Atsako Sigitas Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro direktorius

Deja, urbanistinė plėtra nenumaldomai stelbia mūsų žaliąsias erdves. Vis daugiau žaliųjų plotų virsta asfaltu, transporto stovėjimo aikštėmis, naujomis statybų aikštelėmis... Įrėminti aukštuose borteliuose medžiai skursta, neturėdami tinkamo pomedžio ploto, nuo sausros palaipsniui džiūsta, šaltomis žiemomis apšąla... Katastrofiškai mažėja jų fiziologinis gyvybingumas ir bio-mechaninis atsparumas, o neatsakinga ir nekvalifikuota medžių priežiūra tik paspartina augalų degradaciją... Medžiai nepaliaujamai skursta ir palaipsniui miršta... Ilgamečiais stebėjimais ir praktika nustatyta, kad natūraliai 200 metų amžių pasiekiantis medis mieste teišgyvena 40 - 60 metų.

Dėl neatsakingos ūkinės veiklos, nežinojimo ar klaidingų įsitikimų, įvairių kitų veiksnių, žmogaus žaliojoje aplinkoje sumedėję augalai auga luoši, sudarkytos išvaizdos, skurstantys, nesveiki, sužaloti ir žalojami. Beveik 90 proc. iš jų yra nemokšiškos ar atsainios priežiūros - tiksliau nepriežiūros - (dažniausiai genėjimo) sudarkyti, esantys ar greitai tapsiantys pavojingi aplinkai augalai, kurie nekelia jokio estetinio ar emocinio pasigėrėjimo.

Arboristika - vietinių ar svetimžemių sumedėjusių augalų (medžių, krūmų ir vijoklių) ir jų augaviečių, esančių žmogaus aplinkoje, priežiūros, globos mokslas. Pagrindinis dėmesys arboristikoje skiriamas ne miško arboriflorai, o mūsų artimos aplinkos želdiniams. Šia disciplina siekiama koreguoti sumedėjusių augalų augimą, išlaikant jų biologinį gyvybingumą ekologijos, kraštovaizdžio kontekste.

Arboristikos tikslas yra sudaryti augalams ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas. Tinkama priežiūra prailgina medžio amžių.

Kad būtų sumažinta žala medžiui ir jo augimui bei vystymuisi, genėjimas atliekamas medžių aktyvios vegetacijos metu, kai medis žaliuoja, laikantis sveiko genėjimo principų ir maksimaliai saugant, netrikdant medžio gyvybinių funkcijų, minimaliai žeidžiant gyvuosius audinius. Šis genėjimo laikas grindžiamas tuo, kad tuo metu augalo žaizdos geriausiai apauga gyvuoju brazdo audiniu, augalas geba  natūraliai gintis nuo išorės poveikio. Šis natūralus augalo savigynos "barjeras" (angliškai CODIT - Compartmentalization Decay in the Trees) tuo stipresnis, kuo aktyviau vegetuoja augalas.

Medžiams turintiems gerą savigynos sistemą, tarp kurių yra paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) ir mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.), galima saugiai, be didelės žalos augalui, šalinti iki 10,0 cm skersmens šakas.

Genėjimo principai:

• Genėjimas, ypač jaunų medžių, daro didelę įtaką medžio vystymuisi ir sveikatai. Senesnių medžių genėjimas didina medžio gyvybingumą, sveikatą ir saugumą.
• Kiekvieno medžio genėjimas yra atskiras ir skirtingas.
• Pageidautina, kad žaizdos būtų minimalios. Tai sustabdys antrinę žalą medžiui ir nepareikalaus iškylančių problemų sprendimo.
• Kuo didesnė žaizda, tuo didesnė medžio augimo problemų rizika (pvz., apmirimas po pjūviu).
• Seni medžiai genimi tik tuo atveju, jei tai būtina (pvz., saugumo sumetimais).
• Negyvos šakos, išskyrus lajos retinimą, gali būti paliekamos, jei tai nekenkia aplinkos saugumui.
• Šakos (>10cm skersmens) neturėtų būti šalinamos.

Genėjimo technologija:

Šaka, siekiant išvengti žievės žiojėjimų, pjaunama trimis pjūvais. Pirmiausia 20-30 cm atstumu nuo atsišakojimo vietos iš apačios įpjaunama iki 1/4-1/3 stiebo skersmens. Antrojo pjūvio, kuris daromas iš viršaus, vieta 2,5-5 cm toliau šakos pamato nei pirmojo pjūvio vietos. Pasilikęs kelmelis šalinamas iš apačios (kai kuriais atvejais, iš viršaus), prilaikant ranka ir apipjaunant aplink žiedu. Šitaip medis apsaugomas nuo žalojančios atplaišos, kuri neišvengiama, kai šaka nupjaunama vienu pjūviu. Beje, paskutinysis pjūvis daromas ne lygiagrečiai stiebui (stambiajai paliekamai šakai), bet statmena pjaunamai šakai kryptimi, formuojant mažiausio ploto pjūvį. Brazdo ląstelėms dalijantis, formuojasi kalusas („callus") - žaizdos apaugimo „apykaklė", todėl labai svarbu šaką nupjauti taip, kad kalusui būtų kuo lengviau likusį "kelmą" apaugti, kad kraštai nebūtų suskeldėję.

Kai reikia sumažinti šaką, kuri jau buvo genėta, pjūviai atliekami taip, kad nepažeistų susiformavusio kaluso „apykaklės".

