Medžio masyvo lentos buvo pirmoji medinė grindų danga ir visų šiuolaikinių medinių grindų pradžia. Visiškai neseniai lentines grindis klojo tik pačiuose paprasčiausiuose ir prasčiausiuose statiniuose - barakuose, vasarnamiuose, sporto salėse ir pan. Jei lentinės grindys būdavo butuose, jas užklodavo arba išmesdavo. Dabar prasidėjo lentinių grindų renesansas.

Masyvo lentos - sveikos, neklijuotos lentos iš medžio masyvo. Nuo ankstesnių jos skiriasi medienos džiovinimo kokybe ir tuo, kad dabar jos dažniausiai gaminamos iš brangių medžių. Be to, šiuolaikinės grindų lentos iš šonų turi išdrožas ir keteras, leidžiančias gerai suglausti puses. Kitaip sakant, šiandieninės grindų lentos - tai tos pačios medinės grindys, tik sukurtos taikant naują technologiją.

Lyginant su dirbtinėmis dangomis, ši turi ne vieną privalumą. Mediena yra puikus šilumos izoliatorius, yra lengva, patvari ir lanksti. Kadangi ji yra tanki, gali išlaikyti metalinius tvirtinimus. Aišku, kaip ir bet kuri kita medžiaga, mediena turi ir trūkumų. Jos savybės labai skiriasi, jei imsime struktūrą išilgai ir skersai. Struktūros ydos labai priklauso nuo augalo kilmės vietos, o prietaringiausia medienos savybė tai hidroskopija. Viena vertus, sugerdama ir išskirdama garus mediena gali reguliuoti aplinkos drėgmę ir sudaryti žmogui palankias sąlygas, bet kita vertus, savybė brinkti lemia deformacijų atsiradimą ir net puvimą. Sausose patalpose mediena džiūna ir traukiasi, o per daug sausa ji gali lengvai užsidegti. Tiesa, šios savybės nėra absoliučios ir gali skirtis ne tik lyginant skirtingas medžių rūšis, bet netgi lyginant vienos rūšies medieną ar net vieną medį. Atspariausi temperatūrų skirtumams ir drėgmei laikomi medžiai, kuriuose gausu sakų: ąžuolai, tikai, paprastieji plienmedžiai, akmenmedžiai. Greičiausiai pažeidžiamomis laikomos šviesios medienos rūšys ir vaismedžiai. Tiems, kurie renkasi iš pastarųjų rūšių pagamintas masyvo lentas, reiks nuolat stebėti ir griežtai kontroliuoti patalpos oro drėgmę (pageidautina 40-50 proc. drėgmės patalpoje). Dažniausiai naudojama ąžuolinė, pušinė, klevinė, bukinė, beržinė, maumedinė, uosinė mediena.

Masyvo lentos gali skirtis pagal ilgį (nuo 0,5 iki 3 m) ir pagal plotį (nuo 10 iki 15 m). Lentos storiui griežtų standartų nėra, bet dažniausiai naudojamos 20-22 mm. Nuo lentos storio priklauso juos mechaninis atsparumas.

Šiandien masyvo lentų kokybė griežtai kontroliuojama, todėl stambūs gamintojai lentas rūšiuoja laikydamiesi savų kriterijų. Paprastai kokybės normos apima tokius rodiklius kaip pjovimo būdas (tangentinis ar radialinis), leidžiamas persimetimo procentas, įtrūkimų, šakelių, patamsėjimų ir sakų kišenėlių skaičius. Kartais būna sunku susigaudyti, todėl medžiagas reikėtų pirkti iš patikimų tiekėjų ar pardavėjų. Dar vienas svarbus veiksnys yra kaina. Kuo ji aukštesnė, tuo gaminys geresnis. Tiesa, pardavėjai pripažįsta, kad masyvo grindų lentos sukelia nemažai problemų. Pirkėjus trikdo skirtingas lentų ilgis, sunkumai vizualiai nustatant rūšį, aukšta kaina. Tenka ilgai aiškinti, kad natūralaus medžio negalima vertinti taip pat kaip laminato. Medis - gyvas organizmas, kuris turės ir šakelių, ir išlinkimų, ir kitų ydų.

Grindys iš lentų masyvo turi būti klojamos tik tokiose patalpose, kurios atitinka medinių grindų klojimui keliamus techninius reikalavimus. Mediena turi bent tris paras išbūti toje patalpoje, kurioje bus klojama. Medienos drėgmė turi būti 8-10 proc., grindys klojamos, kai remontas yra beveik baigtas, įstatyti langai ir durys, išlygintos ir išdžiovintos lubos, sienos. Turi būti baigtos kloti plytelės, nes tai drėgnas procesas.

Be to, siekiant, kad ateityje dėl gražios ir brangios grindų dangos nekiltų problemų, jai reikia tinkamai paruošti pagrindą. Yra keletas būdų. Reikiamas variantas pasirenkamas atsižvelgiant į namo perdangų tipą, norus ir galimybes. Masyvo lentas galima kloti ant betoninių perdangų, bet tada jos turi būti klojamas ant gulekšnių ir faneros arba ant sąvaržų ir faneros ar ant reguliuojamos faneros ir pan. Jei klojama ant medinių arba mišrių perdangų, masyvo lentos klojamos ant gulekšnių ir faneros arba ant gulekšnių ir MDP plokščių.

Kiekvienas gamintojas siūlo savus masyvo lentų tvirtinimo būdus. Tarkime, metalinėmis kabėmis. Lentos netvirtinamos prie pagrindo, o tarpusavyje sutvirtinamos kabėmis, kurios įsistatomos į išilgines išdrožas. Pasikeitus pagrindo drėgmei arba vykstant deformacijai masyvo lentai šitie pokyčiai įtakos neturi. Suguldyta „plaukiojančiu" būdu grindų danga gali „kvėpuoti" ir šiek tiek keisti matmenis, prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Siekiant idealaus grindų lygumo reiktų lentas nušlifuoti. Taip pat, jei gamykloje ruošiant lentas jos nebuvo padengtos jokiais antiseptikais, reiktų patiems padengti laku arba tonuojančiomis medžiagomis. Pastaruoju metu, vaikantis madų lentos dažnai dengiamos aliejumi ir vašku. Taip apdirbtos lentos turi daug privalumų, vienas jų - ekologija, o tai ypač svarbu, jei namuose yra alergiškų žmonių.

Net idealiai sudėtose masyvo lentų grindyse laikui bėgant atsiras plyšių. Tai atsitiks dėl natūralaus medžio judėjimo. Specialistai mano, kad nėra nieko baisaus. Būtent tai ir yra masyvo lentų estetika. Vokiečiai mano, kad plyšių atsiradimas yra būtina dalis gerų natūralių grindų. Mūsų klimato sąlygomis išvengti plyšių beveik neįmanoma, o žiemą medienai susidaro beveik kritinės sąlygos. Butuose šildo radiatoriai, langai labai sandarūs, plastikiniai, oro drėgmė gali sumažėti iki 20 proc., o optimaliomis sąlygomis ji turi būti 40-50 proc. Siekiant apsaugoti lentas nuo perdžiūvimo, reiktų patalpoje pasirūpinti oro drėkintuvu.

Bet kokiu atveju įsigyjant masyvo lentų, perkamas „gyvas" medis, kuris gali turėti šakelių, nedidelių įtrūkimų, bet tai tik pabrėžia šios medžiagos išskirtinumą ir kilmingumą. Ne be reikalo šiandien būtent masyvo lentos laikomos elitinėmis medinėmis grindimis.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.