Braškės yra vienos iš ankstyviausių uogų. Jeigu braškės dengiamos, pirmąjį derlių galima gauti jau Gegužės gale. Braškės yra nelepūs, tačiau priežiūros reikalaujantys augalai. Tinkamai prižiūrimos duos gausų ir kokybišką derlių. Itin svarbu pasirinkti kokybiškus, sveikus daigus ir tinkamas veisles.

Dirvožemio paruošimas braškėms

Braškėms reikia saulėtos vietos, prieblandoje uogos bus mažesnės ir rūgštesnės.

Pasirinktas laukas turi buti su geru drenazu, tai kertinis dalykas auginant braskes. Dirva braškėms turi būti paruošta itin gerai ir turi būti nepiktžolėta. Paliktos piktžolės vėliau sukels daug rūpesčių net naudojant plėvelę. Geriausiai tinka neutralūs (6,5 pH), vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai. Dirva turi būti puri, turinti daug organikos. Mėšlo, kuris anksčiau buvo naudojamas praturtinti dirvą humusu, sodininkui mėgėjui surasti tampa vis sunkiau. Organika praturtinti dirvožemį galima naudojant galvijų, paukščių mėšlo granules, žaliąsias trąšas arba sumulčiuotą žolę. Itin gerai paruošite plotą, jei žemę pradėsite ruošti prieš metus.

Pirmaisiais metais numatomas užsodinti sklypas suariamas, suakėjamas ir arba užsėjamas žiemine žaliąja trąša, pavyzdžiui, žieminiais rapsais, arba paliekamas pavasariui. Pavasarį rapsai užariami tik pradėjus formuotis žiedams. Mėgėjiškame sklype tai galima padaryti trimeriu pjaunant rapsus keliais aukščiais. Vėliau masė įterpiama į žemę benzininiu kultivatoriu. Sėjant skirtingus sideralinius augalus, procedūrą galima pakartoti 2- 3 kartus per sezoną. Tai gali būti garstyčios, lubinai, vasariniai rapsai. Vieni pajėgūs ištraukti mineralines medžiagas iš gilesnių sluoksnių (geltonžiedžiai lubinai), kiti praturtina dirvožemį azotu (dobilai ir kiti ankštiniai), naikina piktžoles (garstyčios, rapsai, ridikai), atpalaiduoja fosforą (garstyčios).

Dažnas dirvožemio pakėlimas turi ir kitą teigiamą pusę. Į žemės paviršių išverčiamos braškėms itin galinčių pakenkti kenkėjų (karkvabaliai ir spragšiai) lervos, dalis jų sunaikinama mechaniškai, dalį sulesa paukščiai. Efektyvių insekticidų nuo šių kenkėjų nėra, taciau yra biologinis produktas Pireco Tercol, kuri naudojant 1 kartą per savaitę pasikeičia augalo sulčių skonis ir karvabaliu lervos nustoja ėsti augalu saknis.

Prieš nupjaunant žaliosias trąšas laukas purškiamas koncentruotomis humusinėmis rūgštimis Carbohumic, mikrobiologinę trąša Bio Composter, kuri naikina organikos likučius dirvoje, granuliuotas mėšlas, dolomitmilčiai ir viskas įterpiama į dirvą. Jei sideraliniais augalais nepavyksta išnaikinti varpučio ir kitų daugiamečių piktžolių, paskutinis užarimas daromas rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje ir leidžiama išdygti daugiametėms piktžolėms. Sužėlus piktžolėms, jos purškiamos herbicidais ir po kelių savaičių užariamos. Mineralines trąšas geriau naudoti CRF (Controlled Release Fertilizers) tipo pavasarį, kurios išsiskiria 6 mėnesius ir tolygiai maitina augalus visą vegetacija. Siekiant geriausios kokybės braškių uogų papildomai rekomenduojama tręšti laistant ar purškiant lapus su vandenyje tirpiomis trąšomis, pasirenkant formulę pagal vegetacijos ciklą. Mėgėjiškame ūkyje CRF trąšų norma yra 25-30 g/k.m. Braškes auginantys ūkininkai turėtų ištirti dirvožemį ir įterpti tikslią trašų normą.

Pavasarį, prieš braškių sodinimą, dirvožemis kruopščiai sukultivuojamas. Kultivuoti reikia tada, kai žemė pradžiūna ir dirbant nesusidaro grumstai

Braškių daigai

Braškių daigai yra vienas iš svarbiausių sąlygų, nuo kurios priklausys derlius. Vakarietiški pramoniniai braškynai naudoja tik sertifikuotus elito klasės frigo daigus, nes tokie daigai yra geriausios įmanomos kokybėsPasodinus pavasarį braškės jau tais pačiais metais duoda derlių.

Lietuvoje bandoma įvairiais būdais prastumti „sertifikuotus" braškių daigus. Ūkininkai nusiperka „elito" klasės daigų iš licenzijas daigų dauginimui turinčių užsienio augintojų,  Lietuvoje gauna specializuotą braškių ūkio sertifikatą. Iš auginamų braškių krūmų susidarančius daigus parduoda kaip „sertifikuotus", „elito" klasės daigus. Tačiau iš „elito" klasės krūmelių ūsų išaugę daigai jau nėra „elito" klasės daigai. Tikrieji elito klasės daigai ( E) yra ketvirtos kartos nuo motininio augalo (Candidate plant (K)) užauginti daigai užsienio kompanijojose. Sekančios po E  kartos praranda veislines sąvybes, netinkamai dauginamiems susidaro sąlygos apsikrėsti ligomis ir kenkėjais, būna maži derliai. Netinkamai auginant prastai susiformuoja žiedynai. Lietuvoje nėra ūkių, kurie turėtų teisę legaliai dauginti licenzijuotų veislių braškes. Tikrieji Elitiniai  braškių daigai perkami iš augintojų užsienyje kaip Henselmans aardbeiplanten, kuriuos galima įsigyti iš oficialaus atstovo Lietuvoje UAB Modernus ūkis.

Dar vienas svarbus rodiklis renkantis braškių daigus yra jų kategijos. Didžiausią uogų derlių duodantys pirmais metais yra Tray plants TP, WB ir A++ kategorijos daigai, kurie pirmaisiais  metais suformuoja 3- 4 žiedkočius ir subrandina nuo 0,3 kg iki 1 kg uogų. A+ kategorijos daigai įprastai suformuoja 2-3 žiedkočius ir iki 0,25 kg uogų, karūnėlės skersmuo  15- 18 mm. A kategorijos braškių daigai suformuoja 1-2 žiedkočius, 0,15 kg uogų, karūnėlės skersmuo 9-14 mm. B kategorija, skirta sodinti kitų metų derliui, suformuoja kelias uogas pirmaisiais metais. Auginant šiltnamyje naudojami ir aukščiausių kategorijų daigai, kurie jau pirmaisiais metais, priklausomai nuo braškių veislės duoda iki 0,7-1 kg braškių uogų derlių. Ūkininkams, Henselmans aardbeiplanten užaugintus elitinius braškių daigus užsisakyti patariama iš anksto, net vasaros gale, kitam pavasariui, kad gauti norimą braškių  veislę ir daigų kategoriją. UAB Modernus ūkis parduoda braškių daigus ir mažesniais kiekiais mėgėjams.

Dažniausiai sodinami užšaldyti (frigo) daigai.  Henselmans ūkyje pardavimui skirti daigai nukasami rudenį, per žiemą jie laikomi -1,5 laipsnių temperatūroje šaldytuvuose. Tokie braškių daigai sodinami pavasarį, bet galima sodinti ir gerokai vėliau. Tai sudaro sąlygas net ir ankstyvų veislių braškėms derėti iki pat rudens. Pasodinus frigo braškių daigus, derlius skinamas po 6- 8 savaičių. 

