Gyvenančius XXI amžiaus pradžioje sąlyginai galima priskirti kūdikių bumo, X, Y ir Z kartoms. Ar ateinančią Z kartą tenkins nekilnojamasis turtas, kuris kuriamas dabar ir ne vienam dešimtmečiui?

Z kartos požiūris į būstą

Kūdikių bumo kartos žmonės - tai gimę maždaug 1944-1970 metais. Pokario laikas ir viltys siejamos su taika bei gerėjančiu gyvenimu didino gimstamumą, todėl ši karta ir vadinama kūdikių bumo karta.

X karta  - gimusi 1970-1983 metais, Y - 1984 - 2003 metais ir Z karta - žmonės gimę po 2004 metų.

Dabartiniu metu pagrindiniai biurų darbuotojai bei būsto pirkėjai yra Y kartos žmonės, jie diktuoja būsto ir biurų rinkos madas. Jeigu nupieštume šios kartos būsto pirkėjo portretą, tai jis yra maždaug 35 metų, sukūręs šeimą, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis mieste.

„Swedbank" Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas apskaičiavo, jog vidutiniškai šios kartos gyventojai būstui įsigyti skolinasi 54,4 tūkst. eurų, vidutinė paskolos trukmė 22 metai, o mėnesio įmoka sudaro apie 26 proc. nuolatinių šeimos pajamų.

62 proc. būsto paskolų gavėjų perka butus, 20 proc. namus ir tik 5 proc. ryžtasi nuosavo namo statyboms.

Ši karta aktyviai naudojasi internetu, net 88 proc. interneto banke imamų vartojimo paskolų išduodama šios kartos žmonėms. Vidutiniškai vieno 18-29 m. amžiaus grupės atstovo telefone rastume 19 programėlių, apie 89 proc. jų kasdien naršo internete. Savo ruožtu jie atitinkamai auklėja vaikus, kita vertus jiems didelę įtaką daro atžalos - Z arba technologijų kartos vaikai. Jie visiškai natūraliai priima vadinamąją  „uberizaciją" arba dalijimosi ekonimiką, jie mokslą mėgsta derinti su pramoga ir aišku, kad ateityje dievins tokį darbą, kuris kartu teikia ir pramogą. Ši karta lengvai priima iššūkius, naudojasi visomis galimomis išmaniosiomis technologijomis, jai būdingas hedonizmas (etinė filosofijos teorija, gyvenimo tikslu ir didžiausia vertybe laikanti malonumus, o žmogaus pasirinkimus vertina pagal tai, kiek malonių pojūčių suteikia vienas ar kitas veiksmas). Šios kartos žmonės linkę vartoti čia ir dabar, jie nemėgs taupyti, atidėti, planuoti. Ir aišku, kad po 10-15 metų jie taps pagrindiniais biurų darbuotojais bei būstų pirkėjais, bet jie turės kitokį požiūrį į NT ir kitaip jį pirks.

Jeigu bandytume apibūdinti šios kartos namų ar darbo vietos idėją, tai būtų labai suasmenintos vietos, patrauklaus turinio, keliančios smagumo pojūtį, aprūpintos visomis galimomis technologijomis, o jei tai darbo vieta, tai teikianti malonumą dirbti.

Tad jau aišku, kad NT rinkoje paklausiausi bus išmanūs namai ir biurai, o pirmieji bus tie vystytojai, kurie jau dabar galvoja apie tokį NT ir galės jį pasiūlyti ateityje.

Šiuolaikiniai biurai netinka Z kartos atstovams 

Kad Z kartos poreikiai ne tušti žodžiai ir kad Vakarų Europos šalyse apie jiems pritaikytą  NT galvojama, liudija neseniai UAB „Tieto Lietuva" išplatinta informacija apie ateities biurus. Joje teigiama, kad tokie biurai, kokiuose mes dirbame šiandien, skaičiuoja savo paskutines dienas - daiktų internetas (IoT), didžiųjų duomenų analizė ir sensorių technologijos jau keičia mūsų buitį ir kasdienybę darbe. Kaip tai atrodo praktiškai?

