Avietės būna vasarinės ir remontantinės. Vasarinės dera tik vieną kartą per sezoną - vasarą. Remontantinių aviečių derlių skina du kartus - vasarą ir rudenį.

Kada sodinti avietes

Rudenį avietes sodina nuo rugsėjo pabaigos arba spalio vidurio (likus 2-3 savaitėms iki rimtų šalnų). Svarbu nepavėluoti, priešingu atveju sodinukas nesuspės prigyti iki žiemos.

Pavasarį aviečių sodinimu užsiima nuo balandžio iki gegužės. Sodinant pavasarį šaknys turi būti su dideliu žemės grumstu.

Dirva avietėms

• Priimtinas dirvos tipas avietėms: neutralus, silpnai rūgštus, priemolis ir priesmėlis, purus, pralaidus vandeniui.
• Netinkama dirva avietėms: molinga, labai drėgna, labai rūgšti (tokią reikia kalkinti), pernelyg sausa, smėlinga. Gruntiniai vandenys arčiau negu 1-1,5 m iki žemės paviršiaus.
• Geriausias dirvos rūgštingumas avietėms: 5,5-6 pH.
• Palanki vieta avietėms augti - saulėta, apsaugota nuo vėjų ir skersvėjų, su pakankama sniego danga žiemą, pietų ir pietvakarių pusė.
• Prasta vieta avietėms: vėjuota, maža sniego danga, pelkėta, nuolat įmirkusi, pernelyg žema, įduboje, pernelyg tamsi, vėjuota.
• Blogi priešsėliai: pomidorai, bulvės, braškės.
• Geri biologiniai kaimynai: obelys, krapai, bazilikai, kadagiai, serbentai, agurkai, česnakai, medetkos, rožės, bijūnai, slyvos, kriaušės.
• Nesuderinami kaimynai: vyšnios, braškės, žemuogės, šilauogės, bulvės, šaltalankiai, jazminai, vynuogės, irisai.

Gera vieta avietėms - atvira, apšviesta, neužtemdyta

 

Aviečių sodinukų paruošimas

Kokybiškas avietės sodinukas - apie 20 cm ilgio, 5-8 mm storio, su 3 pumpurais apatinėje dalyje.

Sveika avietės šaknų sistema - tanki, 10 cm ilgio. Jeigu šaknys ilgesnės, jas reikia patrumpinti iki minėto ilgio ir pašalinti iš jos sudžiūvusias ir ligotas šaknis.

Aviečių sodinuko šaknis būtina sudrėkinti sodinimo momentui, todėl jas reikia palaikyti 1-2 valandas vandenyje arba karvių mėšlo tirpale (1 : 10).

Dirvos paruošimas avietėms

1. Duobes aviečių sodinukams kasa, kai iki sodinimo lieka 2-3 savaitės.

Duobių dydžiai aviečių sodinukams:

• 40 cm gylio,
• 40 cm pločio (neretai kasa kvadratines duobes 40 x 40 cm).
• Atstumai tarp duobių kiekvienoje eilėje - 0,5-0,7 m;
• Atstumai tarp eilių - 2-2,5 m.

Sodinant mažesniais atstumais aviečių krūmai gaus nepakankamai šviesos ir oro.

Pažangūs sodininkai duobės dugną ir sieneles iškloja geotekstile. Ši priemonė užkerta kelią piktžolių šaknims konkuruoti su avietę.

2. Ruošiamas derlingos dirvos ir organinių trąšų mišinys, įdedant 10 kg komposto.

Kartais mišiniui naudoja ir mineralines trąšas: 10 kg komposto, 30 g superfosfato, 20 kalio druskos, 150 g pelenų.

