Agrastai gana nesunkiai auginami vaiskrūmiai, nokinantys skanias, naudingas uogas. Agrastų uogos naudojamos šviežios, gaminamos uogienės, labai skanūs agrastų vynai. Savo sode verta auginti bent tris skirtingų veislių agrastų krūmus.

Kada sodinti agrastus

Agrastus atviromis šaknimis dažniausiai sodina rudenį - apie rugsėjo pabaigą. Šaknimis konteineriuose galima sodinti ir šiltuoju metų laiku, ir rudenį.

Ankstyvas pavasaris (iki pumpurų sprogimo) irgi tinka agrastų sodinimui. Su sąlyga, kad augančius agrastus laistys daugiau, nei pasodintus rudenį. Agrastai neperneša sausros.

Dirvožemis  agrastams

• Palankus dirvos tipas agrastams: drėgnas, bet nepermirkęs; priemolis ir priesmėlis, neutralus, silpnai rūgštus.
• Nepalanki dirva agrastams: Gruntiniai vandenys arčiau negu 1-1,5 m iki žemės paviršiaus. Labai rūgštinga.
• Tinkamas dirvos rūgštingumas agrastams: 6-6,5 pH.
• Gera vieta agrastų auginimui - apšviesta saulės, bet nepakenks ir pusiau šešėlinė. Aukšta vieta, pietų-pietvakarių šlaitas.
• Bloga vieta agrastams: pelkėta, nuolat įmirkusi, pernelyg žema, įduboje, pernelyg tamsi, vėjuota.
• Suderinami biologiniai kaimynai: vyšnia, raudonieji serbentai, bazilikai, melisa, pomidorai, šalavijai. Obelys, slyvos, kriaušės - su sąlyga, jeigu jos auga šiauriau nuo agrasto, tuomet neužtemdys jo savo šešėliais.
• Nesuderinami kaimynai: avietės, juodieji serbentai, braškės, pankoliai, vynuogės.

Agrastų sodinukų paruošimas

Prieš sodinimą būtina pašalinti pūvančias ar sudžiūvusias šaknis ir pažeistas šakeles.

Agrastų sodinuko šaknis patrumpina iki 20 cm ilgio.

Sodinuko šaknys turi būti drėgnos, todėl, norint išvengti perdžiūvimo, labai rekomenduojama jas pamirkyti keletą valandų molio skiedinyje arba 1 dieną vandenyje.

Dirvos paruošimas agrastams

1. Ruošiant dirvą agrastams joje reikia pašalinti visas piktžoles.

2. Duobes agrastų sodinukams pradeda kasti, likus 2-3 savaitėms iki planuojamo sodinimo. Per tą laiką dirva duobėje tinkamai suslūgs.

Duobės dydžiai agrastų sodinukams:

• 30-40 cm gylio,
• 40-50 cm pločio.

Atstumai tarp duobių eilėje - 1-1,5 m;

Atstumai tarp eilių - 2 m.

3. Smėlėtoje dirvoje į duobės dugną dedamas 5-10 cm molio sluoksnis. Molingoje drėgnoje dirvoje į dugną deda drenažo sluoksnį iš skaldos.

4. Paskui ruošiamas derlingas dirvos ir trąšų mišinys: 8-10 kg komposto arba puvenų, 15-20 g superfosfato, 15 g kalio chlorido, 200-300 g medžio pelenų.

5. Duobė užpildoma paruoštu mišiniu.

6. Duobėje esantį derlingą mišinį palaisto vandeniu (pakanka 1 kibiro). Reikės palaukti, kol vanduo įsigers, ir galima sodinti agrasto krūmelį.

Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

 

Agrastų sodinimas

Agrastų sodinukus rekomenduojama sodinti nuožulniai. Tokioje padėtyje agrasto sodinukas ataugins papildomas šaknis ir naujus ūglius. Tuo pačiu formuojamas platesnis krūmo pagrindas.

Šaknis mišinio paviršiuje ištiesina į visas puses, kad nesiliestų tarpusavyje, ir užberia mišinio sluoksniu, palengva suplūkiant. Agrastų sodinuką nesmarkiai pakrato, kad dirvos mišinys tolygiai užpildytų visas tuštumas tarp šaknų. Dėl likusių tuštumų agrastai prastai prigyja.

