–2 cm.

Nuolydis turi būti suformuotas pagrinde, ant kurio bus dengiama galutinė hidroizoliacija. Vien plytelių klijais taisyti didelius aukščio skirtumus netinka: netolygus klijų sluoksnis sunkiau džiūsta, o po plytelėmis susidariusios įdubos gali kaupti vandenį.

Nuolydžiui naudojamas lauko sąlygoms skirtas cementinis mišinys arba numatyto storio betono sluoksnis. Plonam, su pagrindu sukibusiam sluoksniui ir storesniam atskirtam sluoksniui taikomi skirtingi įrengimo sprendimai. Mišinio leistinas storis, sukibimo sluoksnis ir armavimo poreikis turi atitikti pasirinktą konstrukciją.

Įrengus apskardinimą formuojamas naujas grindų sluoksnis su nuolydžiu. Jam sukietėjus ir pakankamai išdžiūvus bus hidroizoliuojamas visas paviršius.

Betonuojant išsaugomos numatytos deformacinės siūlės, sutvarkomos jungtys ties siena, slenksčiu ir turėklų tvirtinimo vietomis. Darbo metu saugoma anksčiau įrengta hidroizoliacija ir apskardinimas.

Šviežias sluoksnis apsaugomas nuo lietaus, šalčio ir pernelyg greito išdžiūvimo. Prieš dengiant poliuretano hidroizoliaciją, jis turi įgyti reikiamą stiprį ir išdžiūti iki dangai leistino drėgnumo. Sukietėjęs paviršius dar nebūtinai yra pakankamai sausas hidroizoliacijai.

Viso balkono hidroizoliavimas poliuretano danga

Antrasis hidroizoliavimo etapas atliekamas paruošus visą išbetonuotą paviršių. Pašalinamas silpnas cementinis paviršiaus sluoksnis, užtaisomi defektai, nusiurbiamos dulkės. Patikrinama, ar nėra įdubų, kuriose stovėtų vanduo.

Pagrindas gruntuojamas su poliuretano hidroizoliacija suderintu gruntu. Įgeriančiam betonui, metalui ir anksčiau padengtai dangai gali reikėti skirtingo paruošimo. Jei ant seniau įrengto hidroizoliacijos sluoksnio jau nusėdo statybinių dulkių arba praėjo leistinas kito sluoksnio dengimo laikas, jo negalima tiesiog užtepti nauja danga neparuošus paviršiaus.

Prieš dengiant pagrindinį plotą sutvarkomos sudėtingos vietos: grindų ir sienos sandūra, kampai, slenkstis, turėklų stovai, įlajos ir jungtis su apskardinimu. Hidroizoliacija pakeliama ant vertikalių paviršių, o jos viršutinis kraštas apsaugomas nuo vandens patekimo už dangos.

Poliuretano danga tepama voleliu, teptuku arba kitu konkrečiai medžiagai tinkamu būdu. Paprastai ji dengiama keliais sluoksniais, laikantis nustatytų sąnaudų ir tarpų tarp dengimų. Kampai bei jungtys armuojami, o kai pasirinkta sistema to reikalauja, armuojamas visas paviršius.

Galutinė hidroizoliacija turi sudaryti vientisą dangą nuo sienos iki vandens nuvedimo krašto. Ji sandariai sujungiama su apskardinimu ir anksčiau įrengta kraštų hidroizoliacija. Dangos storis negali būti vertinamas vien pagal spalvą – net ir visiškai nuspalvintas paviršius gali būti padengtas per plonai.

Dengimo metu pagrindas turi būti sausas, ant jo neturi susidaryti rasa. Šviežia danga saugoma nuo lietaus ir teršalų. Vaikščioti bei montuoti kitus sluoksnius galima tik dangai pasiekus tam reikalingą sukietėjimą.

Poliuretano danga kaip galutinis balkono paviršius

Plytelių klijuoti nebūtina. Balkoną galima užbaigti poliuretano dangos sistema, pritaikyta nuolatiniam lauko poveikiui ir vaikščiojimui.

