Dekoratyviniai kadagiai - tai pušų giminaičiai, kurie priklauso pušūnų (Pinophyta)  skyriaus  kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Kadagių skleidžiamas specifinis kvapas mums asocijuojasi su spygliuočių mišku. Naikindami ligas sukeliančias bakterijas šie augalai valo aplinkos orą, ramina nervų sistemą, malšina galvos skausmą ir skatina gerą miegą. Nuo senų senovės šis augalas naudojamas įvairių negalavimų gydymui. Jau senovės Egipto papirusuose buvo paminėtos gydomosios kadagio savybės ir aprašyta, kad epidemijų metu kadagiais buvo smilkomos patalpos, o kadagio spygliais įtrinamos grindys. Šiaurės Amerikos indėnai sergančius odos ir sąnarių ligomis guldydavo po kadagių krūmais. Taip per dieną po kadagiu buvo guldoma kelioms valandoms iki visiško išgijimo. Ir šiomis dienomis manoma, kad kadagiu galima išgydyti reumatizmą, cistitą, o pirtyje naudojamos kadaginės vantos malšina skausmą. Tačiau šiame straipsnyje aptarsime ne gydomąsias kadagių savybes, bet jų rūšis ir auginimą, formuojant gyvenamosios aplinkos grožį ir kraštovaizdžio kūrimą.

 

Ar galime įsivaizduoti kraštovaizdį be spygliuočių medžių ir krūmų? Ar įsivaizduojame namų aplinkos kūrimą be dekoratyvinių spygliuočių? Turbūt nesuklysiu atsakydamas, kad ne. Kadagiai bet kuriuo metų laiku sukuria skirtingas sodybų ir parkų kompozicijas, papuošia miestų ir gyvenviečių aikštes bei gatves. Priklausomai nuo vietos, jie gali plisti žemės paviršiumi, augti tik norimo aukščio krūmu arba aplinką puošti iki 15 metrų užaugančia laja.

Kadagys - tai dvinamis augalas. Jis žydi birželio mėnesį, tačiau šis augalas vienu metu turi ir vyriškus, ir moteriškus žiedus. Vyriški žiedai yra geltonos spalvos panašūs į auskarus, iš kurių augimo metu formuojasi kankorėžiai. Moteriški kankorėžiai yra panašūs į uogas. Jie apvalūs apie 1 cm skersmens. Pirmamečiai būna žalios spalvos, antramečiai - raudonos, oranžinės spalvos, o rudeniop - net juodai mėlyni. Ši spalva ypač išryškėja po pirmųjų šalnų ar pasnigus, todėl ant vienos šakelės galima pamatyti ir pirmamečių, ir antramečių uogų. Kadagio sėklos subręsta antrų metų rudenį rugsėjo - spalio mėnesiais. Po pasodinimo kadagys derėti pradeda tik dešimtais gyvenimo metais ir dera kas 3 - 5 metai.

 

Kaip išsirinkti kadagį

Kadagiai iš kitų spygliuočių išsiskiria ne tik savo forma, bet ir savo įvairove, todėl iš šios įvairovės turime galimybę išsirinkti ir augančius saulėje, ir mėgstančius pavėsį kadagius. Šie augalai pasižymi plačia spalvų gama, kuri gali būti ne tik žalia, bet ir melsvai žalia, žalia su balta, sidabriškai žalia, sidabriškai melsva, net geltona. Renkantis kadagius reikia pradėti nuo bendros vizijos, tai yra nuo to, kokią funkciją turės atlikti pasodinti augalai, todėl savo vizijos kūrimą pradėkite apsodinamos vietovės plano nusibraižymu. Nors ir pats gražiausias, tačiau pasodintas vienas, kadagys nesudarys prašmatnumo įvaizdžio, todėl plane turime apgalvoti sklypo idėją, paieškoti gerų augalų draugijos ir tik tada turėsime galimybę rasti patį optimaliausią variantą. O variantų fantazijai yra daug: atsikartojančių kadagių kompozicijų sodinimas skirtingose sklypo vietose, su kitais krūmais ar medžiais sugrupuotos kompozicijos,  komponavimas su akmenimis ar kalvotų vietovių formavimas ir galų gale - sukurtų kompozicijų sujungimas į vientisą stilių. Atminkite tai, kad norint nesukelti chaotiško vaizdo, augalams reikia duoti šiek tiek laisvės, tai yra formuoti nekrentančius į akis krūmus, akmenis patupdant taip, kad jie atrodytų tarsi čia ir buvę, o kadagiai turi tapti užpildu tarp kuriamų želdinių grupių ir taip išlaikyti vientisą stilių ilgus metus. Priklausomai nuo teritorijos dydžio ir norimos kompozicijos galima komponuoti uolinius, gulsčiuosius, žvynuotuosius, tarpinius, paprastuosius ir kazokinius kadagius. Tačiau kad galėtume ne vienus metus džiaugtis sukurta augalų kompozicija, reikia teisingai parinkti sodinamus augalus kuriamai kompozicijai, o tam būtina žinoti, kaip augalai auga ir kaip jie atrodys po kelių metų.

