Spygliuočius sodiname dėl jų žalumos tiek žiemą, tiek vasarą. Tačiau po žiemos neretai šie augalai paruduoja ar pagelsta. Dažniausiai spygliukai rausvi ar rudi pasidaro toje augalo pusėje, kuri atsukta į pietus ar pietryčius.

Apsauga pavasarį - priedangos nuo saulės ir laistymas

Pradėjus skaisčiau ir ilgiau šviesti saulei, vasario-balandžio mėnesiais nedidelius spygliuočius reikia uždengti nuo saulės spindulių - įrengti priedangas iš plėvelės ar šviesaus audinio. Ir gausiai laistyti.

Augalai dar negali paimti vandens iš dirvos, nes šaknys dar yra įšalo zonoje, o saulės apšviesti spygliai išgarina daug daugiau drėgmės negu paima  šaknys. Spygliuočiai gali apdegti ir prarasti ne tik savo dekoratyvumą, bet dalį lajos gyvybingumo. Priedangai naudojamos įvairios šviesą atspindinčios šviesių spalvų medžiagos. Iš jų galima padaryti skydą ir pastatyti iš rytų ir pietų pusės, arba galima augalus apgaubti šviesia medžiaga (audiniu, agroplėvele). Priedangoms gali būti naudojami ir specialūs tinklai.

Spygliuočių tręšimas pavasarį

Medžiai ir krūmai tręšiami organinėmis (kompostas, durpės) ir mineralinėmis trąšomis (azotas, fosforas, kalis).

Azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies - spyglių, ūglių augimą, tačiau jeigu azoto kiekis per didelis, pailgėja augalų vegetacija ir ūgliai nesuspėja sumedėti, gali žiemą apšalti. Todėl trąšomis, kuriose yra daug azoto, tinka tręšti tik pavasarį ir vasaros pradžioje. Daugelis spygliuočių yra jautrūs didesniems azoto kiekiams, tad tręškite atsargiai, geriau mažesne nei rekomenduojama norma.

Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą. Dažniausiai naudojamas superfosfatas, juo tręšiama iš rudens (30-40 g/kv.m). Superfosfatas padidina dirvos rūgštingumą, todėl netiks tiems augalams, kuriems labiau patinka  šarminė dirva.

Kalis pagreitina augalų augimą ir padidina atsparumą šalčiui. Rudenį tręšiama kalio druska (20-30 g/kv.m).

Spygliuočiams labai svarbi trąša yra magnis. Specialių spygliuočiams skirtų trąšų sudėtyje paprastai yra karčiosios druskos (magnio sulfato). Tad auginamus krūmelius reiktų patręšti karčiąja druska arba magnio sulfatu, tik ne per daug - geriau mažesne doze.

Šiuo metu siūloma gausybė specializuotų trąšų, skirtų atskiroms augalų rūšims (spygliuočiams, lapuočiams, gėlėms ir kt.). Taip pat yra ilgo veikimo trąšų, kurios, lėtai tirpdamos, aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis per visą vegetacijos laiką.

Tačiau geriausia trąša spygliuočiams - kompostas. Jį reikia paskleisti šaknų zonoje maždaug 3 cm storiu ir grėbstant sumaišyti su žeme. Galima palaistyti biohumuso tirpalu.

Spygliuočių genėjimas pavasarį

Spygliuočiai karpomi tik ypatingais atvejais, jeigu per žiemą buvo aplaužytos ar kitaip pažeistos šakos, nulaužta viršūnė ar išaugo keletas viršūnių. Jei norima, kad, pavyzdžiui, kalnų pušys formuotų tankesnę lają, per pusę galima patrumpinti jaunus ūglius. Kerpant reiktų palikti šoninius ūglius. Apskritai kiekvienos spygliuočių rūšies priežiūra gana specifinė. Spygliuočių gyvatvores karpyti ir formuoti  geriausia pavasarį, kol neišaugo ūgliai arba rugpjūčio mėnesį, kai ūgliai nebeauga.

Spygliuočių sodinimo laikas

Spygliuočių sodinimo laikas - pavasaris arba ruduo. Toks laikas rekomenduojamas dėl to, kad persodinimui iškasus dar vegetuoti nepradėjusį arba baigiantį vegetaciją augalą ir pasodinus, didesnė tikimybė, kad krūmo ar medelio šaknys bus mažiau pažeistos, nenudžius, nes pavasarį ir rudenį dažniau lyja, dirva drėgna. Jeigu sodiname krūmelį, kuris augo vazonėlyje, sodinimo laikas praktiškai neturi reikšmės - svarbu nepažeisti šaknų ir dažnai laistyti. Verta prisiminti, kad plikos šaknys iki pasodinimo turi būti apipiltos žemėmis ar apvyniotos drėgnu skuduru, nes sausame ore labai greitai žūva.

Į duobutę verta įberti spygliuočių miško žemės, nes joje yra grybelių, vadinamų mikoryza, kurie su spygliuočių šaknimis sudaro simbiozę. Taip augalai greičiau prigyja ir įsitvirtina.

Galima įberti ir spygliuočiams skirtų trąšų. Pertręšti spygliuočių negalima, nes nusilps. Geriau gausiau palaistyti per sausras.

Spygliuočių apsauga po žiemos

Nepalankiose vietose (atvirose, vėjų perpučiamose, saulėkaitoje)  augantiems rododendrams, lauravyšnėms, buksmedžiams, kukmedžiams, smaragdinėms tujoms iš rudens reikėtų pastatyti lengvus karkasus ir juos apkaišyti eglišakėmis. Taip bus sumažintas vandens garavimas pro lapus (transpiracija). Šiuos augalus vertėtų pridengti žiemai ne tik pirmaisiais po pasodinimo metais, bet ir kiekvieną rudenį.

Pavasarį labai svarbu laiku nuimti žiemos priedangas, kad augalai nesušustų. Eglišakių priedangos nuimamos, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki +5 laipsnių C, o mulčias (durpės ir lapai) - kai praeina pavasarinių naktinių šalnų pavojus. Labai svarbu - nudengti tik apsiniaukusią dieną!

Visiškai atšilus žemei reikia patikrinti rudenį pasodintus augalus, ar jų per žiemą šaltis neiškilnojo į paviršių. Jei iškelti, reikia gerai apspausti žemę aplink augalą ir palieti.

Kokius geriau sodinti dekoratyvinius spygliuočius

Agronomas Petras Basalykas sako, kad neretai žmonės dekoratyviniais spygliuočiais nusivilia ir dėl to, kad prisiperka jų egzotiškų, netinkančių mūsų klimatui. „Kad augalo rūšis ar forma aklimatizuotųsi jai neįprastame klimate, turi praeiti šimtmečiai. O pas mus atveža augalų, kurie natūraliai auga, pavyzdžiui, kalnuose ar tik drėgname klimate. Tokie atrodo gražūs tik kol nusiperki, juos auginti, kad išliktų dekoratyvūs, labai sunku, kartais ir neįmanoma", - sako specialistas.

Jo nuomone, geriau puikiai atrodantys vietiniai ar jau seniai introdukuoti augalai, nei vos vegetuojantys  atvežtiniai egzotai. Juolab, kad tarp aklimatizuotų yra daugybė ir retų, ir įdomių formų. Mūsų klimate  puikiai jaučiasi pušys, eglės, kai kurie puskiparisiai.

„Kartais verta didelį plotą ar šlaitą  apsodinti žemaūgėmis pušelėmis ir patirti vienkartines išlaidas už sodinukus, nei kas savaitę šienauti didelį plotą ar sunkiai pasiekiamą šlaitą. O iš stipriai augančių kadagių (pavyzdžiui, 'Blue Carpet') galima suformuoti gražią karpomą gyvatvorę. Vilniečiai ir miesto svečiai gal atkreipė dėmesį į kadagių gyvatvorę prie Prezidentūros - tarp Daukanto aikštės ir Universiteto gatvės. Kai pavasarį šalia kadagių dar pražysta geltonos vienmetės, - sunku nepastebėti. Jokių įmantrių augalų nereikia.

Iš tiesų, visada akį labiau traukia  spalvingas, neįprastos formos augalas. Tačiau prieš atverdami piniginę pasidomėkite jo kilme, auginimo sąlygomis ir pagalvokite, ar galėsite tokias sudaryti. Patikėkite, gerai besijaučiantis, dekoratyvūs spygliuočiai, pasodinti tinkamoje vietoje,  džiugins ilgus metus. Nemačiau dar nė vieno žmogaus, kuris, priėjęs arčiau, nenorėtų paliesti ilgų ir švelnių juodosios pušies spyglių. Vien dėl to jas verta auginti.

Medžiagą parengė Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama