Cokolio ir sienų apšiltinimo konstrukcinių mazgų alternatyvų parinkimas naudojant daugiakriterinį palyginimo metodą ARAS.

Projektuojant energiškai efektyvius pastatus jokių konkrečių konstrukcinių apribojimų nėra, taip pat nėra apribojimų pastato formai ar apdailai. Energiškai efektyvus gali būti bet kuris pastatas, nes jam gali būti pritaikyta daugelis tradicinių konstrukcijų, tik jos turi būti patobulintos, apšiltintos šiuolaikinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus, keliamus energiškai efektyviems pastatams.

 

Energiškai efektyvaus namo principai 

Projektuojant ir statant šiuos pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad energinis efektyvumas priklauso ne tik nuo pastato konstrukcinių mazgų, bet ir nuo pastato patalpų išdėstymo, pastatų orientacijos, pastatų skaidrių atitivarų orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu bei pastato tūrio. Taip pat šiuose pastatuose turi būti sumontuotos tinkamos vėdinimo su rekuperacija sistemos, turi būti užtikrintas pastato sandarumas. Norint pastatyti beveik energijos nevartojančius gyvenamuosius pastatus, reikia juose įdiegti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas.

Apšiltinimas turi būti sandarus, jame negali būti šilumos tiltelių. Technologinių  sprendimų šiems tikslams pasiekti yra, tačiau jiems reikia ir tinkamų medžiagų. Antraip sprendimai nepateisins lūkesčių.

Pastato dalis, kuri pasižymi didesniu prarandamos šilumos kiekiu nei aplinkinės dalys, vadinama šilumos tilteliu. Dažniausiai tai būna atskirų pastato konstrukcijų sankirtos, vidiniai, išoriniai pastatų kampai, sienos ir stogo jungties vietos, cokolio mazgas, langų ir durų angokraščiai, balkonų ir sienos sankirtos.

Vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių pastato energinę klasę, yra išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas, todėl jo mažinimas (atitvarų apšiltinimas) išlieka pagrindiniu prioritetu siekiant aukštos energinės klasės. Energiškai efektyvūs arba mažai energijos vartojantys pastatai - tai tokie pastatai, kurių bendras metinis šilumos poreikis neviršija 70 kWh/kv.m. Statybos techniniame reglamente mažai energijos vartojantys pastatai apibrėžiami kaip pastatai ar jų dalys, atitinkantys B, A, A+ klasės pastatams keliamus reikalavimus. A++ pastatai ar jų dalys priskiriami prie energijos beveik nevartojančių pastatų (STR 2.01.09:2012).

Remiantis energinio sertifikavimo programa NRG Sert, Lietuvoje energinio efektyvumo klasės gali būti skirstomos pagal metinį šilumos suvartojimo poreikį:

B klasė - energinio efektyvumo metinis šilumos suvartojimo poreikis yra  25-70 kWh/kv.m; A klasė - 15-25 kWh/kv.m;  A+ ir A++  -0-15 kWh/kv.m.

Tipiniai dėl šilumos tiltelio susidarantys reiškiniai: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, labai padidėja šilumos nuostoliai, blogiausiu atveju ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai, o visa tai didina šilumos nuostolius.

Pagrindinis energiškai efektyvių (pasyviųjų) pastatų sandarumo principas yra tas, kad turi būti išlaikytas šiltinimo medžiagos vientisumas ir panaikinti visi įmanomi šiluminiai tilteliai.

 

 

 

Pasyviojo namo sandarumo principai (Passive House requirements, 2015).

 

Norint užtikrinti efektyvų elektros energijos sunaudojimą šildymui, neužtenka namo konstrukcijas uždengti storu šiltinimo medžiagos sluoksniu. Svarbu racionalus jos storis, nes nuo šildymo prietaisų sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms, t.y. luboms, sienoms, langams. Per kiekvieną nesandarumą šiltas oras su jėga veržiasi į išorę. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos praradimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą, kuri daro didelę įtaką šilumos praradimui patalpose.

 

Cokolio ir grindų ant grunto įrengimo principai

Pamatai yra žemiausia ir, svarbiausia, laikanti viso pastato konstrukcija. Šią pastato dalį sunku keisti ir atnaujinti po to, kai pastatas jau yra pastatytas, todėl svarbu tinkamai suprojektuoti ir apšiltinti pamatus iš pat pradžių. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose dažniausiai projektuojami poliniai pamatai, juos apjungiant rostverku (jei pastatas be rūsio) arba rūsio sienomis.

Cokolio mazgas (Energetiškai efektyvaus pastato konstrukcijų šiltinimas, 2015).

 

Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti projektuojant, yra pamatų peršalimas. Betono porose sušalęs vanduo įskelia pamatus ir gadina visą pastato konstrukciją. Gera šilumos izoliacija gali apsaugoti nuo peršalimo ir kitų problemų. Visos namo išorinės konstrukcijos turi būti labai gerai apšiltintos. Pamatai, kraštai, kampai, jungtys turi būti labai gerai detalizuotos, kad būtų išvengta šilumos tiltelių. Norint išvengti šilumos tiltelio tarp rostverko ir išorės sienos termoizoliacinių medžiagų, reikia rostverko termoizoliacinę medžiagą užvesti ant sienos, o sienos termoizoliaciją išpjaunant kampu užleisti ant cokolio termoizoliacijos (žr. brėžinį „Cokolio mazgas"). Taip pat yra labai svarbu tinkamai įrengti energiškai efektyvių pastatų grindis ant grunto. Pagrindinė prielaida norint išvengti šalčio tiltelių energiškai efektyviuose pastatuose yra tokia, kad turi būti užtikrintas termoizoliacinių medžiagų vientisumas, todėl įrengiant pastato pamatus ir grindis ant grunto yra svarbu užtikrinti, kad susisiektų pamatų ir grindų termoizoliacinės medžiagos.

 

Pagrindinės sienų šiltinimo sistemos

Ilgą laiką statant namus pilnai užteko tik pačių plytų ar blokelių šiluminės izoliacijos. Dabartines termoizoliacijos normas atitinkantis sienų apšiltinimas įmanomas tik naudojant labai storus blokelius arba papildomai šiltinant fasadus putų polistireniniu putplasčiu, akmens ar mineraline vata. Tokiu būdu yra padidinama plytų ar blokelių šiluminė izoliacija ir sumažinamas pačios sienos plotis bei tūris.

Lietuvoje statant naujus gyvenamuosius namus dažniausiai naudojamos ir yra populiariausios dvi sienų šiltinimo sistemos: tai vėdinami ir tinkuojami fasadai, kitaip dar vadinami „šlapiais" fasadais.

 

Sienų šiltinimo sistema: vėdinami fasadai

Ventiliuojamos fasadinės sienos gali būti įrengiamos ant metalinio, medinio karkaso įrengiant trisluoksnes mūro knstrukcijas. Lietuvoje labiausiai paplitusios ventiliuojamos sienos įrengiant metalinį karkasą.

Ventiliuojamų fasadų svarbiausias montavimo etapas yra metalinių konsolių įrengimas. Konsolės turi būti įrengiamos ant termo tarpinių, kurios panaikina šalčio tiltą tarp metalinės konsolės ir laikančios sienos konstrukcijos. Toliau tik visiškai užbaigus konsolių įrengimo darbus pradedama montuoti fasado šiluminė izliacija.

Pagrindiniai aspektai montuojant šilumos izoliacijos plokštes yra tokie:

• Šilumos izoliacijos plokštės turi priglusti prie vidinio šiltinamo paviršiaus;
• Plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad nesutaptų dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių siūlės arba nesusidarytų keturių kampų sandūros;
• Tarp apšiltinimo plokščių neturi likti plyšių. Neišvengiami plyšiai užpildomi lygiaverte šiltinamąja medžiaga;
• Vėdinamų atitvarų priešvėjinės vatos plokštės, naudojamos apsaugai nuo vėjo, turi perdengti visas universalių plokščių siūles ir glaudžiai prie jų priglusti.