„Apykaklės" formavimuisi labai svarbu:

• Tinkamas pjūvio atstumas

Jei nupjovus šaką jos "kelmas" lieka per aukštas, jis išpūna greičiau, nei užsiveria pjūvio metu padaryta žaizda. Išpuvusioje šakoje atsiveria drevė, įsimeta puvinys. Itin žemas pjūvis, kada stipriai pažeidžiamas kamienas ar pagrindinė šaka, šiek tiek stabdo kaluso susidarymą ir didina infekcijos pavojų. Iš praktikos galima tvirtinti, kad vis tik geriau per žemas, nei per aukštas pjūvis.

Jokiu būdu neleistina palikti išpjautų šakų kelmelių-stagarų, kurie yra blogai aprūpinami maisto medžiagomis ir ilgainiui sudžiūsta arba sukrauna gausybę epikorminių (stresinių) pumpurų (vėliau ūglių),  be to, jie darko medžio išvaizdą.

• Tinkamas pjūvio kampas

Šakos pjūvio linija turėtų būti statmena šakos augimo krypčiai (daugumai medžių rūšių). Iš praktikos galima pastebėti, kad taip nupjautų šakų apaugimas ne visada prasideda greitai. Pjūvio liniją vertėtų pakreipti arčiau medžio liemens. Pjovimo kampo teoriją galima būtų pritaikyti ir pagal medžių rūšis, ir pagal šakų skersmenis, gal net pagal medžių amžių. Tačiau galima atidžiai apžiūrėti kitų to paties medžio nupjautų šakų apaugimo ypatumus ir pagal tai koreguoti pjūvio kampą.

• Tinkamas pjūvio paviršius

Pjūvis turi būti kuo lygesnis, plokštesnis, kraštai be atplaišų. Nupjautos šakos vietoje susidariusioje žaizdoje (pjūvio vietoje) neturi kauptis drėgmė, vėjo ir vandens sąnašos.

Genėti reikia aštriais įrankiais, kad būtų lygus žaizdų paviršius - sekatoriumi karpyti šakutes ir šakas iki 2-3 cm skersmens, smulkiadančiais ir siaurajuosčiais rankiniais pjūkleliais pjauti šakas iki 10 cm skersmens. Jei pjaunate motopjūklu, rekomenduotina pjauti toliau nuo kamieno, o pagrindinį pjūvį daryti aštriu specialiai genėjimui skirtu sodininko pjūklu.

• Tinkamas metų laikas

Augalą reikia genėti laiku, nes pavėlavus, genėjimas gali tapti drastišku ir sudėtingu, augalą žalojančiu darbu: dėl to gali sutrikti augalo gyvybinės funkcijos, be to, šalinant stambias šakas, neretai didelėse žaizdose pradeda vystytis puviniai.

Tinkamiausias - kaip minėjome, yra aktyvios vegetacijos metas.

Žinoma, genėjimo laiką atitinkamai reikia koreguoti žydintiems ir derantiems vaismedžiams, šiek tiek - spygliuočiams.

Genėjimo apimtis nustatoma pagal esamą augalo fiziologinį gyvybingumą. Didesnio gyvybingumo medžiai geriau pakelia didesnės apimties genėjimą.

Genėjimas atliekamas, kai oro temperatūra aukštesnė nei -5 °C.

„Verkiantys", sulingi medžiai (beržai, klevai, riešutmedžiai ir pan.) genimi skirtingai: beržai -  rudenį, klevai - vasarą, rudenį ir t.t.

Negalima genėti lajos skleidimo ir numetimo laikotarpiu, nes augalas tuo metu eikvoja didelius gyvybinius resursus ir neskirs gyvybinės energijos žaizdų užgijimui.

• Žaizdos paviršius

Dėmesio! Pjūvio žaizdos paviršių palikite atvirą. Jokių būdu nenaudokite antiseptinių preparatų, naudojamų medienos ruošinių ir gaminių impregnavimui bei konservavimui (Luxonol, Pinotex, LacBalzam, Celaflor WundBalzam). Šie agresyvūs cheminiai preparatai pažeidžia brazdo (cambium) audinio formavimąsi, sunaikina minėtą natūralų medžio savisaugos barjerą (CODIT), nestabdo medienos grybelių skverbimosi. Priešingai, nepralaidus orui dažų sluoksnis sukelia palankią aplinką ligų sukėlėjams, skatina puvimo procesus. Moksliniais tyrimais įrodytas neigiamas tokių preparatų poveikis - jie visiškai netinka, net žalingi gyvam augalui.

Esant aukštai temperatūrai ir genint sunkias pirmojo aukšto skeletines šakas, esančias atokaitoje, didelių žaizdų išdžiovimo prevencijai galima užtepti šerdies medieną iki brazdo (neužtepant jo) vandenyje tirpiais dažais (geriausia žaliai rudo matinio atspalvio), laku.

Pagrindinės genėjimo klaidos:

• Netinkami pjūvio vieta, kampas, lygumas, laikas, žaizdų apdirbimas;
• Pjūvis su atplaišomis;
• Palikti kelmeliai - stagarai.

Pageidautina, kad medžių genėjimo, ypač aukštuminius, darbus atliktų profesionalai arboristai, kurie įvertins planuojamų veiksmų būtinumą, pasirinks tinkamiausią laiką ir taip padarys kuo mažesnę žalą augalui.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama