Gėlynas - ypatingas sodo dekoro elementas, savyje derinantys veją, dekoratyvinių augalų kompozicijas, takelius ir mažąsias architektūros  formas (pvz., arkas). Gėlyno dalys turi tarpusavyje derėti. To pasiekti padeda „auksinė" proporcijų taisyklė: 3:5:8 (gėlės, takeliai, veja).

Gėlynai gali būti skirtingų formų: kvadratiniai, ovalūs, apvalūs, stačiakampiai ir pan.

Gėlynai kuriami iš įvairių vienmečių, dvimečių ir daugiamečių rūšių augalų.  Gėlių kompozicijos iš esmės yra 2 stilių: peizažinės (laisvo) ir griežto stiliaus. Peizažinėms kompozicijoms priskiriami laisvos formos ir konfigūracijos gėlynai. Griežto stiliaus gėlynai - įvairios geometrinės formos. Ko gero, visapusiškiausiai ir ryškiausiai augalų ypatybės išryškinamos, vadovaujantis pagrindiniais klasikiniais stiliais.

Gėlyno dizaino kūrimas  - sudėtingas ir kartu kūrybinis procesas. Gėlynas turi būti teisingai suplanuotas ir  tolygiai paskirstytas. Priklausomai nuo paskirties ir vietos, gėlynai gali būti įvairių dydžių, formų, kompozicinių sprendimų, juose gali derėti vienokie ar kitokie dekoratyviniai augalai.

Pagrindinis principas, kuriuo reikėtų vadovautis projektuojant gėlyną - tai apipavidalinimo gėlėmis dizaino pritaikymas bendram konkretaus objekto apželdinimo tikslui.  Be to, būtina atsižvelgti į tai, prie kokio objekto planuojamas gėlynas - administracinio ar kultūrinės paskirties pastato, memorialo, skvere ir t.t.  Šiuo atveju gėlynai turėtų atkreipti dėmesį į architektūrinį statinį (pastatą, skulptūrą ir t.t.), ir pabrėžti jo savybes.  Tačiau uždavinys gali būti ir šiek tiek kitoks: sukurti gerą žiūrovų nuotaiką, tam panaudojant gėlių grožį, spalvą, formą, kvapą.  Šiuo atveju ne apipavidalinimas priklauso bendros architektūrinės koncepcijos, bet, atvirkščiai, architektūriniai ansambliai ir detalės pabrėžia augalų formų įvairovę, susijungia ir dera su jais.

Gėlynų ir klombų įrengimas (sukūrimas) kiekvienam sodui gali suteikti savitumo ir šarmo.  Galima pasiekti neįprasto ir ilgalaikio sodo žydėjimo - juk be snieguolių ankstyvą pavasarį žydi krokai, Chionodoxa rosaea, o rudenį palydi ir kai kurie ciklamenai, našlaitės, vėlyviai, chrizantemos, astrai.

Kuriant gėlyną, patartina visų pirma sudaryti planą, kuriame pažymėjus sklypo ribas, kelius ir kitas komunikacijas, paskiriama vieta (vietos) gėlių kompozicijai (kompozicijoms), klomboms ir medžiams bei krūmams.  Paskyrus tinkamą vietą gėlynui, susidaromas būsimo gėlyno projektas ir tik tada galima imtis realizuoti savo idėjas. Gėlyno planavimas prasideda nuo jo kontūrų eskizo. Žinant ribas, galima pereiti prie kompozicinio projekto kūrimo.  Didelėje įvairių žolių, gėlių, krūmelių įvairovėje yra vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Kiekviena rūšis turi savo ypatybių, ne tik pagal ilgaamžiškumą, bet ir pagal saulės spindulių mėgimą arba netoleravimą, laistymo režimus, reikalingą dirvožemį. Todėl kuriant gėlyną, būtina atsižvelgti į visus augalų poreikius, priešingu atveju visos įdėtos pastangos gali būti veltui.

