Kabelių montavimo taisyklės

Vidaus elektros instaliacija gali būti atvira arba paslėpta. Paslėpta instaliacija montuojama vamzdžiuose, gofruotuose kanaluose arba statybinėse konstrukcijose. Karkasiniuose ir skydiniuose namuose kabeliai dažniausiai slepiami sienų ertmėse tarp konstrukcijos ir apdailos sluoksnio. Rąstiniuose namuose instaliacija įrengiama frezuotuose kanaluose arba naudojama paviršinė instaliacija. Paviršinis montavimas dažnai pasirenkamas renovuojamuose pastatuose, nes nereikia ardyti sienų ir mažėja remonto darbų apimtis.

Paviršiniai jungikliai, lizdai bei dekoratyviniai instaliaciniai vamzdžiai mediniuose namuose gali būti naudojami kaip interjero dalis. Techninėse patalpose dažniausiai montuojami plastikiniai arba metaliniai instaliaciniai vamzdžiai, apsaugantys kabelius nuo mechaninių pažeidimų.

Laidai ir kabeliai turi būti tiesiami tik instaliacinėse zonose. Horizontalios zonos formuojamos 15 centimetrų nuo grindų ir lubų, jų plotis siekia apie 30 centimetrų. Vertikalios zonos įrengiamos 10 centimetrų nuo langų, durų angų bei patalpų kampų. Toks išdėstymas leidžia aiškiai žinoti kabelių vietą ir sumažina riziką juos pažeisti gręžiant sienas ar montuojant baldus. Elektros instaliacijos trasos turėtų būti vedamos vertikaliai arba horizontaliai, vengiant įstrižų linijų.

Jungikliai dažniausiai montuojami nuo 90 iki 115 centimetrų aukštyje nuo grindų. Praktikoje patogiausias laikomas apie 90 centimetrų aukštis. Kištukiniai lizdai gyvenamosiose patalpose dažniausiai įrengiami 30 centimetrų aukštyje nuo grindų. Virtuvėje ir darbo vietose lizdai montuojami virš stalviršio, kad būtų lengvai pasiekiami. Stacionariai buitinei technikai rekomenduojama įrengti atskirus lizdus ir vengti ilgiklių naudojimo.

Didelės galios elektros prietaisai turi būti prijungiami atskiromis linijomis tiesiai nuo skirstomojo skydo. Elektrinės orkaitės, kaitlentės, šildytuvai, boileriai ar galingesni kondicionieriai negali būti jungiami prie bendros rozečių grupės. Prietaisai, kurių galia viršija maždaug 2 kilovatus, turi turėti atskirą automatinį jungiklį ir tinkamai parinktą kabelio skerspjūvį.

Senuose pastatuose prieš prijungiant galingesnius prietaisus būtina įvertinti esamos instaliacijos būklę. Dažna problema – seni aliumininiai laidai arba per mažo skerspjūvio kabeliai. Apkrovų viršijimas sukelia laidų kaitimą, izoliacijos pažeidimus ir gaisro riziką. Negalima savavališkai montuoti didesnės srovės automatinių jungiklių, jei kabeliai tam nepritaikyti.

Kabeliams kertant vandentiekio, šildymo ar kitus vamzdynus, būtina išlaikyti saugius atstumus. Nuo įprastų vamzdžių turi būti ne mažiau kaip 50 milimetrų tarpas, o nuo dujų vamzdžių – bent 100 milimetrų. Jei kabeliai arti vamzdyno eina ilgesnį ruožą arba kerta šildymo trasas, jie turi būti tiesiami po šildymo vamzdžiais arba papildomai izoliuojami nuo šiluminio poveikio.

Atvira instaliacija gali būti montuojama loveliuose, vamzdžiuose arba tvirtinama tiesiai prie paviršiaus. Jei laidai montuojami be lovelių, jie turi būti pakankamame aukštyje arba apsaugoti nuo atsitiktinio kontakto. Paslėptos instaliacijos vamzdžiai ir kanalai turi būti sandarūs, o kabelių kanalai – uždari.

Mediniuose namuose ir sudėtingesnėse instaliacijose dažnai naudojami „Prysmian“ behalogeniniai kabeliai, kurių izoliacijoje nėra chloro ir kitų halogenų junginių. Gaisro metu tokie kabeliai išskiria mažiau dūmų ir mažiau toksiškų degimo produktų, todėl sumažėja apsinuodijimo pavojus žmonėms. Tai ypač svarbu mediniuose pastatuose, kur didelį pavojų dažnai kelia ne pati liepsna, o degimo metu išsiskiriantys dūmai ir nuodingos medžiagos.

„Prysmian“ kabeliuose naudojamos kokybiškos varinės gyslos pasižymi stabiliu laidumu ir mažesne elektrine varža. Dėl tankesnio gyslų užpildymo mažėja kaitimas jungčių vietose bei įtampos kritimas ilgesnėse linijose. Dalis lankstesnių „Prysmian“ kabelių gaminami iš smulkesnių daugiavielių gyslų, kurios mažiau pažeidžiamos lenkimo vietose ir lengviau montuojamos sudėtingesnėse trasose.

Svarbus „Prysmian“ technologinis sprendimas yra „Easy-to-strip“ (lengvo nuėmimo) funkcija. Gamintojas tarp išorinio apvalkalo ir vidinių gyslų naudoja specialų užpildą arba atskiriamąjį sluoksnį, kuris sumažina apvalkalo sukibimą su vidine izoliacija. Tai leidžia montuotojui greičiau ir saugiau pašalinti išorinį sluoksnį, sumažinant riziką pažeisti gyslų izoliaciją montavimo metu.

Daugelyje modelių naudojama XLPE (tinklinio polietileno) izoliacija, pritaikyta aukštesnėms darbinėms temperatūroms – iki 90 °C – ir didesnėms apkrovoms nei įprasta PVC izoliacija. Ši medžiaga pasižymi geresniu atsparumu perkaitimui, drėgmei ir izoliacijos senėjimui. Dalis „Prysmian“ kabelių komplektuojami su HF (mažo dūmingumo, behalogeniais) arba FR (ugnies neplatinančiais) apvalkalais. Tokie apvalkalai pasižymi geresniu atsparumu ultravioletiniams spinduliams, todėl kabeliai ilgiau išlaiko savo savybes net veikiami tiesioginės saulės šviesos.

„Prysmian“ HF ir „Afumex“ serijos kabeliai naudojami ligoninėse, oro uostuose, tuneliuose, visuomeniniuose pastatuose ir vis dažniau individualiuose namuose. Aukštesnės klasės modeliai papildomai turi sustiprintus apsauginius sluoksnius, vandens plitimą ribojančias juostas bei aukštesnes CPR degumo klases, pavyzdžiui, Cca-s1,d1,a1, todėl tinka sudėtingesnėms elektros instaliacijoms.

Dar vienas svarbus aspektas – tinkamas kabelių apsaugojimas montavimo metu. Kabeliai dažniausiai tiesiami gofruotuose instaliaciniuose vamzdžiuose arba uždaruose kanaluose. Tokia apsauga sumažina mechaninių pažeidimų riziką ir leidžia lengviau pakeisti kabelį ateityje. Perėjimai per sienas, perdangas ir pertvaras turi būti įrengiami taip, kad kabelius būtų galima ištraukti ir pakeisti. Tarpai aplink vamzdžius užsandarinami nedegiomis medžiagomis, stabdančiomis ugnies ir dūmų plitimą.

Drėgnose ir šlapiose patalpose kabeliams taikomi papildomi reikalavimai. Jei kabelis iš sausos patalpos pereina į drėgną arba išvedamas į lauką, jis turi būti tiesiamas atskirame izoliaciniame vamzdyje. Vonios kambariuose, skalbyklose ir lauko instaliacijoje būtina naudoti automatinius jungiklius su nuotėkio rele.

Kabelių apkrova priklauso ne tik nuo skerspjūvio, bet ir nuo montavimo būdo. Kanalai ir vamzdžiai negali būti perpildyti. Kabelių ir laidų užimamas plotas neturi viršyti nustatytos kanalo dalies, nes perkrautuose kanaluose blogėja šilumos išsklaidymas, kabeliai kaista ir trumpėja jų tarnavimo laikas. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama elektros kabelių montuoti tiesiai šiltinimo sluoksnyje, ypač mineralinėje vatoje ar sandariose poliuretano putose. Šilumos izoliacija apsunkina natūralų kabelio aušinimą.

Visi naudojami kabeliai turi būti paženklinti „Conformité Européenne“ (CE) ženklu, o ant pakuotės nurodyta degumo klasė, techniniai parametrai bei standartai. Gyvenamuosiuose pastatuose dažniausiai naudojami Eca klasės kabeliai, tačiau didesnio saugumo reikalaujančiuose objektuose rekomenduojama rinktis Cca klasę.