Braškių sodinimas

Pramoniniam braškių ūkiui vienam hektarui prireiks apie 30-50 tūkst. daigų. Svarstant apie modernų braškių ūkį, reikėtų galvoti apie sodinamas braškes į plėvelę. Tokiu atveju atkrenta labia didelis darbas ravint piktžoles, laistymui reikia mažiau vandens, lysvėse nepriaugs per tankiai naujų braškių daigų. Uogos netemdomos kitų krūmų šešėlių. Uogos bus didesnės, skanesnės, mažiau pus. Braškės sodinamos su 25 - 40 cm atstumu viena nuo kitos į ilgį, sodinama 1-4 (dažniausiai 2) eilėmis su 30-40 cm tarpu tar eilių, 80-1,20 cm tarpais tarp lysvių. Jei braškės bus auginamos drėgnesnėje vietoje, verta sodinti į šiek tiek iškeltas lysves. Stipriai kelti nerekomenduojama nes auga iššalimo grėsmė žiemą. Norint sumažinti braškių priežiūros sąnaudas, braškės sodinamos polietileno juodai - baltoje plėvelėje Juoda apačioje, balta viršuje arba juodoje agroplėvelėje, kuri praleidžia lietaus vandenį. Abiem atvejais rekomenduojama papildomai naudoti šiaudus mulčiavimui ant plėvelės viršaus  

Mėgėjiškame ūkyje išlaikomas braškių tankumas 40-50 cm tarp braškių daigų ir 70-80 cm tarp lysvių. Sodininkams tinka agroplėvelė ir agrotekstilė braškėms. Saugant nuo perkaitinimo naudojamas šiaudų mulčius. Sodinimas plėvelėje turi privalumų ir trūkumų. Privalumas - neauga piktžolės. Trūkumas – antrais auginimo metais sunkiau naudoti CRF trąšas, bet galima naudoti vandenyje tirpias mineralines , kompleksines trąšas, tokias, kaip Mivena Granusol WSF arba ekologiškas, augalinės kilmės, kompleksines, skystas trąšas Biota Nutri Vegaline.

Kai kurie mėgėjai pradeda nuo mažesnio daigų kiekio augindami kiliminiu būdu. Pirmais metais nuskinami žiedynai ir auginami ūsai. Tokiame ūkyje braškių daigai sodinami taip, kad susidarytų apie 1 metro pločio lysvė su tokiais tarpais tarp lysvių, kokio pločio yra freza (apie 60 - 80 cm). Tarpai tarp braškių daigų 40-60 cm, tarp lysvių - apie 1,5 metro.  Tokiame ūkyje reikia tikėtis tiek mažesnio derliaus, tiek mažesnių ir prastesnės kokybės uogų. Sugrūstos braškės negauna pakankamo kiekio maisto medžiagų, temdo vienos kitas, dažniau serga uogų puviniais. Be to,  derlius vėluoja vienerius metus. Braškių augintojai pastebi, kad tokiame ūkyje itin daug sąnaudų bus braškes ravint.

Sodinamos braškės į duobutę, kurios dydis priklauso nuo braškių šaknų. Braškių šaknų sodinant nereikėtų lankstyti, duobutė daroma tokio gylio, kokio ilgio braškių šaknys. Sodinama į gausiai sudrėkintą žemę.

Braškes galima pasodinti ir į jiems netinkantį dirvožemį, tačiau reikės įdėti daugiau darbo jį keičiant. Šiuo atveju braškės sodinamos į mažai organikos turinčius sunkius ir rūgščius priemolius. Iškasamas ištisinis apei 20 centimetrų gylio ir 20- 30 cm pločio griovys. Dalis grunto grįš atgal, todėl jį dedame šalimais.

Iškastas griovys užpildomas neutraliomis durpėmis, augaliniu kompostu braškėms, pabarstoma pelenais, užberiama trašų braškėms. Jei dirvožemis rūgštus įberiama dolomito miltų. Naujas dirvožemis sudaro nuo 1/3 iki 2/3 tūrio. Tūris priklauso nuo pagrindinio dirvožemio sudėties. Kuo žemė sunkesnė tuo naujo dirvožemio reikės daugiau.

Griovyje gruntas permaišomas ir lysvė išlyginama. Lysvių galai pažymėti pagaliukais.