Mažesniuose sklypuose kartais nėra pakankamai vietos pakankamai įvairovei augalų, kurie užtikrintų nenutrūkstamą sodo žydėjimą nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, pasodinti.  Ir dideliuose sklypuose vien medžių neužtenka.  Juk būtina suregzti kilimą iš  ryškių pavasarį žydinčių augalų, sukurti klombas. Visam tam - nuo nedidelių plyšelių tarp takelio plytelių užpildymo iki kuriant ryškių stambių gėlių nukirptos žalios vejos fone - reikalingi žoliniai žydintys augalai.  Tai vienmetės, dvimetės ir daugiametės žolės.

Paprastai gerai suplanuotame sode gėlynai užima ne daugiau kaip 8 procentus teritorijos.  Tačiau dėl individualumo, spalvingumo ir plastiškumo yra svarbiausi, dažnai ryškiausi sodo atributai.  Tai ypač svarbu atsižvelgiant į mūsų klimato sąlygas, kai vasaros gan trumpos ir ne visada saulėtos.

Žemė, skirta apželdinimui, parengiama, suplanuojama, tręšiama, perkasama arba suariama, akėjama ir apsėjama žole.  Gerai ataugusia ir nupjauta žole galima vaikščioti.  Ištrypti takai, takeliai ir tarnaus toliau pagrindas projektui su takelių tinklu ir aikštelėmis.

Gėlynui reikėtų skirti atviras saulėtas vietas. Šiaurinėse ir vakarinėse sklypo ribose planuojamos apsauginės juostos iš medžių ir krūmų.  gėlių suteikti atviros sekmadienis.  Tokias pat juostas tikslinga pasodinti iš gatvės pusės, kad saugotų nuo nuo dulkių ir triukšmo.  Jei projektuojamas objektas naudojamas ir žiemą, verta sodinti ne tik lapuočius, bet ir spygliuočius medžius.  Tada pradedami  planuoti kiti apželdinimo elementai - gėlės, mažosios architektūros formos ir t.t.

Ryškiausia, dėmesį pritraukianti dėmesį dalimi turėtų būti pagrindinė gėlyno dalis.  Paprastai tai gėlių kompozicija, kuri gali aprėminti baseiną, skulptūrą ar būti atskiru objektu.

Sumaniai derinant gėlių spalvas, galima gauti netikėčiausių efektų

Patyrę kraštovaizdžio dizaineriai gėlėmis gali užpildo sodą ryškiomis spalvomis, kurios per visą sezoną nuolat keičia savo vaizdą, bet kartu negriauna bendro stiliaus.  Daugiametės gėlės palengvina sodo prižiūrą, tačiau ir be brangių ir daug darbo reikalaujančių vienmečių neapsieisite. Būtent jos suteikia patį ryškiausią ir ilgiausią žydėjimą, kas yra labai svarbu darganotais orais.  Efektingos  gėlės sodinamos ne tik į klombas, gėlynus, bet ir į vazonus bei konteinerius, lengvai kilnojami po visą sodą, keičia jo išvaizdą.  Ypatingą gėlynui gėlynui suteikia dekoratyvinių krūmų intarpai.

Sukurti gėlyną - tai kūrybingai užbaigti bendrą sodo kraštovaizdžio kompoziciją.  Tik teisingas augalų parinkimas ir išdėstymas sodui suteiks  puošnumo ir patrauklumo viso šiltojo sezono metu.

Gėlyno kūrimo etapai:

• teisingai parinkti kokybišką sodinukus pagal dirvožemio ir klimato sąlygas ir sodo stilių;
• pagal planą įrengti gėlynus ir užpildyti dirvožemio mišiniu;
• augalų pasodinimas ir pirminė priežiūra;
• iš įvairių žolinių augalų ir krūmų sukurti bet kokios konfigūracijos ir stiliaus gėlynus;
• sukurti sode nepertraukiamą žydėjimą;
• sukurti sode viena spalva žydinčius kampelius;
• apipavidalinti fasadinę sodo dalį ir stacionariais gėlynais, ir mobiliaisiais konteineriais;
• nepretenzingų augalų įkūrimas šešėliuotose drėgnose sodo vietose Ir sausuose akmenuotuose šlaituose. Tokiu būdu žydės ir šios „nepatogios" vietos.