Tam naudojama hidroizoliacija su numatytu atspariu baigiamuoju sluoksniu arba sistema, kurios pati viršutinė danga tinkama tokiai eksploatacijai. Vien stogams skirta hidroizoliacinė membrana nebūtinai atlaikys kasdienį vaikščiojimą, baldų kojelių apkrovas ir stumdymą.

Atvirame balkone viršutinis sluoksnis turi būti atsparus ultravioletiniams spinduliams ir dilimui. Slidumui sumažinti naudojamas sistemoje numatytas mineralinis pabarstas ar kita paviršiaus tekstūra. Ypač tai aktualu lietaus veikiamame balkone.

Toks paviršius neturi plytelių siūlių, jį lengva nuvalyti. Atsiradus mechaniniam pažeidimui, dangą dažnai galima remontuoti vietoje, tinkamai paruošus pažeistą plotą.

Plytelių klijavimas ant poliuretano hidroizoliacijos

Jeigu balkono grindis norima dengti plytelėmis, pasirenkama poliuretano hidroizoliacinė sistema, leidžianti tokią apdailą. Ant lygaus sukietėjusio poliuretano paviršiaus įprasti cementiniai klijai gali sukibti nepakankamai.

Sukibimui su plytelių klijais įrengiamas sistemoje numatytas sluoksnis. Tai gali būti į šviežią dangą įbarstytas sausas kvarcinis smėlis arba specialus sukibimo gruntas. Sukietėjus dangai, neprikibęs smėlis pašalinamas.

Plyteles galima klijuoti ir vėliau, tačiau jau naudotą dangą teks nuvalyti, įvertinti jos būklę ir paruošti klijavimui. Jei plytelės planuojamos ateityje, šią galimybę verta numatyti renkantis hidroizoliacinę sistemą ir apskardinimo aukštį.

Lauke naudojami su hidroizoliacija suderinti, deformacijas atlaikantys plytelių klijai. Jie tepami ant pagrindo ir, kai reikalinga visiškam padengimui, ant plytelės nugarėlės. Plytelės prispaudžiamos taip, kad po jomis neliktų vandeniui kauptis tinkamų ertmių.

Išdžiūvus klijams užpildomos plytelių siūlės. Siūlių glaistas gumine mentele įspaudžiamas per visą siūlės gylį, jo likučiai nuvalomi pagal medžiagos naudojimo instrukciją. Laukui parenkamas mažai vandenį įgeriantis, šalčiui ir atmosferos poveikiui atsparus siūlių užpildas.

Plytelių siūlių glaistas nepakeičia hidroizoliacijos ir deformacinių siūlių. Kampuose, ties sienomis, slenksčiais ir numatytose deformacinėse jungtyse paliekamos elastingai sandarinamos siūlės. Joms naudojamas lauko sąlygoms ir besijungiančioms medžiagoms tinkamas hermetikas. Kai reikalinga, į siūlę įdedama sandarinimo virvė, padedanti suformuoti tinkamą hermetiko gylį.

Plytelės balkonams ir terasoms

Balkono ar terasos grindims parenkamos lauko sąlygoms skirtos, šalčiui atsparios ir mažai vandens įgeriančios plytelės. Dažnas pasirinkimas – akmens masės plytelės. Vertinamas ir paviršiaus slidumas sušlapus, nes lygus, sausas paviršius gali būti patogus vaikščioti, o po lietaus tapti slidus.

Glazūra savaime nereiškia, kad plytelė netinka laukui. Reikšmės turi visos plytelės savybės, jos atsparumas šalčiui ir paviršiaus tinkamumas naudojimo sąlygoms. Klijų sukibimui reikšminga plytelės nugarėlė ir pasirinkta klijavimo sistema.

Didelio formato plytelėms reikia lygaus pagrindo ir ypač kruopštaus klijų paskirstymo. Klijų sluoksnio storis parenkamas pagal klijų paskirtį ir leidžiamas ribas. Dideli pagrindo nelygumai ištaisomi prieš hidroizoliavimą ir klijavimą.

Deformacinės pagrindo siūlės tęsiamos ir plytelių dangoje. Jų negalima užklijuoti vientisa plytele. Saulės įkaitinamas balkono paviršius plečiasi, atvėsęs traukiasi, todėl judėjimui paliktos jungtys padeda išvengti plytelių atšokimo ir dangos trūkių.