Šaknų kaklelis turi likti 5-6 cm virš žemės paviršiaus.

Baigus sodinimą sodinuką palaisto 1 kibiru vandens ir mulčiuoja sausų durpių, komposto arba puvenų sluoksniu (3-4 cm storio).

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu.

Pasodinto sodinuko stiebus iškart patrumpina iki 7 cm aukščio, paliekant po 3-4 pumpurus ant jų.

Agrastų priežiūra ir auginimas

Agrastų genėjimas

Agrastų genėjimu užsiima iki pumpurų sprogimo arba rudenį po lapų nukritimo.

Pirmus 2-3 metus formuojamas agrastų krūmo pagrindas - puse ilgio patrumpina pagrindinius stiebus, pašalina didesnę dalį šakninių ūglių.

Nuo 4-jų metų agrastų genėjimas nukreiptas į tankumo retinimą. Ši procedūra padeda išvengti grybelinių ligų ateityje. Retinant krūmą nupjauna silpnas, sudžiūvusias ir neteisinga kryptimi augančias šakas.

Pagrindinė derliaus dalis išauga ant 4-7 metų šakų. Senesnės šakos laikomos nederlingomis, todėl jas pašalina sulig krūmo pagrindu. Svarbu genėti proporcingu kiekiu - nupjautų senų nederlingų šakų kiekis turi prilygti paliekamų stiprių stiebų kiekiui.

Vasaromis galima trumpinti žalius ūglius, paliekant 5-7 lapus ant kiekvieno. Tai padeda užauginti stambesnes agrastų uogas.

Genėjimo žaizdas padenkite sodo tepalu Bee Fort su bičių vašku.

Teisingai suformuotas agrastų krūmas - augantis su 20-25 derlingomis šakomis.

Agrastų tręšimas

Pirmas agrastų tręšimas - ankstyvą pavasarį po žydėjimo, kiekvienam krūmui naudojant 10 kg komposto arba perpuvusio mėšlo, 50-80 g superfosfato, 20-30 g kalio sulfato, 40 g amonio salietros. Trąšas įterpia, purenant dirvą šalia krūmo 8 cm gyliu.

Po žydėjimo agrastus tręšia pirmą kartą

Antrą kartą tręšiama, nuėmus derlių. Amonio salietros šį kartą nenaudoja. Šis tręšimas padės agrastams sklandžiai peržiemoti ir paruošti žiedpumpurius sekantiems metams.

Jeigu dirva labai derlinga, tuomet tręšiama mažiau - 2 metų intervalu.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytimą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

 

Agrastų laistymas

Agrastai nemėgsta perteklinės drėgmės. Tačiau, jeigu ilgai nėra kritulių ir sausra užsitęsė,

Agrastų krūmus turi palaistyti augintojas. Svarbu žinoti tas pagrindines augimo stadijas, per kurias agrastui labai reikia drėgmės:

• pirmas laistymas - užuomazgų formavimosi metu (gegužės antroji pusė-birželio pradžia),
• antras laistymas - uogų formavimosi ir nokimo metu (birželio antroji pusė).
• trečias laistymas - rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje (paruošimas žiemojimui).

Kiekvienam agrastų krūmui duoda po 30 l vandens.

Užuomazgų formavimosi metu agrastui labai reikia drėgmės.

Negalima laistyti prie pat stiebų - vanduo išplaus žemę, o šaknų kaklelis pradės pūti. Teisingas laistymas - pilant vandenį į griovelius, iškastus pagal krūmo lajos kraštų projekciją.

Praverčia po laistymo mulčiuoti griovelius nušienautomis žolėmis, mulčias sulaiko drėgmę.

Agrastų dauginimas atlankomis

Pavasarį agrastus galima dauginti atlankomis. Naudojant šį būdą sveikus šoninius agrastų stiebus lenkia prie supurentos žemės, pritvirtina ir užberia dirvos arba mulčio sluoksniu.

1. Į supurentą dirvą galima įterpti komposto.