Šiltinimo medžiagos prie sienos konstrukcijos yra tvirtinamos smeigėmis, parinktomis pagal apšiltinimo storį. Smeigės įrengiamos pagal gamintojų pateikiamas rekomendacijas.

Įrengus šilumos izoliacijos sluoksnį, toliau ant konsolių yra montuojamos metalinės kreipiančiosios, ant kurių yra tvirtinamos pasirinktos fasadinės plokštės (Ventiliuojamų sienų... 2015).

Ventiliuojamo fasado sienos konstrukcija (Ventiliuojamų sienų įrengimo technologija, 2015)

 

Pagrindiniai ventiliuojamų fasadų trūkumai Lietuvos rinkoje yra tokie, kad dėl kvalifikuotų darbininkų trūkumo ir taupymo sumetimų yra padaroma nemažai technologinių bei montavimo klaidų. Nėra tinkamai užtikrinamas ventiliuojamų fasadinių sienų sandarumas, nes įrengti tik priešvėjinę izoliaciją nepakanka norint užtikrinti gerą sienų sandarumą. Papildomai dar reikėtų įrengti priešvėjinę plėvelę, kurios visos sandūros, susikirtimai su konsolėmis, turi būti apklijuotos specialia izoliacine lipnia juosta. Taučiau šio sprendimo Lietuvos rinka dažniausiai atsisako dėl taupymo sumetimų. Pagrindiniai teigiami aspektai įrengiant ventiliuojamas fasadines sienų konstrukcijas - tai darbų atlikimo sezoniškumas. Šias sienų konstrukcijas galima įrengti bet kuriuo metų laiku, neatsižvelgiant į oro sąlygas, tačiau reikia tinkamai pasiruošti darbo vietas.

 

Sienų šiltinimo sistema: Tinkuojami „šlapi" fasadai

Tinkuojami fasadai Lietuvoje dažniausiai įrengiami naudojant akmens vatos, mineralinės vatos arba polistireninio putplasčio termoizoliacines plokštes. Nepriklausomai nuo termoizoliacinės medžiagos tipo, šių sienų įrengimo technologija yra labai panaši, remiasi pagrindiniais šiltinimo principais. Tačiau gali būti naudojami skirtingi elementai, klijų mišiniai, armavimo tinkleliai, smeigės, kampiniai profiliai, kurie yra parenkami pagal pasirinktą gamintoją ir jo siūlomas rekomedacijas bei technologijas.

Pagrindiniai „šlapių" fasadų įrengimo principai:

• Plokštės gali būti klijuojamos tik ant tinkamai paruošto paviršiaus. Paviršius turi būti nuvalytas nuo dulkių, sausas, jeigu reikalinga, ir nugruntuotas.
• Termoizoliacinės plokštės klijuojamos ant fasado, kai oro ir naudojamų medžiagų temperatūra yra ne žemesnė nei +5 laipsniai C, o oro tempertūra turi būti ne žemesnė nei 0 laipsnių C, 24 val.;
• Plokštės klijuojamos ant fasado ant jų užtepant klijus pagal naudojamos sistemos gamintojų rekomendacijas;
• Suklijuotos plokštės vėliau yra tvirtinamos 4-6 vnt. smeigėmis į lakštą, priklausmai nuo gamintojų rekomendacijų;
• Sumontavus termoizoliacines plokštes, jos yra armuojamos armavimo tinkleliu specialiais armavimo klijais;
• Galiausiai ant armuoto paviršiaus yra įrengiama pasirinktas fasado apdailos tipas: dekoratyvinis tinkas, klinkerio plytelės ir t.t.

Tinkuojamos fasadinės sienos sudedamosios dalys (Sienų konstrukcijos, 2015).