Gėlių sėklų sodinimas

Pirmiausia pasodinami daugiamečiai ir aukšti augalai

Pasodinta gėlė

Tai tik trumpas sąrašas galimybių, susijusių su gėlyno sodinimu ir priežiūra, kurias galima įgyvendinti sode.  Gėlės turi būti parenkamos ne tik pagal atsparumą šalčiui, ilgaamžiškumą ir dekoratyvumą, bet ir pagal suderinamumą, žydėjimo periodus.

Gėlių spalvų derinimas. Kuriant gėlyną, svarbu atsižvelgti į spalvų derinimo taisykles. Spalvos skiriamos į aktyvias ir šiltas (raudona, oranžinė, geltona), ir pasyvias šaltas (žalia, mėlyna, violetinė). Balta ir juoda splavos laikomos neutraliomis. Geriausiais spalviniais deriniais laikomi raudona su žalia, oranžinė su mėlyna, geltona su violetine. Tokių spalvų išdėstymas šalia - efektyvus, harmoningai kontrastingas derinys, spalvos papildo viena kitą ir atrodo intensyvesnės. Ne tokie efektingi ir harmoningi, tačiau leistini deriniai yra raudona su geltona,  geltona su mėlyna, žalia su violetine.  Nerekomenduojama derinto oranžinę su raudona, geltona, mėlyną su violetine.

Šiltų aktyvių spalvų gėlynas

Kontrastingos spalvos

Gėlyno formavimas pradedamas arba nuo jo centro, arba nuo tolimiausio krašto, jei kompozicija kuriama pakompomis (terasos).  Pirmiausia parinktose vietose sodinami krūmeliai ir daugiamečiai augalai, tai taip pat taikoma aukštiems ir masyviems augalams. Žemaūgių rūšių gėlės išdėstomos paskui daugiamečius krūmus. Gėlyno kraštų apipavidalinimas užbaigiamas vienmetėmis gėlėmis arba smulkute tankia žolyte, įvairias sąmanas. Parkuose ir skveruose gėlynuose dažniausiai sodinami daugiamečiai krūmai ir gėlės, nes kasmetinis gėlių sodinimas - darbas gan sudėtingas: nauja gėlių partija gali neprigyti ir neišgyventi, todėl reikės dar kartą sodinti tas pačias augalų rūšis.  Tačiau ne tik parkuose ir skveruose sodinamos gėlės, gatvėse ir šalia namų gana populiaru sodinti gėles puodynėse. Tokie gėlynai gali būti stacionarūs ir kilnojamieji.

Gėlių puodynių vietą galima keisti

Stacionarios klombos pirmiausia užpildomos žvyru arba specialiu gruntu, tada pilamas dirvožemio sluoksnis ir į duobutes sodinamos gėlės. Tokie gėlynai reikalauja nuolatinio laistymo ir priežiūros. Gėlynų raštai planuojami dar projektavimo stadijoje, kad ateityje nebūtų pakenkta kompozicijos vientisumui. Palei ištemptą erdvę logiškiau projektuoti gėlynus - galeriją, nes jie užims visą laisvą erdvę, tačiau netaps monotoniška erdve, o skirtingų rūšių gėlės keis viena kitą, kaip galerijos paveikslai. Gėlynai-vazonai puikiai tinka nedidelėse aikštelėse.

Sodo sklypo, vejos, gėlyno planavimas turėtų prasidėti dar šaltuoju metų laiku, iki pagrindinio augalų sodinimo į jų nuolatines augimo vietas. Tai daroma tam, kad visos kultūros būtų pasodintos konkrečiai joms tinkamu laiku. Jei susigriebsite per vėlai, tačiau vis tiek norite turėti savo gėlyną, rekomenduojame sodinti gėles iš specialių oranžerijų, kur jos auginamos vitaminais ir kitokiomis naudingomis medžiagomis praturtintame dirvožemyje. Tokie žydintys augalai prastovės klomboje iki sezono pabaigos, o tada bus galima laiku suprojektuoti savo svajonių gėlyną.

Poilsio kampelį pagyvina gėlynai

Norint sukurti būsimo gėlyno projektą, būtina atsižvelgti į ekologines sąlygas (apšviestumas, dirva) ir sklypo stilių. Pagal tai parenkami ir augalai. Gėlynas sodinamas nusistovėjus šiltiems orams, jei sėklos iš anksto sudaigintos, o jeigu ne, tai būtina sekti ant pakuotės nurodytą sėjos laiką ir maždaug tuo laikotarpiu atlikti su sėklomis visas reikalingas procedūras sodinant į žemę.