3. Dobę užpildo derlingu mišiniu iki 3/4.

4. Derlingą mišinį duobėje sudrėkina 10 l vandens. Kai vanduo įsigers, galima sodinti avietės sodinuką.

Kad sodinukai greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Aviečių sodinimas

1. Sudrėkintas aviečių sodinuko šaknis dirvos mišinyje tolygiai ištiesina.

2. Sodinuko šaknis užpila dirvos sluoksniu. Patį sodinuką tuo momentu lengvai pakrato, kad dirva užpildytų visas tuščias vietas tarp šaknų.

3. Šaknų kaklelį palieka neužkastą - apie 2 cm virš dirvos sluoksnio. Kai kurių veislių šaknų kaklelį palieka sulig dirvos paviršiumi.

4. Avietės sodinuką iškart palaisto 1 kibiru vandens ir apmulčiuoja.

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu. 
Aviečių priežiūra ir auginimas

Aviečių tręšimas

Pirmus metus aviečių netręšia, kadangi joms turi užtekti organinių trąšų, įneštų į sodinimo duobę.

Antrais metais šiltuoju laiku maitina:

• organinėmis trąšomis: kompostu (5-8 kg/m²) skystu mėšlu (1 : 10);
• mineralinėmis trąšomis: azotu (50 g/m²), fosforu (60 g/m²), kaliu (40 g/m²).

Nuo ketvirtųjų metų mineralinių trąšų dozes padidina: azoto (60-70 g/m²), fosforo (70-90 g/m²), kalio (50-60 g/m²).

Kas 2 metus avietes verta tręšti perpuvusiu mėšlu (10 kg/m²). 6-8 metų avietėms reikia 20 kg/m².

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytimą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

Aviečių laistymas

Avietės prastai perneša sausras, bet ir drėgmės pertekliaus jos nemėgsta irgi.

Specialistai rekomenduoja tokias aviečių laistymo normas:

10-15 litrų kiekvienam aviečių krūmui,

arba apie 40 l/m² (iki 50 l/m², bet ne daugiau).

Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų. Bet yra standartinė laistymo laikotarpių schema:

• aktyvaus pumpurų augimo metu, gegužę (20 l/m²);
• du kartus birželį 2 savaičių intervalu (40 l/m²);
• tiek pat kartų ir litrų liepą;
• rugpjūtį laisto tik tuomet, jeigu nėra kritulių.

Geriausia laistyti ne patį krūmą, šakas ir lapus iš žarnos, o pilant iš kibiro į griovelius, iškastus 30-50 cm atstumu nuo krūmo. Prieš laistymą į griovelių dugną patariama išbarstyti pelenų, o po laistymo užmulčiuoti griovelius nušienauta žole.

Sausame grunte rudenį laisto likus 2-3 savaitėms iki šalnų. Norma - 7-10 l krūmui.

Aviečių genėjimas

Vasarinių aviečių genėjimas prasideda po derliaus nuėmimo. Genėjimo metu pašalina sausas, patamsėjusias, šerpetojančias šakas - tai atiderėjusios antrametės šakos, kurios ateityje daugiau nebederės. Jas nupjauna sulig žemės paviršiumi. Palieka augti vienmetes šakas - apie 7 vienetus krūme, išlaikant atstumus tarp jų, kad neaugtų tankiai.

Aviečių genėjimas

Tuo pat metu, vasarą, pašalina ir šakninius ūglius. Jie ir taip neišgyvens žiemą, o tik atima jėgas iš krūmo.

Remontantinių aviečių genėjimu užsiima po kiekvieno derliaus skynimo: ir rudenį, ir vasarą. Nuskynus vasarinį derlių išgena visas atiderėjusias šakas. O vienmetes šakas patrumpina iki 20-30 cm ilgio. Po rudeninio derliaus nuėmimo pašalina ir daugumą jų (kai nusimes lapus), paliekant 5-7 stipriausias šakas krūme.

Genėjimo žaizdas padenkite sodo tepalu Bee Fort su bičių vašku.

Aviečių derliaus skynimas

Skinkite avietes rytinėm valandom ir sausu oru, kai išdžiūs rasa. Arba vakare.