 

Pagrindiniai tinkuojamų fasadinių sienų privalumai yra tokie, kad įrengiant šias sienas yra užtikrinamas geresnis pastato sandarumas, nei montuojant vėdinamą fasadą. Didžiausi trūkumai atsiranda cokolio mazguose, kuomet reikia įrengti cokolio profilius, jie taupymo sumetimais dažniausiai naudojami metaliniai, dėl to susidaro tiesioginis šilumos tiltelis tarp cokolio ir sienos konstrukcijos.

 

Sienų šiltinimo sistemos tyrimas ir jo objektas

Pasirinktas tyrimui objektas yra daugiabutis gyvenamasis namas Užtvankos g. 36, Marijampolėje. Bendras pastato gyvenamasis plotas 2040 kv.m. Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas 2008 m.

Gyvenamasis daugiabutis namas Užtvankos g. 36, Marijampolėje.

Daugiabutis yra keturių aukštų. Pirmame pastato aukšte yra numatyta įrengti automobilių aikštelę. Antrame, trečiame ir ketvirtame aukštuose yra 24 butai.

Pastatas yra karkasinis. Karkasą sudaro monolitinio gelžbetonio pamatai, kolonos, sijos, perdangos ir horizontalias apkrovas atlaikančios standžios vertikalios gelžbetonio diafragmos.

Išorinės sienos palengvinto mūro, nelaikančios: akytojo betono blokeliai 300 mm, ekstrudinis polistireninis putplastis,  šilumos izoliacija 150 mm, išorinė apdaila - tinkuojama fasadinė siena. Akytojo betono blokelių tankis iki 600 kg/kub.m.

Vidaus pertvaros tarp butų - 300 mm, gipskartonio plokštės 2x2x12,5 mm, mineralinė vata 2x100 mm. Tarp kambarių - 120 mm, akytojo betono blokeliai. Akytojo betono blokelių tankis iki 600 kg/kub.m.

Garažo grindys ant sutankinto grunto įrengiant sutankintą skaldos ar žvyro 100 mm sluoksnį, hidroizoliaciją, armuoto betono sluoksnį - 130 mm. Garažo grindų viršutinis sluoksnis įrengiamas su nuolydžiu į vandens surinkimo kanalus.

Aukštų grindys įrengiamos ant monolitinės perdangos: polistireninis putplastis - 50 (100) mm, polietileno plėvelė, armuotas išlyginamasis sluoksnis - 60 mm, grindų danga.

Pastate suprojektuotos autonominės šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos, pakabinami dujiniai katilai butuose.

Atlikus pastato energinio efektyvo skaičiavimus pagal projektinius sprendinius, gauta pastato energinio naudingumo klasė yra C.

Pagrindinis tikslas yra pasirinktam objektui parinkti optimalius konstrukcinius mazgus, kad pastato energinio naudingumo klasė būtų ne mažesnė nei A, kadangi Lietuvoje visi gyvenamieji pastatai, kuriems leidimai statyti bus išduoti po 2016 m. lapkričio 1 d., privalės atitikti A klasės pastatams keliamus reikalavimus.

Todėl parenkant optimaliausius konstrukcinius mazgus nagrinėjamos tos pačios pastato dalys, mūsų atveju, cokolis ir išorės sienos.

Nagrinėjamoms konstrukcijoms parinkti keliami tokie šilumos laidumo U reikalavimai:

• Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su išore, U=0,10 - 0,14 W/kv.m K;
• Perdangoms virš nešildomų rūsių ir pogrindžių U=0,1 - 0,14 W/kv.m K;
• Sienoms U=0,10 - 0,12 W/ kv.m K;

Kiekvienai konstrukcijai parenkamos keturios skirtingos alternatyvos.

 

Alternatyvūs cokolio mazgai:

1 variantas (Energiškai efektyvaus... 2015)
	Detalės sudėtis: Pagal šią detalę pasirinkto objekto cokolio rostverkas iš visų pusių yra šiltinamas XPS polistireniniu putpkasčiu: iš išorės 150 mm, iš apačios ir iš vidinės pusės - 100 mm. Ant rostverko viršaus įrengiama hidroizoliacija. Autombilių aikštelės grindys įrengiamos tokia tvarka:   Sutankintas gruntas; Sutankintas skaldos ar žvyro sl. - 100 mm; Paroc GRS 20, 300 mm; Skiriamasis hidroizoliacijos sluoksnis; Armuotas 2 tinklais  išlyginamasis betono sl., betonas C25/30, ∅10 S400 akutė 200x200 - 130 mm.
2 variantas (Energiškai efektyvaus... 2015)
	Detalės sudėtis: Pagal šią detalę pasirinkto objekto cokolis iš visų pusių yra šiltinimas XPS polistireniniu putplasčiu: iš išorės 280mm, iš apačios ir iš vidinės pusės -100 mm. Ant rostverko viršaus įrengiama hidroizoliacija. Autombilių aikštelės grindys įrengiamos tokia tvarka:   Sutankintas gruntas; Sutankintas skaldos ar žvyro sl. - 100 mm; Paroc GRS 20, 300 mm; Skiriamasis hidroizoliacijos sluoksnis; Armuotas 2 tinklais  išlyginamasis betono sl., betonas C25/30, ∅10 S400 akutė 200x200 - 130 mm.
3 variantas (Vokiečių gamintojų konstrukciniai sprendimai, 2015)
	Detalės sudėtis: Pagal šią detalę pasirinkto objekto cokolis iš išorės ir vidaus šiltinamas polistireniniu putplasčiu (Styrodur) 180 mm. Autombilių aikštelės grindys įrengiamos tokia tvarka:   Sutankintas gruntas; Sutankintas skaldos ar žvyro sl. - 100 mm; Polistireninis putplastis Styrodur    3035 CS / 4000 CS / 5000 CS, 300 mm; Skiriamasis hidroizoliacijos sluoksnis; armuotas 2 tinklais  išlyginamasis betono sl., betonas C25/30, ∅10 S400 akutė 200x200 - 130 mm.
4 variantas (Pasyvaus namo cokolio mazgas, 2015)
	Detalės sudėtis: Pagal šią detalę pasirinkto objekto cokolio pamatai betonuojami specialiame lovyje, pagamintame iš polistireninio putplasčio EPS 300, kurio pagalba panaikinamas šilumos tiltas. Automobilių aikštelės grindys įrengiamos tokia tvarka:   Sutankintas gruntas; Sutankintas skaldos ar žvyro sl. - 100 mm; Polistireninis putplastis EPS 100 3sl., 300 mm; Armuotas 2 tinklais  išlyginamasis betono sl., betonas C25/30, ∅10 S400 akutė 200x200 - 130 mm.

 

Alternatyvūs išorinių sienų mazgai:

1 variantas (Energiškai efektyvaus... 2015)
	Sienos sudėtis:   Vidaus apdaila; Akytojo betono blokeliai d = 185 mm; Klijų sluoksnis; Paroc Lino 80 (350 mm) šilumos izoliacija; Tvirtinimo elementas; Išorės apdaila. Sienos šilumos laidumo perdavimo koeficientas U=0,09 W/m2K.
2 variantas (Energiškai efektyvaus... 2015)
	Sienos sudėtis:   Vidaus apdaila; Akytojo betono blokeliai d = 185 mm; Tinkas d=5 mm; Paroc extra arba Paroc Extra plus šilumos izoliacija 350 mm; Paroc Cortex 30 mm; Vėdinamas oro tarpas, T profilis; Išorės apdaila; Nerūdijančio plieno tvirtinimo elementas. Sienos šilumos laidumo perdavimo koeficientas U=0,10 W/m2K.
3 variantas (Programa „Construction assistent")
	Sienos sudėtis:   Tinkas; Akytojo betono blokeliai 200 mm; Neoporas. Deklaruojama λD=0,032W/mK. - 300 mm; Armavimo sluoksnis, klijai plytelėms; Klinkerio plytelės; Sienos šilumos laidumo perdavimo koeficientas U=0,088 W/m2K.
4 variantas (Energiškai efektyvaus... 2015)
	Sienos sudėtis:   Vidaus apdaila; Akytojo betono blokeliai d = 185 mm; Tinkas; Paroc extra šilumos izoliacija 250 mm; Tvirtinimo elementas su fiksatoriumi; Paroc Cortex 30 mm; Vėdinamas oro tarpas d>30 mm; Plytų mūras d=65-120 mm.   Sienos šilumos laidumo perdavimo koeficientas U=0,11 W/m2K.