2. Stiebus, atlenktus iki žemės, užfiksuoja, pvz., šakotais pagaliukais, įsmeigiant į dirvą.

3. Atlenkto stiebo ir žemės susilietimo vietą užpila supurentos dirvos ir komposto sluoksniu.

4. Rudeniui atėjus iš atlankų išaugs naujas krūmelis. Jį reikia nupjauti ties jo ataugimo nuo motininio krūmo vietą, neiškasant šaknų.

5. Kitą sodinimo sezoną tokį krūmelį galima naudoti kaip atskirą sodinuką.

Agrastų ligos

Agrastai gana sergantis vaiskrūmis. Nuo ligų padeda teisinga agrotechnika, genėjimas ir augalų apsaugos priemonės.

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Deguliai (Antraknozė)	Tamsiai rudos ir blizgios juodos dėmės ant lapų, ūglių, uogų. Lapų džiūvimas ir deformacija	Drėgnas vėsus oras, šešėlis, šaltis. Laiku nepašalinti užkrėsti lapai, stiebai ir uogos. Laiku nepanaudoti fungicidai (iki/po žydėjimo ir po derliaus nuėmimo)	Vėluoja uogų sunokimas. Uogų sukietėjimas. Krūmo išsekimas ir žūtis žiemą
Viksvinės rūdys	Rausvos ir oranžinės dėmės ant lapų. Lapų džiūvimas ir kritimas.	Viksvos ir piktžolės kaimynystėje. Sėjomainos nesilaikymas, užkrėsta dirva.	Uogų susiraukšlėjimas ir kritimas.
Agrastų valktis	Balta grybiena ant lapų, ūglių, uogų vidurvasarį. Vėliau - rudos apnašos ant lapų ir uogų. Sudžiūvę lapai.	Drėgni šilti orai. Šaltis, šešėlis, pavėsis. Laiku nenugenėtos sudžiūvusios šakos. Perteklinis tręšimas. Azoto perteklius.	Sugadintos įtrūkusios uogos. Nekokybiškas derlius
Alternariozė	Didelės rusvai pilkos blizgios dėmės ant lapų. Lapų kritimas, ūglių džiūvimas.	Tankus krūmų augimas. Laiku neatliktas genėjimas, nepašalinti kritę lapai ir uogos. Pavėsis, šešėlis.	Uogų susiraukšlėjimas, puvimas, sukietėjimas, kritimas
Raudonspuogė	Rausvi ir raudoni spuogeliai ant šakų ir stiebų žievės.	Žaizdos agrastų stiebuose ir šakose. Lietingi orai. Įvairūs vabzdžiai. Laiku nenugenėtos pažeistos šakos.	Šakų, stiebų sudžiūvimas

Natūralaus agrastų atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms sukūrimui yra siūloma naudoti registruotą ekologiniams ūkiams preparatą Mimox ZN. Ši priemonė yra papildyta mimozos ekstraktu, leidžiančiu greitai įsisavinti ir prasiskverbti į augalus (sisteminis veikimas) bei veiksmingai apsaugančiais nuo Mn ir Zn stokos. Mimox Zn rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt. Ši priemonė naudojama, kai yra simptomų sukėlėjų atsiradimo rizika bei pasirodžius pirmiesiems simptomams.

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais -  Altozan B/Zn, Alsupre S, Copfort, Mimox Zn

 

Agrastų kenkėjai

Amarai. Amarų puolimo požymiai - susisukę jauni lapai ūglių ir krūmo viršūnėje. Dažniausiai amarai atsikrausto iš piktžolių kaimynystėje.

Profilaktikai ruošia muilo tirpalą:

1. Kibire vandens ištirpdo 300-400 g trintuvėje smulkinto ūkiško muilo.
2. Kitas šarminis tirpalas - medžio pelenų nuoviras. Tam 350 g persijotų pelenų 30 minučių verda 10 litrų vandens.
3. Agrastų krūmą apipurškia tirpalu ir išnaikina amarų gretas.

Ugniukas. Kai ugniuko drugeliai užplūsta agrastus, prisiveisia daug žalių vikšrų. Kovoja su ugniukais ne purškimu, o mulčiuojant dirvą.