 

Uoliniai kadagiai

(Juniperus scopulorum) išsiskiria savo melsvai sidabriškais spygliukais, kurių spalva nekinta per visus metų laikus. Priklausomai nuo veislės per 10 metų šie medžiai užauga iki 2 - 3 metrų aukščio ir 0,3 - 1,5 metro pločio. Jie puikiai atrodo augdami vieni, sugrupuotose kompozicijose  ar suformuotoje gyvatvorėje. Formuojant gyvatvorę reikia nepamiršti, kad kadagiai nemėgsta karpymo, tad jeigu formuojate gyvatvorę iš uolinių kadagių, pasirinkite tokias veisles ir susodinkite taip, kad į gyvatvorę suaugtų nekarpomi. Kadagiai nereiklūs aplinkos sąlygoms, todėl atsparūs saulės atokaitai, sausrai, kenkėjams ir ligoms. Galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Uoliniai kadagiai

 

Gulstieji kadagiai

(Juniperus horizontalis Moench). Beveik visų šio kadagio veislių krūmeliai driekiasi žeme, todėl šių augalų pagalba yra galimybė sudaryti spalvinius derinius kompozicijose su kitų formų augalais arba sudaryti dailų ištisinį spygliuotą kilimą. Priklausomai nuo veislės šie kadagiai  būna žalios, melsvai žalios, melsvai žalsvos, sidabriškai melsvos, geltonos ar net melsvai žalsvos spalvos su atskiromis baltos spalvos šakutėmis. Tai nepakeičiami alpinariumų, gėlynų, mulčiuotų vietų dengiamieji augalai. Kompozicijose labai gerai susiderina ir gražiai atrodo ne tik su spygliuočiais, bet ir su kitais vertikaliais medžiais ir daugiamečiais žoliniais augalais.

Gulstieji kadagiai

 

Žvynuotieji kadagiai

(Juniperus squamata) yra kompaktiški su rutuliškos formos laja ir gali papuošti ne tik jūsų sodą, bet tinka alpinariumams, atraminėms sienelėms, kapinėms. Be to, gali augti dekoratyviuose, dideliuose vazonuose terasose ir balkonuose. Nors jie yra šviesamėgiai, tačiau gerai auga ir pavėsyje. Dirvožemiui yra šiek tiek reiklesni už kitas kadagių rūšis, tačiau taip pat labai atsparūs šalčiams. Šie kadagiai būna žalios, melsvai žalios, melsvai žalsvos, sidabriškai melsvos, geltonos ar net melsvai žalsvos spalvos su baltos spalvos atskiromis šakutėmis, todėl puikiai tinka spalviniams deriniams sudaryti. Žiemą nepraranda savo ryškaus atspalvio. Auga lėtai. Priklausomai nuo veislės per 10 metų jie užauga iki 0,3 metro aukščio ir 0,5 metro pločio.

Žvynuotasis kadagys

 

Tarpiniai kadagiai

(Juniperus x media). Šie kadagiai yra atsparūs Lietuvos klimatui, nereiklūs dirvožemiui, šviesamėgiai augalai. Užauga iki 0,5 - 1 metro aukščio ir apie 2 metrų pločio krūmai, todėl juos galima auginti alpinariumuose, apsodinti šlaitus, tinka auginti grupėmis ir pavieniui. Vegetacijos metu galima formuoti augalo formą ir dydį jį apkarpant. Tai akcentinis ar foninis augalas, kuriuo galite papuošti tiek privačius, tiek viešuosius želdynus.

Tarpinis kadagys

 

 

Paprastasis kadagys

(Juniperus communis) - tai daugiametis, visžalis 3 - 4 m aukščio krūmas ar net iki 15 m aukščio medelis. Nereiklus dirvožemiui, labiau mėgsta sausesnes, saulėtas  vietas, tačiau gali augti ir pavėsyje. Sodinami alpinariumuose, po vieną ar nedidelėmis grupėmis. Nereikalauja daug priežiūros ir yra ilgaamžis dekoratyvus augalas.

