Šildomos grindys, kaip priemonė patalpoms šildyti, žinomos dar nuo antikos laikų. Tačiau tik pastaruoju metu, tobulėjant technikai ir naudojamoms medžiagoms, tai tapo įprastu ir visiems prieinamu šildymo būdu. Šiuo metu vis plačiau vartojamas terminas panelinis arba paviršinis šildymas, kuomet ne tik grindys, bet ir kiti vidaus paviršiai, pvz., sienos, naudojami šildymui. Ir ne tik šildymui ... Pasirodo, tuos pačius paviršius vasarą galima panaudoti patalpų vėsinimui.

Laikai, kai energija buvo beatodairiškai švaistoma, seniai praėjo. Energijos taupymas šiandien įgauna vis didesnę reikšmę. Ir ne tik dėl nuolat augančių krosninio kuro ir dujų kainų, bet ir dėl to, kad būtų kuo mažiau teršiama aplinka. Būtent todėl vis didesnę reikšmę pasirenkant šildymo arba vėsinimo sistemą tiek naujoje statyboje, tiek renovuojant būstą įgauna panelinio šildymo ir - ypač pastaruoju metu populiarėjanti - panelinio vėsinimo sistema.

Tokia klimato komforto palaikymo sistema gali taupyti energiją tiek šildant, tiek pakaitomis šildant ir vėsinant. Viena vertus, temperatūros palaikymui patalpoje, lyginant su radiatoriais, išdėstytais pagal patalpos perimetrą, panaudojami žymiai didesni energijos mainų paviršiai ir dėl to tiek šildymo, tiek vėsinimo atveju į grindis paduodamo vandens temperatūra nedaug tesiskiria nuo patalpos temperatūros (šildant apie 35°C vietoj 70°C, o vėsinant ji ne žemesnė nei 16°C). Be to, kuo žemesnė tiekimo vamzdynuose (stovuose) cirkuliuojančio šilumnešio temperatūra, tuo mažesni energijos nuostoliai į aplinką. Antra vertus, dėl to galima naudoti energiją taupančius šilumos ir šalčio šaltinius, kaip, pvz., žemos temperatūros ir kondensacinius katilus bei šilumos siurblius, o vėsinimo atveju - šulinių vandens vėsą. Dar viena energijos taupymo neatsisakant komforto galimybė - sumažinti normalią patalpos temperatūrą nuo įprastinių 22°C iki 20°C. Mat lyginant su kitomis šildymo sistemomis, paviršių šildymas turi beveik idealų „šildymo profilį".

Dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo patalpoje subjektyviai jaučiama temperatūra yra 1-2 laipsniais aukštesnė nei faktinė. Tačiau sumažinus patalpos temperatūrą tais pačiais 1-2 laipsniais papildomai galima sutaupyti nuo 6 iki 12 proc. energijos. Be to, paviršių šildymas sukelia mažiau dulkių nei radiatoriai,o sausos grindys apsaugo nuo alergiją sukeliančių bakterijų, erkučių bei grybų sporų.

Įrengiant panelinio šildymo sistemas, reikia atsižvelgti į tam tikrus specifinius reikalavimus, kurių reikėtų laikytis.

Į grindis paduodamo šilumnešio temperatūra neturi viršyti 55°C. Priešingu atveju greitai viršijamas grindų paviršiaus temperatūrinis diapazonas 26-31°C, reikalingas ir pakankamas komfortabiliai 18-24°C patalpos temperatūrai palaikyti. O didelis temperatūrų skirtumas betoninio sluoksnio skerspjūviu gali sukelti jo trūkinėjimą net ir kai yra plastifikuojančių priedų. Radiatoriniam šildymui tokių apribojimų nėra, todėl esant kombinuotam radiatoriniam ir grindiniam šildymui būtina riboti į grindis paduodamo srauto temperatūrą. Tam naudojami įvairūs trijų arba keturių eigų maišytuvai su elektrinėmis arba termostatinėmis pavaromis. Pastaruoju metu vis dažniau sistemos surenkamos ne iš atskirų detalių, o iš atskirų mazgų, dar vadinamų armatūrų grupėmis. Šiuo atveju sutaupoma daug laiko, išvengiama daugelio montavimo klaidų, be to, tokiuose mazguose atskiri komponentai yra optimaliai suderinti tarpusavyje.

Greitam grindinio šildymo sistemos prijungimui prie šildymo katilo siūlomos pilnai sukomplektuotos kompaktiškos armatūrų grupės "Regumat" su trieigiais arba ketureigiais ventiliais, valdomais elektromotorinėmis pavaromis. Taip pat gaminama į grindis tiekiamo srauto temperatūrai stabilizuoti skirta armatūrų grupė "Regumat F-130", valdoma be pašalinės energijos, t.y., termostatinio reguliatoriaus pagalba, kurio jutiklis yra paduodamame sraute. Temperatūros reguliavimo ribos: 20-50°C.