 

Nagrinėjant pastato cokolio ir sienų alternatyvas imami šie rodikliai:

• įrengimo kaina, Eur.;
• darbo laikas, d.h.;
• technologiškumas, balai;
• darbų atlikimo sezoniškumas, balai;
• šilumos laidumo koeficientas, W/m²K;
• ilgaamžiškumas, m.;
• darbų priežiūros sudėtingumas, balai;

Pasirinktų konstrukcinių mazgų rodiklių santykinis reikšmingumas nustatomas ekspertinių įverčių metodu - tai specifinės rūšies apklausa, kurios metu savo srities žinovai, ekspertai, pasiremdami profesine patirtimi ir žiniomis, suskirsto alternatyvų rodiklių eilę pagal reikšmę. Skiriami balai iš vertinimo skalės: didžiausias balas atitinka didžiausią reikšmę, žemiausias balas - mažiausią reikšmę (pagal rodiklių skaičių). Iš viso  apklaustas 31 ekspertas.

Visi geriausių alternatyvų parinkimo skaičiavimai atlikti ARAS metodu naudojant „MS Office Excel" programą. ARAS - Additive Ratio ASsessment yra metodas daugiarodikliams (daugiakriteriams) uždaviniams spręsti. Jis gali būti taikomas, kai reikia pasirinkti iš tikslingų diskrečių alternatyvų geriausią. Šitą metodą taiko tiek statybininkai, tiek matematikai, tiek ir ekonomistai.

 

Skaičiavimų rezultatai lentelėse

 

Sprendimų priėmimo matrica cokolio mazgams

Eil. Nr.	Rodikliai                        Variantai	Max/Min	A1	A2	A3	A4	Reikšmingumas
1	Įrengimo 1m kaina Eur.	min	92,45	130,20	138,35	81,62	0,235
2	Darbo laikas įrengiant 1 m2	min	2,9	3,5	3,05	2,6	0,179
3	Technologiškumas	min	2	4	4	2	0,086
4	Darbų atlikimo sezoniškumas	max	3	3	2	2	0,06
5	Šilumos laidumo koeficientas W/m2K	min	0,05	0,05	0,1	0,05	0,219
6	Ilgaamžiškumas	max	40	40	40	40	0,149
7	Darbų priežiūros sudėtingumas	min	2	3	2	2	0,072
	Efektyvumo indeksas Rj		0,28	0,23	0,20	0,29
	Prioritetų eilutė	A4>A1>A2>A3

 

Atlikus skaičiavimus, gaunama geriausia cokolio mazgo alternatyva.

Geriausias cokolio mazgas (Pasyvaus namo... 2015)

 

Sprendimų priėmimo matrica sienų mazgams

Eil. Nr.	Rodikliai                        Variantai	Max/Min	A1	A2	A3	A4	Reikšmingumas
1	Įrengimo 1m² kaina Eur.	min	86,39	100,38	54,42	136,47	0,226
2	Darbo laikas įrengiant 1 m2	min	5,69	4,02	3,22	6,45	0,172
3	Technologiškumas	min	2	4	2	5	0,085
4	Darbų atlikimo sezoniškumas	max	0,12	0,12	0,12	0,12	0,06
5	Šilumos laidumo koeficientas W/m2K	min	0,09	0,1	0,088	0,11	0,235
6	Ilgaamžiškumas	max	45	30	40	30	0,15
7	Darbų priežiūros sudėtingumas	min	1	3	2	4	0,072
	Efektyvumo indeksas Rj		0,28	0,22	0,32	0,18
	Prioritetų eilutė	A3>A1>A2>A4

 

Atlikus skaičiavimus, gaunama geriausia sienų alternatyva.