Geotekstilinė plėvelė labiau tinkama braškėms auginti. Labai patogus yra šios plėvelės sulangavimas, galima lengvai paskaičiuoti atstumus ir kryptį. Skylių prapjovimui patogiausia naudoti žirkles arba peilį rėžtuką su keičiama geležte. Tačiau ji yra brangesnė už agroplėvelę ir vis tiek ją reiks keisti po 3 auginimo metų, kartu su braškėmis.

Šaldytas braškės daigas yra gana neišvaizdus, tačiau puikiai prigyja. Šaknis reikia dėti, kad jos neužsilenktų. Minkštoje žemėje tai padaryti nesudėtinga. Jei neišeina padaryti gilesnės duobės, geriau šaknis pakirpti. Pakirpimas skatina ir naujų šaknų augimą, tačiau labai ženkliai padidina šaknų ligų riziką.

Braškės iš šaldytų ( frigo) daigų po 4 savaičių jau žydi.

Pirmąsias uogas paragausite praėjus penkioms -aštuonioms  savaitėms po pasodinimo, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų.

 

Braškių tręšimas

Braškių derlius ir krūmelių būklė labai priklauso nuo tręšimo. Modernių braškių ūkių savininkai turėtų kruopščiai ištirti dirvožemį ir su specialistais nuspręsti, koks tais metais trąšų kiekis braškėms reikalingas. Braškės jautriai reaguoja tiek į trašų nepriteklių, tiek į perteklių. Netikslios vienų trašų normos ima mažinti kitų trašų prieinamumą. Pavyzdžiui, kalcio (Ca) perteklius sumažina fosforo ir magnio pasisavinimą, azoto perteklius sumažina kalio įsisavinimą.

Rekomenduojamos trąšų normos braškėms

		N	P2O5	K2O	CaO	MgO
Pašalinama (kg/tona uogų)		6 - 10	2.5 - 4.0	10 - 15	3.7-4.9	1.1
Derlius
8 tonos/ha	Paima augalai	49	21	83	29	6
	Lieka po derliaus	15	5	26	9	2
	Rekomenduojamas kiekis	59	68	108	15	6
16 tonų/ha	Paima augalai	81	34	138	48	9
	Lieka dirvoje	30	10	51	18	3
	Rekomenduojamas kiekis	97	83	179	24	9

Šaltinis: Haifa Chemicals ltd

Pagrindiniai braškėms reikalingi makroelementai yra azotas, fosforas ir kalis. Braškių vystymuisi svarbūs mikroelementai yra manganas (Mn), geležis (Fe), varis  Cu), cinkas (Zn), boras (B), molibdenas (Mo), siera (S).
Azotas reikalingiausias augimo pradžioje, iki žydėjimo. Po žydėjimo jo sunaudojama labai mažai. Braškės labai jautrios azoto perdozavimui, nuo jo prastėja uogų skonis, tvirtumas, ima kauptis nitritai ir nitratai, sirgti augalai. Aukšto derlingumo ūkiuose braškės sunaudoja apie 60 kg/ha azoto. Tręšiama pavasarį, prieinamiausia NO3 forma. Azoto perteklių galima diagnozuoti iš netolygiai nusidažiusių uogų.
Kalis svarbiausias žydėjimo metu, po žydėjimo, formuojantis uogoms ir joms bręstant. Be to, kalis trukdo patekti į braškes pertekliniam azotui. Kalis sustiprina uogų sieneles, pagerėja transportavimo sąvybės. Nuo kalio padidėja sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiai, tai gerina atsparumą ligoms, skonio savybes bei laikymąsi. Kalio sunaudojama apie 80 kg/ha. Tręšiama iš rudens ir dalis pavasarį. Diagnozuojamas kalio trūkumas šviesėjant braškių lapams, atsirandant violetinių atspalvių ir apdžiūvus lapų kraštams. 
Fosforas svarbiausias žiedams ir derliui formuotis. Trūkstant fosforo, braškės blogai mezga. Fosforas sunkiai įsisavinamas šarminėse (pH daugiau 7,3) ir rūgščiose dirvose (pH mažiau 5,5). Fosforo trūkumą rodo intensyviai žalios spalvos lapai su violetiniu atspalviu. Fosforo sunaudojama apie 30 kg/ha. Tręšiama rudenį ir dalis pavasarį. Itin rūgščiose ir šarminėse dirvose papildyti forsforu galima tręšiant braškes per lapus.
Kalcis pagerina uogų tvirtumą, transportabilumą ir laikymąsi. Trūkstant kalcio braškės linkusios pūti. Jo trūkumą rodo džiūstantys lapų kraštai.
Boro daugiausiai reikia žydint ir uogoms bręstant. Boro trūkumą rodo smulkėjantys ir deformuoti lapai, deformuotos uogos. Sunkiau pasisavinamas rūgščiose dirvose, todėl gali tekti tręšti per lapus.