Pavyzdžiui, važiuodami į darbą autobusu gaunate pranešimą apie transporto spūstį bei naujai sudėliotą maršrutą, kada ir kur reikia išlipti ir kaip važiuoti, kad išvengtumėte spūsties ir darbe atsidurtumėte laiku.

Jei į biurą atvykstate automobiliu, vos priartėjate prie požeminės parkavimosi aikštelės, sistema identifikuoja jūsų tapatybę - nereikia jokio papildomo veiksmo, kad sistema automatiškai atidarytų vartus ir iš karto nukreiptų jus į laisvą vietą, kur galite pastatyti savo dviratį ar automobilį. Pagal poreikius - labiau mėgstate dirbti vėsesnėje ar šiltesnėje aplinkoje, panaši programėlė nurodo laisvą darbo vietą ir t.t.

Koks būstas tinka Z kartos atstovui 

O kaip yra būstų rinkoje? Ar Z kartos atstovas šiandien jau rastų sau gyvenimui tinkamą vietą?

Automatizuotų išmaniųjų valdymo sistemų gamintojos - Vokietijos įmonės „Jung" atstovas Lietuvoje, UAB „Jung Vilnius" vadovas Raimundas Skurdenis sako, kad kol kas, deja, galime konstatuoti, kad NT vystytojai rimtai išmaniosiomis technologijomis nesidomi - "Kalbu konkrečiai apie Lietuvos rinką. Jei tiksliau, šioks toks jų domėjimasis yra, bet jis labai siauras - tik energijos taupymo linkme. Bet šiuolaikiniam vartotojui jau to nepakanka. Pilnavertės išmaniųjų namų technologijos pas mus kol kas dažniausiai diegiamos arba individualiuose namuose (dažniausiai) arba butuose. Ir ši rinka auga gana sparčiai, bet kol kas tikrai ne NT vystytojų iniciatyva, o pačių gyventojų, individualiai. NT vystytojai realiai dėl to praranda pinigus ...

NT rinkose, kuriose „Jung" dirba, matyti, kad jau statomi ištisi daugiabučių kvartalai (žinoma, labiau prestižinio lygio) Ispanijoje, Vokietijoje ar net Rusijoje, kuriuose būtent NT vystytojų iniciatyva diegiamos išmaniosios technologijos, dėl kurių butas įgauna papildomos vertės, išsiskiria tarp kitų projektų, tampa prestižiniu. Na, o pirkėjas gyvena gerokai aukštesnio komforto lygyje, jo butas ilgainiui nepraranda vertės. Pas mus NT vystytojai pirmenybę dažniau teikia būsto vietai, o ne jo komfortui. Papildomas minusas mūsų rinkoje, kad dar vis tik dominuoja butų pardavimas tik su daline, ar tiksliau visiskai be apdailos.... Tokiu atveju išmaniąsias sistemas įdiegti tikrai kebliau. Daugeliui NT vystytojų, deja, šiandien aktualu kuo pigiau pastatyti ir kuo greičiau parduoti - tad kaina yra esminis ir vienintelis kriterijus.

Protingi namai arba išmanusis būsto valdymas - sistema ne tik taupanti energiją, bet pirmiausia kurianti komfortą ir pridėtinę vertę.

Beje, daugelis įsivaizduoja, kad išmanusis butas ar namas - tai labai brangu. Bet pradinio lygio sistemą, kurią sudarytų profesionali įranga ir kuri valdytų ne tik šildymo temperatūrą, bet ir šviesas, apsaugos sistemą, būtų valdoma internetu, išmaniouju telefonu, galima įrengti (ypač, jei tai centralizuotai užsako NT vystytojas visam namui) už tiek, kiek kainuoja 1 kvadratinis metras buto gerame Vilniaus mikrorajone. Mūsų skaičiavimu, jei sistemos kainą įskaičiuotume į būsto paskolą, tai gyventojui ji galėtų kainuoti ne daugiau 20 Eur per mėnesį. Realiai tiek pinigų sistema sutaupo racionaliai valdydama energiją, suteikdama apsaugą. O kur dar komfortas, patogumas. Deja, kol kas maksimum kas pasiūloma pačių NT vystytojų - tai išmanusis šildymo valdymas. Bet tai jokiu būdu nėra išmanusis būstas, o tik mažytė sistemos dalelė. Ir vystytojų marketinginis triukas. Nemažai žmonių vėliau ateina pas mus ir prašo šias sistemas įrengti, papildyti - deja, dažniausiai techniškai tai neįmanoma arba per brangu, nes butai buvo suplanuoti manant, kad jų gyventojams to minimalaus rinkinio, dažniausiai tai, kaip minėjau, tik šildymo valdymas, užteks".

NT vystytojų nuomonė apie Z kartos poreikius

Kad išmanūs namai suprantami tik kaip energijos taupymas, rodo UAB "Eika" plėtros ir energetinių projektų vadovės Rasos Pečiulaitės atsakymas į klausimą, kokius išmaniuosius sprendimus taiko savo plėtojamuose NT projektuose?

„Pastatams skirtos naujosios technologijos ir išmanieji sprendimai dažniausiai sukurti energijos sąnaudų mažinimui ir efektyviam valdymui. Pastatai yra vieni didžiausių energijos eikvotojų pasaulyje, nurungiantys tiek pramonę, tiek ir transportą.

Pastatų valdymui naudojami tokie išmanieji sprendimai kaip pastato valdymo sistema BMS  (Building management system), kuri veikia kartu su pastato automatika. Sistema  leidžia valdyti pastato parametrus: temperatūrą, patalpų drėgmę, anglies dvideginio koncentraciją, apšvietimo ir elektros prietaisų darbo laiką nuotoliniu būdu naudojant elektronikos prietaisus - kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Šių parametrų kontroliavimas leidžia ženkliai mažinti elektros, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sąnaudas nemažinant patalpų komforto lygio. Taip pat sistema leidžia laiku identifikuoti galimas avarines situacijas.

Tokios pastatų valdymo sistemos, jau daugiau kaip dešimtmetį naudojamos A klasės biurų kompleksuose, vienas iš jų „Eikos verslo centras" Vilniuje, A.Goštauto g. Taip pat šias sistemas įmonė „Eika" diegia ir prekybos centruose, kuriuose taip pat svarbu sudaryti komfortiškas sąlygas pirkėjams, kartu efektyviai naudoti energijos sąnaudas. Gyvenamuosiuose pastatuose tokios pastatų valdymo sistemos naudojamas rečiau. Šiuolaikiniai gyvenamieji namai dažniausiai valdomi  nuotoliniu būdu per mobiliuosius telefonus arba per centrinį namų pultą. Kiti išmanieji sprendimai, kaip išmanusis šildymas, atsinaujinančios energijos diegimas pastatuose veikia kartu su pastato valdymo sistemomis, kad būtų pasiektas optimaliausias rezultatas.

"Santariškių namų" projekte yra namų naudojančių atsinaujinančią saulės bei žemės gelmių energiją. Šios sistemos gyvenamuosiuose namuose jungiamos prie valdymo pulto, už kurį tiesiogiai atsako pastato administratorius ir šilumos punkto prižiūrėtojas, galintys reguliuoti paduodamos šilumos srautus bei nuotoliniu būdu nuskaityti energijos suvartojimo skaitiklių rodmenis. Taip taupomi energijos kaštai ir išvengiama apskaitos klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus".

Įdomu, ką apie išmaniąsias technologijas savo vystomuose projektuose mano kiti NT vystytojai?

Danutė Ramoškevičiūtė, „Jung" nuotraukos