Paprastasis kadagys

 

Kazokiniai kadagiai

(Juniperus sabina) - tai pati populiariausia ir seniausiai želdynuose auginama kadagio veislė. Šakos horizontalios, spalvų gama nedidelė: nuo žalios, žalios su gelsvu atspalviu iki žalios su ryškiai melsvu atspalviu. Tinka dideliuose želdynuose. Kaip ir visų spygliuočių, jo spalva būna ryškesnė saulėtoje vietoje. Reikia nepamiršti, kad sode auginant kazokinius kadagius yra galimybė užkrėsti kriaušes gleivėtrute, nuo kurios gelsta ne tik lapai, bet ir kriaušių vaisiai. Ši liga dar vadinama kriaušių rūdimis. Auginant sode šiuos abu augalus būtina imtis profilaktinių priemonių, kurios prasideda vario preparatų purškimu la­pams neišsp­ro­gus. Be to, rekomenduojama profilaktiškai purkšti fun­gi­ci­dais ne tik kriaušes, tačiau ir kazokinius kadagius.

Kazokinis kadagys

 

Kadagių auginimas

Jei turite nuosavą sodybą, teritoriją prie  nuosavo namo ar sodą ir sklypo plane išdėstėte savo viziją, kurios neįsivaizduojate be kadagių, galima pereiti prie jų sodinimo. Kaip jau ir minėjau, kadagiai nėra reiklūs augimo sąlygoms ir nereikalauja išskirtinės priežiūros. Vistik prieš ruošdamiesi kadagių sodinimui atminkite tai, kad tiek kadagių sodinimas, tiek persodinimas rekomenduojamas balandžio - gegužės mėnesiais. Geriausia kadagius pirkti su uždara šaknų sistema. Taip galėsite pasidėlioti vazonus ant lauko, vizualiai palyginti svajones nubraižytame plane su realiai atrodančiu vaizdu, o reikalui esant dar galėsite planą koreguoti.

Sodinant kadagius su uždara šaknų sistema jie prigyja bet kokiu metų laiku, tačiau geriausiai  prigyja 4 - 5 metų amžiaus sodinukai. Kadagiai augs net visiškai nederlingoje, žvyruotoje žemėje, tačiau juos privalome tinkamai į tą žemę pasodinti. Tokioje žemėje reikia paruošti didesnę duobę ir į ją pripilti šiek tiek geros, derlingos žemės, tačiau kadagių šaknis visada užberkite tik derlinga žeme. Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo, naudoti galima tik perpuvusį ir perpus sumaišytą su durpėmis ar žeme. Priklausomai nuo želdynų paskirties, kadagius sodinkite nuo 0,5 iki 4 metrų atstumu vienas nuo kito. Vietą šių augalų augimui būtų geriausia rinktis saulėtą, nors jie ir auga pavėsyje, tačiau, lyginant su kitais kadagiais, augantys pavėsyje atrodys skurdžiau.

 

Kadagių sodinukų sodinimui rekomenduojama iškasti 70 X 70 cm dydžio duobes. Kasant duobę pirmiausia reikia atsižvelgti į sodinuko šaknų sistemą, duobės ilgis ir plotis turi viršyti ant kadagio šaknų esančių žemių gniutulo matmenis ne mažiau kaip 50 - 60 cm, o į gylį 20 - 30 cm. Be to, į duobę pasodinto kadagio šaknys negali būti įleistos per giliai arba sekliau, negu jos augo iki persodinimo. Žemę aplink pasodintą sodinuką suminkite koja palikdami sukastą pylimėlį, kad laistant nenubėgtų vanduo. Po pasodinimo augalą reikia gausiai palieti. Priklausomai nuo oro sąlygų pavasarį pasodintus kadagius teks periodiškai gausiai palieti.

Kadagių papildomas tręšimas.

Šių augalų galima ir netręšti, tačiau jie labai gerai įsisavina pavasarinį tręšimą, todėl balandžio - gegužės mėnesį kadagius rekomenduojama patręšti NPK trąšų mišiniu (30 - 40 g/m² arba viena sauja). Beveik visi kadagiai atsparūs sausrai, tačiau jei vasara sausa, pageidautina palaistyti bent kartą per mėnesį, o kartą per savaitę ryte ar vakare apipurkšti kadagio lają. Taip papildomai tręšdami ir laistydami turėsite ypač gražius kadagius.

Kadagių genėjimas.