Į grindis tiekiamo vandens temperatūrą galima reguliuoti ir betarpiškai prie kolektoriaus, kuomet tam tikru santykiu sumaišomi iš šilumos šaltinio į grindis paduodamas karštas ir grindyse atvėsęs grįžtantis šilumnešiai.

Reguliavimo mazgas "Regufloor H". Jis tinka sistemoms iki 15 kW arba 200 m², kai šilumos poreikis yra apie 75 W/m².

Apsaugai nuo perkaitimo visuose reguliavimo mazguose naudojamas apsauginis temperatūros ribotuvas, kuris, viršijus nustatytą į grindis tiekiamo vandens temperatūrą, atjungia siurblį. Tokiu būdu sustabdoma šilumnešio cirkuliacija grindyse ir yra išvengiama paviršiaus perkaitimo. Paprastai jo reagavimo temperatūra nustatoma 5 laipsniais aukštesnė nei temperatūros reguliatoriaus.

Svarbiausias šildomų grindų elementas yra vamzdis, kuris yra paklojamas, o po to yra užliejamas betono sluoksniu. Grindų šildymui naudojamas vamzdis turi atitikti šiuos reikalavimus:

• jis turi būti ilgaamžis, t.y,. jo ir visos šildomų grindų sistemos tarnavimo laikas turi sutapti;
  
• tam kad hidraulinis pasipriešinimas būtų kuo mažesnis, vamzdžio vidinis paviršius neturi būti šiurkštus;
  
• jį galima lengvai formuoti, t.y., suteikti sudėtingas formas jo nepakaitinus;
  
• turėti apsaugą nuo difuzijos, t.y., pro jį į šildymo sistemą negali patekti deguonis;
  
• turėti nedidelį išilginio plėtimosi koeficientą;
  
• būti lengvas, tam kad vienas montuotojas lengvai galėtų pakelti vieną vamzdžio ritinį, reikalingą be sandūrų pakloti 20-25 m² kontūrą;
  
• atsparus korozijai ir mineralinių nuosėdų formavimuisi ant vamzdžio vidinių paviršių;
  
• jį būtų galima prijungti prie bet kokių šilumos tiekimo ir paskirstymo sistemų.

Šiuos reikalavimus atitinka daugiasluoksnis (PE-X/Al/PE-X) vamzdis. Be to, tokio tipo vamzdį galima universaliai naudoti tiek grindų šildymo, tiek ir radiatorinėse šildymo bei vandentiekio sistemose.

Tam, kad vamzdis būtų išdėstytas tolygiai visame paviršiaus plote, naudojama keletas vamzdžio tvirtinimo ir klojimo būdų. Be jau atgyvenusio vamzdžio tvirtinimo prie armatūros tinklo, kuomet vamzdis prie jo pririšamas, galima rinktis vieną iš šių vamzdžio klojimo sistemų.

Sistema su profiliuota (gumbuota) plokšte. Ja sudaro gumbuota vamzdžio tvirtinimo plokštė, padengta drėgmę izoliuojančia plėvele su integruota šilumine ir garso izoliacija iš putų polistirolo arba be jos. Jei naudojama tvirtinimo plokštė be integruotos šiluminės ir garso izoliacijos, tuomet pastaroji montuojama papildomai. Šios sistemos privalumas tas, kad dirbant su ją vamzdį tiksliai nustatytu atstumu gali pakloti vienas žmogus, nenaudodamas papildomų tvirtinimo priemonių ir instrumentų.

Tvirtinimo smeigėmis sistema. Naudojant ją vamzdis prie išlankstomų arba išvyniojamų plokščių tvirtinamas smeigių pagalba. Plokštė iš polistirolo, padengta hidroizoliacine plėvele iš polipropileno, ant kurios pažymėtas klojimo tinklelis. Smeigės prie plokštės tvirtinamos specialaus įrankio pagalba.

Sistema sausam grindų šildymui įrengti. Ji gali būti kombinuojama ne tik su sausai įrengiamų grindų elementais, pvz., Farmacell plokštė, bet ir su įprastinėmis betoninėmis grindimis bei grindimis iš savaime išsilyginančio betono. Pagrindo elementas yra iš 25 mm storio putų polistirolo. Jis tarnauja ir kaip šiluminė izoliacija, ir kaip laikantysis elementas atskiroms šilumai laidžioms plokštelėms. Specialiai išdėstyti grioveliai pagrindo elemente įgalina pakloti daugiasluoksnį 14x2 mm vamzdį vingiuotai arba dvigubos lygiagrečios formos spirale. Dėl mažo plėtimosi koeficiento rekomenduojama vietoj PE-X plastikinio vamzdžio naudoti daugiasluoksnį vamzdį. Plokštelės iš 0,5 mm storio cinkuotos skardos idealiai perduoda šilumą grindų paviršiui. Dėl plokštelėse iš anksto išštampuotų lūžio vietų galima optimaliai, beveik be pjaustymo, įrengti sistemą.