Intensyvaus derėjimo metu aviečių derlių reikia skinti kas 1-2-3 dieną, priklausomai nuo oro sąlygų.

Aviečių uogos yra labai švelnios ir, neatsargiai jas nuskynus, galite jas netyčia sutraiškyti. O sutraiškytos avietės ilgam laikymui netinka.

• Avietes, skirtas laikymui, skinkite kartu su vaiskočiu. Tokios jos ilgiau išsilaiko.
• Laikymui neskinkite persirpusių aviečių - tik stangrias, saikingai prisirpusias.
• Greitam suvartojimui ir maisto gaminimui skinkite persirpusias avietes be vaiskočio.

Nuskintas avietes dėkite į pintus krepšius arba į 2-3-4 kg talpos sietus. Didesnė tara netinka, nes avietės, gulinčios dugne, bus sumankytos ir sutraiškytos, neatlaikusios viršutinių aviečių svorio.

Aviečių derlių geriau dėti į plačią tarą, nei į siaurą ir gilią. Siauroje gilioje taroje viršutiniai uogų sluoksniai savo svoriu spaus ir traiškys apatines uogas. Plačioje taroje viršutinių svoris pasiskirsto tolygiai ir ne taip stipriai spaudžia apatines avietes.

Skindami avietes, nepamirškite sekančių metų derlių. Todėl stenkitės nelaužyti krūmo šakų ir netrypti šaknų. Nepalykite ant šakų pažeistų, kirmėlėtų ir bespalvių aviečių. Jos gali sukelti visam krūmui ligas. Nuskinkite tokias uogas ir sunaikinkite jas.

Aviečių laikymas

Perpilti nuskintas avietes iš vieno krepšio į kitą nerekomenduojama. Kuo mažiau "jaudinkite" jas.

• Apskritai, visos nuskintos avietės, net ir pačios geriausios, nepasižymi ilgalaikiškumu. Jas geriau laikyti 0° C temperatūroje, šaldytuve arba gerai vėdinamame šaltame rūsyje. Tokiomis sąlygomis avietes galėsite išlaikyti 5 dienas (ilgiausia).
• Išmanantys kulinarai užšaldo visas savo nuskintas avietes šaldiklyje.

• Laikymui rinkitės tik skaisčiai raudonas stangrias (o ne per minkštas) avietes (jeigu jūsų auginama veislė raudona).
• Šviesesnis atspalvis reiškia, kad ši avietė dar neprisirpo kaip reikiant. Nokinimas nuskintoms neprisirpusiosm avietėms nepadės. Tai ne pomidorai ir ne persikai.
• Tamsiai raudona, purpurinė spalva - tai persiprusios uogos ženklas, bet ją galima suvalgyti, o ne laikyti.

Aviečių ligos

Aviečių deguliai
Požymiai	Apvalios pilkos dėmės rausvais kraštais ant lapų. Raudonos ir gelsvos rausvais kraštais reljefinės dėmės ant stiebų. Stiebų džiūvimas. Uogų deformacija ir sudžiūvimas.
Priežastys	Drėgni lietingi vasarą ir rudenį. Nukritę lapai (juose žiemoja sukėlėjas). Laiku nenugenėti silpni ir užsikrėtę stiebai.
Profilaktika	Nukritusių lapų pašalinimas ir naikinimas. Negyvų ir silpnų stiebų išpjovimas ir sudeginimas. Rinktis deguliams atsparią veislę.

 

Aviečių rūdys
Požymiai	Geltonos ir rausvos smulkios iškilios apnašos ant lapų pavasarį. Tamsios grybelinės apnašos ant lapų rudenį. Ankstyvas lapų kritimas. Tamsios dėmės su oranžinėmis apnašomis stiebų apačioje. Stiebų džiūvimas ir žūtis.
Priežastys	Drėgni orai, drėgmės perteklius. Užkrėsti arba silpni sodinukai. Piktžolės kaimynystėje. Laiku nepašalinti nukritę lapai. Laiku neperkasta ar neapipurkšta dirva aplink aviečių (joje žiemoja sukėlėjas).
Profilaktika	Šalinti ir naikinti užkrėstus aviečių krūmus ir piktžoles. Nukritusių lapų pašalinimas ir sunaikinimas. Purkšti krūmus fungicidais ankstyvą pavasarį (pumpurams dar nesprogus).