1. Žemę aplink užpulto krūmo reikia apkloti storu mulčio sluoksniu: pjuvenomis, šiaudais, samanomis, kompostu, medienos drožlėmis.
2. Kitas variantas - agroplėvelė, paklota ant mulčio po krūmais. Vikšrai nesugeba įveikti šios kliūties ir žūva. Po to plėvelę nuima, o mulčio sluoksnį palieka kaip organinę trąšą.

Agrastinis pjūklelis. Požymiai - visiškai išgraužti lapai ir uogų kritimas. Geltonojo pjūklelio puolimo priežastys - drėgni šilti orai, laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos). Laiku nepanaudoti insekticidai.

1. Kovai su pjūkleliais būtina perkasti dirvą.
2. Insekticidais purškia nuo gegužės pabaigos, paskui - po derliaus nuėmimo ir rugsėjį-spalį.

Stiklasparnis. Šių kenkėjų vikšrai graužia agrastų stiebus iš vidaus. Stiklasparnių veiklos požymiai - sudžiūvusios šakų ir stiebų viršūnės. Su jais kovojama genėjimu. Toks būdas atims iš kenkėjo maitinimo šaltinį ir veisimosi vietą.

1. Stiklasparnio pažeistus stiebus ir šakas nupjauna sulig pagrindu, nepaliekant kelmukų.
2. Pašalina visas penkiametes šakas.

Voratinklinė erkutė. Požymiai - dėmės ant lapų, parudavę ir išsekę lapai, lapų kritimas. Atsiradimo priežastys - karšti sausi orai, šilta žiema, pernelyg tankus krūmų ir šakų augimas. Kovojant su erkute agrastų krūmus apipurškia insekticidais ir akaricidais.

Veiksminga poveikio priemonė prieš lapų kritimą, dėmes yra natūralų augalų atsparumą nepalankiems veiksniams didinantis preparatas ALSUPRE S. Tai daugiafunkcinis produktas, aprūpinantis augalus siera. Produktas padeda pagerinti augalų baltymų struktūrą, spartesnį augimą, todėl įgyjamas imunitetas nuo galimų nepalankių išorės veiksnių. ALSUPRE sudėtyje yra sistemiškai veikiančios aktyvios sieros, kuri prasiskverbia į augalus per lapus arba šaknis ir natūraliai juos sustiprina.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į sodą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%.

 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais  Matrinal B, Matrifruit, Drekkar.

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą NeemAzal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Daugiau apie priemones nuo agrastų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

Agrastų veislės

Išsirinkus skirtingo derėjimo agrastų veisles galima gauti gana ilgą šviežių agrastų sezoną.

Agrastų veislės iš pažiūros skiriasi jų uogų spalvą - raudonos, žalios, geltonos, violetinės, juodos. Didelę paklausą turi bespyglių agrastų veislės, o taip pat agrastų veislės, atsparios ligoms (valkčiui).

Veislė	Savybės
Gintarinis	Ankstyvoji. Derlius - birželio antroje pusėje. Uogos gelsvos, saldžios, didelės.
Robustenta	Ankstyvoji. Derlinga. Uogos žalios, saldžios, vidutinės. Atspari ligoms (valkčiui).
Avietinis	Vidutinio ankstyvumo. Bespyglis. Derlius - liepos viduryje. Uogos geltonos, skanios, vidutinės. Atspari šalčiui ir ligoms.
Bespyglis	Vidutinio ankstyvumo. Be spyglių. Derlius - liepos viduryje. Uogos raudonos, saldžiarūgštės, vidutinės. Atspari valkčiui.
Hinnonmaki Rot	Vidutinio ankstyvumo. Hibridinė. Derlius - liepos viduryje. Uogos raudonos, saldžiarūgštės, didelės ir vidutinės. Atspari ligoms ir šalčiui.
Izabela	Vidutinio ankstyvumo. Uogos purpurinės, violetinės, saldžios, vidutinės. Atspari ligoms (valkčiui, deguliams).
Konfetnyj	Vėlyvoji. Uogos rausvos, saldžios, vidutinės.
Rolanda	Vėlyvoji. Derlinga. Uogos tamsiai raudonos, saldžiarūgštės, stambios. Atspari ligoms.

 

Kalnų agrastai. Uogos juodai mėlynos

Piotr Sičiov