Sistema su tvirtinimo gnybtų juosta. Ją sudaro juosta iš polipropileno su lipniu pagrindu, tvirtinama prie išlankstomų arba išvyniojamų izoliacinių plokščių (kaip ir tvirtinimo smeigėmis atveju). Dėl lipnaus tvirtinimo gnybtų juostos pagrindo vamzdžius galima tvirtinti nepažeidžiant laikančiosios plokštės. Tvirtinimo gnybtų juostą kaištinių sujungimų pagalba galima prailginti. Dėl ypatingos tvirtinimo gnybtų juostos geometrinės formos vamzdis būna pilnai apsuptas betono. Sausai įrengiant panelinius šildymo arba vėsinimo paviršius, juostoje esančių kiaurymių dėka galimas patogus tvirtinimas prie sienos kaiščių pagalba.

Kaip jau buvo minėta pradžioje, pastaruoju metu vietoje sąvokos "šildomos grindys" vis dažniau vartojama sąvoka "paviršių šildymas" arba "vėsinimas", nes tuo pačius paviršius galima panaudoti tiek patalpos šildymui, tiek vėsinimui. Pastaruoju atveju vietoj karšto vandens vamzdžiais cirkuliuoja šaltas vanduo. Toks vėsinimo būdas dar vadinamas "švelniu" arba "lėtu". Lyginant su klasikinėmis patalpų vėsinimo sistemomis, kai vėsinamo efekto pasiekiama dėl oro mainų patalpose, šio būdo privalumas yra tai, jog neatsiranda pašalinių efektų: skersvėjo, sukylančių dulkių ir triukšmo. Be to energijos mainai tarp žmogaus ir mainų paviršiaus vyksta spinduliniu būdu, o tai atitinka natūralius žmogaus kūno poreikius. Tam, žinoma, labiau tinka sienų paviršiai, nes, skirtingai nuo grindų, nėra tiesioginio žmogaus kontakto su šildymo (aušinimo) paviršiumi. Dėl to sienos paviršiaus temperatūra, lyginant su grindimis, gali būti šiek tiek aukštesnė, tačiau dėl komforto sumetimų rekomenduojama, kad ji nebūtų aukštesnė nei 35 °C. Taip pat rekomenduojama vamzdį kloti viengubai vingiuotai (meandro formos).

Kai sistema kintamai aprūpinama karštu arba šaltu vandeniu, reikia kontroliuoti ne tik į panelinio šildymo, bet ir į panelinio vėsinimo paduodamo srauto temperatūrą. Tam firma "Oventrop" siūlo reguliavimo mazgą "Regufloor HC", kuris ir vėsinimo atveju palaiko pastovią į sistemą paduodamos terpės temperatūrą. Treigį ventilį šiuo atveju valdo elektromotorinė trijų padėčių pavara (24 V), kuri iš elektroninio patalpos termostato gauna signalus šildyti arba vėsinti. Tam kad vėsinant vamzdžiai nepradėtų rasoti , t.y., nesusidarytų kondensatas, ant paduodamo srauto atšakos įrengiamas rasos taško daviklis (baltos spalvos), kuris esant reikalui pilnai atidaro mazgo apvadą, tam kad į sistemą nepatektų šaltas vanduo.

Dažnai naujai statant arba renovuojant, kai įrengiamos šildomos grindys, apsiribojama tik keletu patalpų, pvz., vonia, virtuve, prieškambariu ir pan. Tuomet vietoje taip vadinamos kolektorinės šildomų grindų sistemos su atskiru siurbliu, pakanka įrengti vieno kontūro šildomas grindis, kombinuojant jas su radiatoriniu šildymu.

Tam tikslui firma "Oventrop" siūlo į sieną įmontuojamą mazgą "Unibox". Pagal šildomų grindų reguliavimo būdą jis gali būti trejopas: su grįžtančio srauto ribotuvu, kurio pagalba kontroliuojama grindyse cirkuliuojančio vandens temperatūra, su termostatiniu ventiliu, kurio pagalba cirkuliacija grindų kontūre reguliuojama pagal patalpos temperatūrą, arba naudojama šių dviejų tipų kombinacija. Šis mazgas gali būti naudojamas patalpoms iki 20 m² arba cirkuliaciniam kontūrui iki 100 m, kuomet vamzdžio vidinis skersmuo yra apie 12 mm.

Parengė F.W.OVENTROP GmbH&Co.KG atstovas Baltijos šalyse

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.