Aviečių rūdys verčia lapus kristi anksčiau laiko

 

Natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima padidinti naudojant daugiafunkcinį produktą Alsupre S.

 

ALSUPRE S sudėtyje yra sistemiškai veikiančios aktyvios sieros, kuri prasiskverbia į augalus per lapus arba šaknis ir natūraliai juos sustiprina. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas).

 

Pilkasis (kekerinis) puvinys
Požymiai	Rudos dėmės ant uogų. Pilkos apnašos ant uogų. Uogų deformacija, puvimas, mumifikacija.
Priežastys	Drėgni lietingi vėjuoti orai vasarą. Žaizdos uogose. Augimas pavėsyje. Užkrėstų uogų kontaktas su sveikomis (ir sode, ir sandėlyje). Laiku nepašalinti nukritę lapai - juose žiemoja sukėlėjas. Pernelyg tankus aviečių krūmų augimas.
Profilaktika	Nukritusių lapų pašalinimas ir sunaikinimas. Užsikrėtusių uogų pašalinimas ir sunaikinimas. Krūmų tankumo retinimas. Purškimas fungicidais žydėjimo metu.

Sustiprinti natūralų augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant sisteminio veikimo priemonę chitozano pagrindu Altosan B/Zn. Rekomenduojama apdoroti augalus spalvos pakitimo, deformacijų, dėmių, lapų kritimo, džiūvimo, juodavimo, baltųjų ir pilkųjų apnašų susidarymo prevencijai.

Natūralaus aviečių atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms sukūrimui yra siūloma naudoti registruotą ekologiniams ūkiams preparatą Mimox ZN. Ši priemonė yra papildyta mimozos ekstraktu, leidžiančiu greitai įsisavinti ir prasiskverbti į augalus (sisteminis veikimas) bei veiksmingai apsaugančiais nuo Mn ir Zn stokos. Mimox Zn rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt. Ši priemonė naudojama, kai yra simptomų sukėlėjų atsiradimo rizika bei pasirodžius pirmiesiems simptomams.

Aviečių šviesmargė
Požymiai	Rudos dėmelės ant lapų vasaros pradžioje. Lapų pageltonavimas ir džiūvimas. Stiebų džiūvimas ir žūtis.
Priežastys	Šalti drėgni orai. Užkrėsti ir silpni sodinukai. Tankus stiebų augimas, oro stoka. Laiku nepašalinti nukritę lapai - jose žiemoja sukėlėjas.
Profilaktika	Nukritusių lapų pašalinimas ir sunaikinimas. Sergančių ir silpnų stiebų išpjovimas ir sudeginimas. Aviečių krūmo retinimas, genėjimas.

Šviesmargės požymiai ant lapų

 

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais -  Altozan B/Zn, Alsupre S, Copfort, Mimox Zn

 