Dauguma kadagių nemėgsta karpymo, tačiau tiek rudenį, tiek pavasarį reikia pašalinti nudžiūvusias, nulaužtas ir sergančias šakas. Dalinis patrumpinimas galimas šalinant visą šaką: pavyzdžiui, gulsčiasis kadagys užaugo ant šaligatvio, jeigu nepatrumpinsime, praeivių bus numindžiotas, ir gali pradėti džiūti, todėl trumpiname ne kadagio viršūnę, o nupjauname visas besidriekiančias žemės paviršiumi ir kliūvančias šakas.

Kadagių dauginimas.

Kadagius galima dauginti dviem būdais: sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Kadagių sėklų galima pasirinkti iš antramečių kadagių uogų arba įsigyti sėklų parduotuvėse.

Dauginimas sėklomis daugeliu atveju yra naudingesnis už vegetatyvinį, nes iš sėklų išauginti kadagių sodinukai turi geriau išsivysčiusias šaknis, liemeningesni, atsparesni ligoms ir lengviau pakelia persodinimą.  Kadagių sėklos sėjamos į 1 metro pločio lysves, paliekant 0,4 - 0,5 metro tarpą tarp lysvių. Sėklos yra sėjamos rudenį arba pavasarį 2 - 3 cm gylyje 10 - 15 cm atstumu viena nuo kitos. Atstumai tarp eilučių 15 - 25 cm. Iki sėklų sudygimo reikia nepamiršti palaistyti, supurenti dirvą ir pridengti lysves. Gausiai laistant yra pagreitinamas sėklų dygimas. Lysvių pridengimas reikalingas tam, kad ne taip greitai išgaruotų drėgmė, o purenimas -dirvos kapiliarų suardymui ir oro sąlygų dirvoje pagerinimui.

Kadagių sėkloms pradėjus dygti lysvių priedanga palaipsniui šalinama. Pavasario metu rekomenduojama jauniems daigams sudaryti pavėsį, kad dirva mažiau išdžiūtų, o augalai nenudegtų nuo tiesioginių saulės spindulių. Sudygusius kadagių daigus reikia apsaugoti nuo piktžolių. Jei kadagiai pasėti rudenį, nors iki žiemos ir nesudygsta, tačiau piktžoles ra­vėti ir dirvą purenti vis tiek būtina. Taip daigai lysvėse yra auginami apie 2 - 3 metus, po to pikiuojami į vazonėlius, kur kadagiai auga uždaros šaknų sistemos principu dar 1 - 2 metus. Iš tokių laikinų konteinerių kadagiai su uždara šaknų sistema jau gali būti persodinami bet kuriuo metų laiku.

Vegetatyvinis dauginimas. Dar kitaip šis būdas vadinamas dauginimu iš gyvašakės. Dauginant kadagius šiuo būdu gyvašakes teoriškai galima ruošti ištisus metus, tačiau geriau šaknijasi pavasarį ir antroje vasaros pusėje skinti ūgeliai. Taigi, geriausias laikas ruošti sumedėjusias kadagių gyvašakes yra kovas - balandžio vidurys. Nuo motininio kadagio nuskiname didesnes 2 - 4 metų ar vyresnes šakas. Po to ruošiame reikiamo ilgio gyvašakes, tačiau ilgesnių kaip 8 - 10 cm gyvašakių reikia vengti. Lengviau įsišaknija tos kadagių gyvašakės, kurios yra ne nukirptos, o nuplėštos. Nuplėšta pėdelė turi būti apie 0,5 cm ilgio, jeigu nusiplėšia daugiau, paprasčiausia patrumpiname sekatoriumi ar žirklėmis iki reikiamo ilgio. Nuo taip paruoštos gyvašakės nieko daugiau netrumpiname ir nedarome jokių kitų žaizdų. Įsišaknijimo skatinimui galima naudoti stimuliatorių, kuris prekyboje yra tablečių, miltelių ar skysčio pavidalu. Gyvašakės sodinamos į paruoštą dirvą, kurioje mediniu strypeliu padarome 3 - 8 cm įgilinimus, ir į juos įstatome nuplėštą gyvašakės pėdelę. Nesmeikite į dirvą pačios gyvašakės, nes nuo gyvašakės gali nusilupti žievė, pažeidžianti ant pėdelės susidariusią apsauginę plėvelę. Po to žemė aplink įsodintą gyvašakę yra apspaudžiama. Kadagių gyvašakės sodinamos kas 4 x 5 cm. Į 1 m² galima pasodinti iki 500 vienetų gyvašakių.