Magnis reikalingas braškių lapams. Trūkstant magnio lapai tampa raudonai rudi, tarp gyslų apmiršta audinys. Pagrindinis tręšimas pavasarį, bet, matant trūkumą, galima tręšti per lapus.

Geležis taip pat svarbi lapų vystymuisi. Dėl geležies trūkumo atsiranda lapų chlorozė, džiūva lapų viršūnės. Uogos smulkėja, deformuojasi. Geležis itin svarbi uogų mezgimosi metu.

Makroelementų ir mikroelementų kiekiai braškių lapuose

Makrokomponetai	Nepakankamas	Beveik optimalus	Optimalus	Artimas optimaliam	Perteklius
	(%)
Azotas	< 1.5	1.8	1.9 - 2.8	2.9	>4.0
Nitratinis NO3-N			<800 ppm
Fosforas	< 0.20	0.25	0.25 - 0.4	0.4-0.5	>0.5
Kalis	< 1.2	1.3 - 1.6	1.6 - 2.5	2.5 - 3.4	>3.5
Kalcis	< 0.6	0.69	0.7 - 1.7	1.7 - 2.0	>2.0
Magnis	< 0.25	0.29	0.3 - 0.49	0.5 - 0.8	>0.8
Siera	< 0.20	0.2 - 0.4	0.4 - 0.6	0.6 - 0.8	>0.8
Natris			<0.10	> 0.10
Chloride	-		-	> 0.50
Mikrokomponentai	(ppm)
Manganas	< 40	49	50 - 200	200 - 350	>350
Geležis	< 30	59	60 - 250	250	>350
Cinkas	< 15	20	20 - 49	50 - 80	>80
Varis	< 5	6	7 - 19	20	>20
Boras	< 19	24	30 - 64	65 - 90	> 90
Molibdenas	< 0.5		> 0.5

Šaltinis: Strawberry fertiliser guide, Primefact 941, 2010. www.industry.nsw.gov.au and Ellis et al, Ohio, 2006.; Growing Strawberries, Abdel-Razak, 2004

Naudojant atskirai kiekvieną trąšų komponentą yra labai sunku išlaikyti pastovų, nuolatinį, gerai subalansuotą tręšimą, nes įterpus trąšas per kartą, pradžioje augalai persivalgo, o po mėnesio jau pradeda trūkti kokio nors iš komponentų. Dėl to augalai patiria didelį stresą, o kuo augalai daugiau stresuoja - tuo daugiau serga ir juos daugiau puola kenkėjai.

Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Skandinavijos, Lenkijos, Lietuvos braškių augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo mineralines trąšas Field-Cote CRF, kurios  užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu.  Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria apie 25 %, maistinių medžiagų pirmą savaitę po išbarstymo, o likusius 75 % maistinių medžiagų išskiria aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis yra šiltas ir drėgnas, tai yra viso vegetacijos laikotarpio metu. Maistinių medžiagų išsiskirimas priklauso tik nuo dirvos temperatūros, kuo šiltesnė - tuo daugiau iš granules trąšos išsiskiria į dirvožemį.  Lietus įtakos medžiagų išsiskirimui neturi, todėl veltui trąšos veltui neišplaunamos, neteršiama gamta. Atšalus orams ir dirvožemiui naudingų medžiagų išsiskyrimas iš granulių beveik sustoja. Trąšos gali veikti 4, 6, 8 mėnesius, pasirinktinai. Toks trąšų panaudojimo būdas gerokai padidina derlių, nes augalams nebūna nei trąšų  pertekliaus, nei trūkumo. Be to, sutaupo darbo sąnaudų. Rekomenduojama daigui skirti nuo 10 iki 15 g trąšų.