Gėlyno kūrimas neturi prieštarauti pagrindiniams landšafto pagrindams. Planuojant gėlyną, būtina atsižvelgti į menkiausias tos vietovės, kur jis bus, detales. Augalų derinimas gėlyne taip pat turi būti apgalvotas iš anksto.

Daugiamečiai gėlynai, klombų planavimas reikalauja ypatingo dėmesio,  nes šios kompozicijos turi džiuginti akį ne vienerius metus, be to, spalvų mados nuolat keičiasi, o gėlynai turi išlikti aktualūs nuolat. Gėlynai iš vienmečių sukuria pritrenkiančią kolorito, žavesio ir lengvumo erdvę.

Gėlyno planavimas ir įrengimas - uždavinys, kuriam reikalingos žinios ir įgūdžiai, kaip teisingai formuoti klombą, kokios augalų rūšys dera tarpusavyje. Taip pat fantazija, skonis, tikras talentas ir meilė darbui.

Gėlyno įkūrimas gali kainuoti brangiau, nei vejos  įrengimas, be to, ir jo priežiūra sudėtingesnė. Todėl bendras gėlių užimamas plotas paprastai yra ne daugiau kaip 5-20 proc. viso sodo ploto. Jei veja priglunda prie gėlyno, žolė pradeda skverbtis į ją kaip piktžolės. To išvengti galima pastačius bordiūrus, įkasus plastikinę juostą (bet ji atrodo nenatūraliai, todėl neestetiškai), arba užbarsčius tarpą biriomis medžiagomis: skiedromis, skalda ir pan.

Bordiūrai yra ne tik atskiria žemės plotus vienus nuo kitų, jis pabrėžia gėlynų formų įvairovę, kontrastą tarp gėlių ir lygaus vejos paviršiaus arba grindinio. Daugeliui patinka geometrinis gėlyno dizainas, nes jis patogus pjaunant veją.  Todėl ir bordiūrus reika kloti pagal aiškias linijas. Jo forma, faktūra ir medžiagos, iš kurios jis pagamintas, spalva, turi būti suderinti su aplinka - sodiniais, nutiestų takelių ir aikštelių danga, taip pat namo architektūra. Vertikalus bordiūras gerai dera su į gėlyną pastatytais plokščiais akmenimis, tarnauja puikiu fonu gulsčiaūgiams (šliaužiantiems) augalams (pvz., kauleniui, kadagiams). Senos plytos arba kalkakmenio luitai gana greitai pasidengia samanomis, todėl sodas atrodo senesnis, nei yra iš tiesų.

Patartina vadovautis įvairių apželdinimo elementų procentiniais santykiais: medžiams - 40-50 proc., krūmams - 10-20 proc., vejai - 8-18 proc., gėlėms - 4 - 8 proc. ir takeliams - 15-20 proc.

• Jei pasodinsite egzotiškas gėles tarp neišvaizdžių laukinių ramunių, toks „meno kūrinys" gerbėjų nesulauks. Augalai gėlyne turi papildyti vienas kitą, sukurti ypatingą nuotaiką.
• Spalvinės figūros gėlyne neturi būti smulkios, nes kitaip jų paprasčiausiai nesimatys arba jos atrodys kaip spalvotos dėmės.  geriau kurti didesnį piešinį su aiškiais kontūrais.
• Gėlių figūrų neturi būti daug ir jos turi būti atskirtos žole pakankamais atstumais.
• Sudėtingiausias klausimas apželdinant - teisingas elementų išdėstymas gėlių apipavidalinant gėlėmis. Būtent čia verta panaudoti tokias formas, augalus, grupes, kurie pasižymi ryškiai išreiškytais dekoratyviais požymiais, pavyzdžiui, rūšys ir formos su raudonais, geltonais, margais, sidabriniais atspalviais, apvaliomis, kūginėmis ar svyrančiomis viršūnėmis.  Deriniai turi būti kontrastingi arba, priešingai, panašaus aukščio, formos, spalvos ir t.t.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.