Pasodinus gyvašakes labai svarbu sudaryti tinkamą oro bei dirvos drėgmės ir temperatūros santykį. Optimali gyvašakių įsišaknijimo temperatūra yra 20 - 30 laipsnių šilumos dieną ir 5 - 7 laipsniai šilumos naktį. Su drėgmės palaikymu yra sudėtingiau. Jei pasodintos gyvašakės praras 20 -30 proc.  savo drėgmės, ji nebeatsistatys, todėl norint turėti sodinukų, reikia pastoviai juos aprūpinti vandeniu: gyvašakes 3 - 5 kartus per dieną apipurkšti vande­niu. Sumedėjusioms kadagių gyvašakėms tinkamiausia 60 - 70 proc. dirvos ir 70 - 80 proc. oro drėgmė. Kadagių gyvašakės įsišaknija vidutiniškai po dviejų mėnesių nuo pasodinimo, o pradėjus augalams masiškai įsišaknyti oro drėgmę galima sumažinti iki 60 - 70 proc, o dirvos drėgmę - iki 50 - 60 proc. Po to, kai gyvašakės įsišaknyja, jas galima persodinti į laikinus daigynus, o po 1 - 2 metų susodinti į laikinus konteinerius su uždara šaknų sistema.

 

Kadagių ligos ir kenkėjai

Spyglių džiūvimas. Šią ligą galima pastebėti pavasarį, kai iš viso žalio kadagio krūmo išsiskiria atskiros šakelės su parudavusiomis viršūnėmis. Ant kadagio spyglių matosi juodi taškeliai, kuriuos galima pastebėti abiejose spyglio pusėse. Šakučių džiūvimą sukelia grybai, todėl profilaktinė priemonė yra neleisti jiems daugintis, tai yra surinkti sudžiūvusias šakeles, grėbti pažemę ir neleisti ligai plisti. Galima naudoti fungicidus.

Rūdys. Apie šią ligą jau buvo rašyta kazokinių kadagių apibūdinime. Ji pasireiškia rusvų gleivių ar drebučių pavidalu, kuriuos galima pastebėti ant šakų ir kamienų. Tai vadinami grybo teliai, kurie oro sąlygoms keičiantis per kelias dienas išdžiūsta, ir vėjo gali būti nunešami ant kriaušių. Su šia liga kovoti yra labai sunku, nes vėjas sporas gali išnešioti net keliolikos kilometrų spinduliu.

 

Lyginant su kitais dekoratyviniais augalais kadagiai yra labai atsparūs kenkėjams, tačiau vistik yra kenkėjų, kurie pažeidžia kadagius.

Kadaginė erkė - tai gumbadarių erkių šeimai priklausantis kenkėjas, kuris aptinkamas daugelio Europos šalių želdiniuose ant paprastojo kadagio ir jo formų. Šis kenkėjas gyvena ant jaunų ūglių viršūnių, minta čiulpdamas augalo sultis, dėl to apniktų augalų augimas sulėtėja, spygliai smulkėja. Šio kenkėjo erkutės yra kir­mėliškos iš­vaizdos, labai smul­kios (0,15 - 0,2 mm ilgio), gelsvos spalvos. Jos žiemoja po pumpurų žvyneliais, o pavasarį pradeda maitintis ir daugintis. Mažiau vertingus apniktus augalus reikia sunaikinti, vertingesnius - vegetacijos laikotarpiu reguliariai purkšti insekticidais.

Kadaginis miltuotasis skydamaris. Jis aptinkamas ant įvairių rūšių kadagių. Šio kenkėjo lervos ir suaugę skydamariai mažai judrūs, sudaro gausias kolonijas ant kadagių šakelių. Besimaitindami augalo sultimis jie slopina augimą ir sukelia spyglių džiūvimą. Skydamariai išskiria daug lipnių cukringų išmatų, ant kurių auga suodgrybiai, sudarydami juodą apnašą. Kovojant su šiais kenkėjais geriausia naikinti judrias I stadijos lervutes birželio mėnesį 2 - 3 kartus kas 10 - 12 dienų purškiant insekticidais.

Kadaginis pjūklelis kenkia paprastųjų kadagių įvairioms formoms. Pjūklelių lervos nugraužia spyglius. Kenkėjo lervos yra šviesiai žalios su 3 rusvomis juostomis išilgai kūno ir ruda galva. Veiksmingiausias kovos būdas - jaunas lervas naikinti insekticidais.

 

Algis Mačiukas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.