Geriausia sienos detalė (Programa „Construction assistent"). Tokiais pat skaičiavimais išrenkami geriausi alternatyvūs perdangos virš automobilių saugyklos mazgai, stogo, parapetų mazgai, balkono ir sienos sankirtos mazgai, langų/durų montavimo mazgai bei atliekams langų ir durų parinkimas.

Energinio naudingumo klasė pagal parinktus naujus konstrukcinius sprendinius apskaičiuojama naudojant energinio sertfikavimo programą NRG Sert, naudojant tuos pačius išeities duomenis, tačiau į programą yra suvedamos naujos atitvarų šilumos laidumo koeficientų reikšmės. Taip pat vietoj natūralios vėdinimo sistemos parenkama rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri yra būtina norint pasiekti ne mažesnę nei A energinio naudingumo klasę.

Atlikus pastato energinio efektyvo skaičiavimus pagal naujus konstrukcinius sprendinius, gauta pastato energinio naudingumo klasė yra A.

Energiškai efektyvių pastatų konstrukcinių mazgų parinkimas buvo atliekamas nuosekliai, todėl apibendrinant visą darbą galima sudaryti sprendimų modelį, kuris atspindės pagrindinius energiškai efektyvių gyvenamųjų namų konstrukcinių mazgų parinkimo žingsnius pastato energinio naudingumo klasei pasiekti.

Energiškai efektyvaus gyvenamojo pastato konstrukcinių mazgų parinkimo modelis.

 

„Netenkina" pažymėti etapai, kurių vykdymas kol kas nėra patenkinamas. Apibendrinat visus darbe atliktus tyrimus ir skaičiavimus, galima daryti šias bendras išvadas bei rekomendacijas:

• Projektuojant energiškai efektyvius  pastatus, reikia rinktis kokybiškas šilumos izoliacijos medžiagas, atkreipti dėmesį į pastato orientaciją, tūrį, patalpų planą, langų išdėstymą pasaulio šalių atžvilgiu, nes tai turi didelės įtakos pastatų energiniam naudingumui
• Neužtenka pastatą apšiltinti storu termoizoliacinės medžiagos sluoksniu norint, kad jis būtų energiškai efektyvus. Papildomai energiškai efektyviuose pastatuose turi būti įrengiamos rekuperacinės vėdinimo, šaldymo sistemos, atsinaujinantys energijos šaltiniai;
• Pasirinkti energiškai efektyvaus pastato pagrindinius konstrukcinius mazgus galima pagal rekomenduojamus šilumos laidumo koeficientus taikant alternatyvų metodą.
• Pastatų energiniam efektyvumui taip pat labai didelę reikšmę turi atliekamų darbų kokybė bei darbuotojų kvalifikacija ir pasirinktos konstrukcijos įrengimo technologija;
• Rekomenduojama, kad energiškai efektyvaus pastato sandarumas būtų ne didesnis nei 0,6 h^-1;

Profesionalus projektavimo lygis ir atliekamų statybos darbų meistriškumas yra pagrindinės pastatų energinį efektyvumą užtikrinančios prielaidos. Taip pat svarbu sumažinti šiluminių tiltelių poveikį.

Pagrindiniai energiškai efektyvių pastatų naudojimo privalumai:

• Energiškai efektyvaus pastato statybos darbų kainos padidėjimas sudaro + 0-5 proc., lyginant su standartiniu pastatu (Mažai energijos vartojantys pastatai... 2015);
• Energiškai efektyvaus namo kaina nekilnojamojo turto rinkoje yra apie 10-30 proc. didesnė už standartinio namo kainą;
• Energiškai protingame, efektyviame name per 25 metų laikotarpį galima sutaupyti 30,000-50,000 EUR (Mažai energijos vartojantys pastatai... 2015).

Paulius Jančauskas, VGTU SF Statybos technologijos ir vadybos katedra