Aviečių kenkėjai

Kenkėjas	Priežastys	Žala
Avietiniai amarai	Karšti sausi orai vegetacijos metu. Labai jaunas sodas. Laiku nenuvalyta kamieno žievė, kurioje žiemoja amarai. Laiku nepanaudoti insekticidai ir sodo muilas.	Lapų, žiedų ir ūglių išsekimas, deformacija, žūtis. derliaus praradimas, nes uogos nesiformuoja.
Avietinis gumbauodis	Laiku nepanaudoti insekticidai stiebų purškimui (stiebų audiniuose veisiasi gumbauodžiai).	Stiebų išsekimas ir sudžiūvimas. Mažesnis derlius.
Avietinukas	Laiku neperkasta dirva (joje žiemoja šis kenkėjas). Laiku nenugenėtas per tankus aviečių krūmas. Apleistas avietynas. Laiku nepanaudoti insekticidai (iki žydėjimo).	Žiedų išsekimas ir sudžiūvimas. Užuomazgų žūtis. Uogų vystymosi atsilikimas, puvimas, skonio apkartimas. Sugadintas derlius.
Žiedgraužis	Laiku nepašalinti nukritę lapai ir neperkasta dirva - juose žiemoja kenkėjas. Braškės ir žemuogės kaimynystėje. Laiku nepanaudoti insekticidai, karbofosas.	Išgraužti aviečių lapai. Mažesnis derlius.
Tinklasparnis lapsukis	Laiku nenugenėtas per tankus aviečių krūmas. Apleistas avietynas. Laiku nepanaudoti insekticida	lapsukio vikšrai sulenda į pumpurus ir išėda jų vidų

Tinklasparnio lapsukio pritraukimui, sugavimui ir gausumo nustatymui gali būti naudojama daugkartinė gaudyklė arba trikampė gaudyklė su feromonu tinklasparniui lapsukiui. Ypatingai aktualu tiems, kurie stengiasi užauginti ekologišką derlių sau. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į sodą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%.

 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais  Matrinal B, Matrifruit, Drekkar

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą NeemAzal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

 

Daugiau apie priemones nuo aviečių ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

Aviečių veislės

Aviečių įvairovę skirstoma į vasarines ir remontantines - pakartotinai derančias tame pačiame sezone. Praktiškesni sodininkai renkasi veislę pagal atsparumą ligoms ir šalčiui, kulinarai - pagal saldumą ir desertines savybes. Didelę paklausą turi įdomi veislė Tayberry - avietės ir gervuogės hibridas. Dėmesio nestokoja juodųjų aviečių veislė Bristol.

Vasarinės aviečių veislės

Veislė	Savybės
Sokolica	Derlius - birželio pabaigoje. Uogos raudonos, stambios. Saldi, skani. Atspari šalčiui ir ligoms.
Benefis	Derlinga. Derlius - liepos viduryje. Uogos tamsiai raudonos, kietos, stambios. Saldi, skani. Atspari šalčiui, puvimui ir ligoms.
Radziejowa	Derlinga. Derlius - birželio antroje pusėje. Uogos raudonos, kūginės, stambios. Skani. Atspari ligoms, bet ne šalčiui.
Glen Ample	Derlinga. Derlius - nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Uogos raudonos, stambios. Atspari puviniui ir lietums.
Buckingham Tayberry	Aviečių ir gervuogių hibridas. Derlius - liepos viduryje iki rugpjūčio vidurio. Uogos tamsiai raudonos, pailgos, stambios. Saldžios, skanios.
Bristol	Derlinga. Derlius - liepos viduryje iki rugsėjo. Uogos juodos, apvalios, didelės. Saldi, skani. Atspari ligoms ir šalčiui.

Juodos avietės Bristol

Remontantinių aviečių veislės

Veislė	Savybės
Polka	Derlinga. Derliai - rugpjūčio antroje pusėje ir spalio pradžioje. Uogos raudonos, pailgos, stambios. Saldi. Atspari šalčiui ir ligoms.
Glen Ample	Derlius - nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Uogos raudonos, stambios. Atspari puviniui ir lietums.
Erika	Derlius - rugpjūčio pabaigoje. Uogos raudonos arba rožinės su gelsvumu, stambios. Saldžiarūgštė. Atspari ligoms.
Polese	Derlius - nuo liepos pabaigos iki spalio pradžios. Uogos tamsiai raudonos, kūginės, stambios. Skani.
Poranna Rosa	Derlius - rugsėjo pradžioje. Uogos šviesiai geltonos, apvalios, stambios. Skani, saldi. Labai atspari šalčiui. Atspari ligoms.

Geltonos remontantinės avietės Poranna Rosa

Piotr Šičiov