Braškės mineralines trąšas naudoja viso vegetacinio periodo metu. Todėl gerai suveikia ilgalaikio poveikio trąšos. 
Taip pat tiek papildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. Braškių trąšų gamybos srityje besispecializuojanti „Mivena" siūlo puikiai subalansuotas vandenyje tirpias mineralines, kompleksines NPK trąšas Granusol WSF su mikroelementais ir kalciu. Šiose trąšose yra ir vitaminai, stimuliuojantys augalų šaknis. Mikroelementai yra trijose chelatinėse formose (EDTA, DTPA, EDDTA), o tai užtikrina visišką jų įsisavinimą bet kokiame dirvožemyje.

Tręšiant Mivena kompanijos trąšomis, braškių uogos būna saldesnės, tvirtesnės dėl to lengviau realizuoti uogas.

Auginant ekologiškai UAB Modernus ūkis siūlo naudoti Biota Nutri 100% augalinės kilmės, skystas kompleksines ir viananares skystas trąšas, kurios yra gaminamos iš augalų liekanų. Biota Nutri siūlomų trąšų asortimentas patenkins, bet kurio stambaus augintojo ar mėgejo poreikius dėl plataus produktų pasirinkimo.

 

Braškių priežiūra

Braškyno žemei negalima leisti perdžiūti.  Nepakankamas vandens kiekis kenkia ne tik augalui, bet ir neleidžia augalui įsisavinti mineralinių medžiagų. Laistymui geriausiai naudoti lašelinę laistymo sistemą, laistančią netoli braškių šaknų. Braškės nemėgsta, kai laistoma ant lapų.

Rudenį braškių lapai nupjaunami, galima padaryti pirmąjį purškimą vario sulfato tirpalais. Pavasarį taip pat purškiama vario sulfato tirpalais.

Braškynas duos didesnį ir gersnės kokybės derlių jei jame nebus piktžolių. Pramoniniuose laukuose nuo įvairių piktžolių pritaikomi herbicidai kurie gana dažnai keičiasi ir verta apie naujausius sužinoti iš herbicidų pardavėjų. Tačiau herbicidai, kaip ir visi pesticidai kenkia aplinkai ir žmonėms, taip pat sukelia stresą ir braškėms. Po herbicidų panaudojimo patariama kitą dieną purkšti braškyną antistresantu Organic

Ūsai taip pat šalinami bent kelis kartus per metus. Ūsai paima dalį motininiam krūmams reikalingų mineralinių medžiagų, dėl ko prastėja uogų kokybė, silpnėja motininis krūmas.

Braškių veislės

Komerciniams braškių ūkiams verta rinktis desertines, šviežiam valgymui skirtas braškių veisles. Rentabiliausia auginti ankstyvas ir vėlyvas veisles. Sezono metu braškių kainos smarkiai krenta ir dažnai kokybiškos ir kiek brangesnės braškės neturi paklausos. Konservavimui ir perdirbimui daug pigiau braškes auginti pietiniuose kraštuose.

Geriausia pasirinkti tokias braškių veisles, kurios yra atsparios transportavimui, vizualiai patrauklios, turi puikų skonį.

