Visi buitiniai vartotojai orientuojasi į tiekėjų siūlomą elektros kainą. Tačiau visų elektros tiekėjų kainodara panaši - nepriklausomi tiekėjai perka elektrą NordPool biržoje, kurioje vyksta anoniminė prekyba. Biržoje prekiaujama tiek žalia, tiek iš iškastinio kuro pagaminta elektra. Atsekti konkrečios kilovatvalandės kilmės neįmanoma, bet tiekėjai gali nusipirkti kilmės garantijas, kurios perkamos iš žaliosios elektros gamintojų. Šią sistemą administruoja Litgrid.

Nusipirkę reikalingą elektros kiekį visi tiekėjai prideda savo maržą, valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ESO įmonei nustatytą persiuntimo paslaugos mokestį, privalomą valstybės  nustatytą vadinamąjį VIAP mokestį ir dedamąją prie skirstymo paslaugos. VIAP yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, iš kurios sumokama už elektrą strateginiuose objektuose, užtikrinamas elektros tiekimo saugumas, energetikos sistemos rezervas ir t.t.

Kalbant apie žalią elektros energiją žinotina, kad yra bent trys gamintojai, kurie Baltijos šalyse gamina elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir susiję su elektros tiekėjais Lietuvoje. Šie tiekėjai yra dukterinės gamintojų įmonės. Informacijos, ar šie gamintojai parduoda žalią elektros energiją savo dukterinėms įmonėms, ar tiesiai į biržą, iš kurios perka visi tiekėjai, nėra.

Iš esmės elektros energijos tiekėją reiktų rinktis ne pagal siūlomą momentinę kainą, o pagal kitus kriterijus, juolab, kad iki metų galo vyriausybė kompensuos kainos dalį viršijančią 23 centus už kilovatvalandę, maksimali kompensacijos suma - 9 cnt/kWh.

• Jei nesinori galvoti apie elektros kainą, rinkitės pigiausią terminuotą fiksuotos kainos planą 6-18 mėnesių. Atkreipkite dėmesį, ar dar yra papildomas abonentinis mokestis, ar yra sutarties nutraukimo mokestis. Nutraukti sutartį apsimokės tuo atveju, jei per tą laiką kiti tiekėjai pasiūlys pigesnius planus.
• Jei norite palaikyti vietinius žaliosios energijos gamintojus, rinkitės planą su žaliąja elektra.
• Jei nebijote rizikuoti ir nesėkmės atveju prarasti keliolika eurų, rinkitės kintamą elektros planą. Tačiau šiuo atveju galima tuos keliolika eurų ir išlošti.

Tiekėjai, siūlantys fiksuotą elektros kainą, orientuojasi į kelių mėnesių ar metų biržos kainas. Siūlantys kintamą elektros kainą prie biržoje sumokėtos kainos prideda savo maržą ir privalomas valstybės dedamąsias ir siunčia sąskaitą vartotojui.

Kad įsivaizduotume, kaip kinta elektros kaina biržoje, pateikiame biržoje prekiavusių įmonių gegužės mėnesio elektros kainų grafiką. Elektros kainos biržoje skelbiamos kasdien kitai parai, kitos dienos elektros kaina pateikiama iki einamosios dienos 14 valandos.

Siūlantys kintamą elektros kainos planą, kainą apskaičiuoja pagal biržos kainą tuo metu, kai jūs naudojate elektros energiją, ji gali būti ir neigiama, tuomet už jūsų sunaudotą elektrą moka tiekėjas. Elektros kaina kinta kas valandą, todėl, jei planuojate, pavyzdžiui, įkrauti elektromobilį ar skalbti ir virti, galite pasirinkti laiką, kada bus pigesnė elektra. Tačiau tokiu atveju reikia skirti laiko biržos kainų peržiūrai, naudoti elektrą ne kada jums patogu, o kada ji pigesnė. Kintamas planas gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu bei tiems, kas turi ar planuoja įsirengti išmaniuosius elektros skaitiklius, nes išmanieji elektros skaitikliai sunaudotą elektrą apskaičiuoja tiksliai pagal valandas.