Veislės ankstyvos	Derlius	Skonis	Atsparumas šalčiui	Atsparumas ligoms	Uogų stirpumas	Uogų išvaizda
Dahli	***	***	***	****	*****	****
Lambada	**	*****	***	***	**	****
Alba	****	**	***	****	*****	*****
Daroyal	****	****	****	****	**	****
Rumba	***	****	**	***	*****	*****
Honeoye	***	***	****	****	*****	***
Darselect	***	***	**	***	***	*****
Flair	***	*****	***	***	****	*****
	*****	***	***	****	*****	*****
Clery	****	***	***	***	****	*****
Syria	****	***	***	***	*****	*****
Veislės vidutinės	Derlius	Skonis	Atsparumas šalčiui	Atsparumas ligoms	Uogų stiprumas	Uogų išvaizda
Elsanta	****	****	***	***	*****	****
Sonata	****	*****	*****	***	*****	*****
Asia (nauja)	*****	****	***	***	*****	*****
Polka	*****	*****	*****	***	***	***
Roxana	*****	**	****	***	*****	*****
Korona	*****	*****	****	**	**	*****
Sunsation	*****	****	****	****	****	*****
Vėlyvos veislės	Derlius	Skonis	Atsparumas šalčiui	Atsparumas ligoms	Uogų stiprumas	Uogų išvaizda
Faith	****	*****	****	***	****	****
Sussette	*****	***	****	****	***	***
Florence	****	***	****	****	*	*
Malwina	****	*****	****	*****	*****	*****
Veislės remontatines	Derlius	Skonis	Atsparumas šalčiui	Atsparumas ligoms	Uogų stiprumas	Uogų išvaizda
Ostara	***	*****	****	***	*	***
Amandine	*****	***	***	*****	***	*****
Favori	***	*****	***	***	****	*****
Furore	*****	***	***	****	*****	*****
Florentina	*****	***	***	***	*****	*****
Bravura	****	***	***	****	*****	****

 

Braškių ligos

Braškių nereikėtų sodinti po bulvių ir aviečių, jų panašios ligos.

Braškėms kenkia įvairūs kenkėjai: grambuolių lervos, tripsai, erkės, žiedgraužiai, taip pat ir įvairios braškių ligos: pilkasis kekerinis uogų puvinys, antarktnoze, miltligė, pošaknio ligos. Auginant profesionaliai naudojami įvairūs pesticidai apsaugoti braškių augalus ir uogų derlių. Tačiau pesticidai turi šalutinį poveikį gamtai ir žmonėms. Kiekvienais metais iš rinkos pašalinama vis daugiau pesticidų, nei patvirtinama naujų, dėl toksiško poveikio aplinkai ir žmonėms.

Specialūs, Bio produktai, padedantys apsaugoti pasėlius ir derlių, Nyderlanduose ir visame pasaulyje sparčiai populiarėja. Vis daugiau ūkių keičia pesticidus, į prevencinę augalų apsaugą, atsižvelgiant į Bio produktų naudą, išaugintos produkcijos kokybę, visuomenės požiūrį, gamtą ir visų mūsų sveikatą.

UAB Modernus ūkis prekiauja Nyderlandų kompanijos ,,Pireco" produktais. Kompanija  turi 30 metų patirties, kuriant įvairius augalų stiprintojus, kurie skatina natūralų augalų atsparumą nuo ligų ir kenkėjų, stiprina augalų imunitetą, skatina natūralų augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams, geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą ir gerina dievožemį. ,,Pireco'' kompanija gamina produktus, darančius braškių pasėlius nepatraukliais dirvožemio ir antžeminės dalies kenkėjams (nematodai, grambuolių lervos, tripsai, amarai, erkės, žiedgraužis), gamina įvairius dirvožemio savybes gerinančius produktus, šliužus, sraiges, paukščius atbaidančius produktus, augalų šaknų augimą skatinančius stimuliatorius. Pireco produktai yra 100 procentų augalinės kilmės. Leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose, todėl puikiai tinka naudoti ir mėgėjams savo soduose, bei daržuose.

Geriausi augalų apsaugos rezultatai pasiekiami derinant bio produktus su pesticidais.

Teisinga agrotechnika taip pat padeda išvengti, kovoti su ligomis ir kenkėjais. Braškių augintojams ypatingą dėmesį reikia skirti geram, aukšto slėgio purkštuvui. Neleidžiama sutankėti braškėms, pavasarį pašalinami seni braškių lapai.

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.