Renkatės sau sofą ar fotelį? O gal netgi lovą, arba tik kėdę? O ar susimąstote, kokie turi būti Jūsų baldų apmušalai? Ar žinote, kaip atskirti gerą baldinį audinį nuo blogo? Tikrai patikimą - nuo intensyviai reklamuojamo, bet prastos kokybės? Iš tiesų madingą - nuo to, kuris primygtinai siūlomas?

1. Austinės medžiagos

Visas medžiagas, šiandien naudojamas baldų pramonėje, galima sąlyginai suskirstyti į du pagrindinius tipus:

• Austinės (t.y. tos, kurios gaminamos perpinant išilginius ir skersinius siūlus)
• Neaustinės (kurios gaunamos sutvirtinant verpalų sluoksnius įvairiais (neaustiniais) būdais)

Abu medžiagų tipai šiandien yra populiarūs ir labai plačiai pateikiami įvairių gamintojų. Iš pradžių papasakosime apie austines medžiagas - iš pagarbos senesniam audinių gaminimo būdui.

Raštuoti, spalvoti audiniai, išausti rankomis, aprašomi literatūriniuose šaltiniuose maždaug nuo XII -IX a. pr.m.e. Kinietiški ir japoniški šilkai, vežami į Europą Didžiuoju šilko keliu per Sarkelį ir Bizantiją, itališki Renesanso aksomai, galantiški gobelenai, - visi šie audiniai daugelį šimtmečių buvo kruopštaus ir labai sudėtingo (o dažnai - ir slapto) audėjų ir dailininkų rankų darbo pavyzdžiai. Būtent todėl audinių kaina buvo labai aukšta, naudoti juos interjeruose galėjo tik labai turtingi žmonės.

Audinio piešinys buvo kuriamas perpinant spalvotus siūlus skirtingu būdu (pavyzdžiui jie buvo perkišami ne per vieną, o per keletą siūlų, priklausomai nuo piešinio, nuo pagrindo siūlų). Iš principo, šis piešinio kūrimo būdas vis dar yra pagrindinis tekstilės pramonėje.

Žakardiniai audiniai 

Šiandien šis būdas vadinamas žakardiniu, pagal Žozefo Mari Žakardo vardą, kuris XIX a. amžiaus pradžioje sugebėjo mechanizuoti (ir atitinkamai labai atpiginti) šį, daug rankų darbo reikalavusį, procesą. Už savo išradimą Žakardas gavo pensiją iki gyvos galvos iš paties imperatoriaus Napoleono. Audinio kokybė tiesiogiai priklauso nuo jam naudojamų siūlų charakteristikų: tvirtumo, gebėjimo išlaikyti spalvą ir t.t. Piešinio sudarymas iš spalvotų siūlų - ne vienintelė galimybė kurti audinio spalvą. Įsivaizduokime, kad išilginiai siūlai (sakykime, medvilniniai) nenudažyti, o piešinys (skersiniai poliesteriniai) iš karto buvo spalvoti.  Pagrindo spalvos suteikimui audinys pamerkiamas į dažiklį, kurio temperatūra apskaičiuota medvilnei. Dažiklis neveikia poliesterio, šis išlieka nepakitęs. Tuo metu medvilninis pagrindas įgauna dažiklio spalvą. Kitas būdas: dažymas dviem etapais, kai dažomi skirtingų žaliavų siūlai tik jiems skirtais dažikliais.

Žakardiniai audiniai: 

Artikulas	Sudėtis %
Hansas	47 medvilnė ,53 poliesteris Irisas 100 poliesteris
Klara	78 medvilnė,22 poliamidas
Merkys-1P	41 medvilnė ,59 poliesteris
Nijolė-1	31 medvilnė, 33 viskozė,36 poliesteris
Pienė	100 poliesteris
Sniegas	55 poliesteris,45 medvilnė
Trakai	100 poliesteris
Vaiva	69 medvilnė,31 poliesteris
Vaiva-3	60 medvilnė , 40 poliesteris
Vasara	100 medvilnė
Lora	45 medvilnė, 39 poliesteris, 16 poliamidas

 

Naudingi patarimai:

Jums nereikėtų vengti sintetinių pluoštų. Atsiradę kosminės technologijos amžiuje, šiuolaikiniai sintetiniai audiniai turi daug privalumų: jie "kvėpuoja", nealergizuoja, o patogumai eksplotuojant ir suderinamumas su natūraliais pluoštais tame pačiame audinyje leidžia jiems užsitikrinti vis daugiau simpatijų, tiek tarp minkštų baldų gamintojų, tiek ir tarp eilinių pirkėjų.

Šeniliniai audiniai

Prie žakardinių audinių su sudėtingu pynimo piešiniu priskiriami ir šenilai, turintys sudėtyje vieną ar kelius šenilinius siūlus. Šenilinis siūlas (sudarytas perpynus tiesų ir putlų siūlą) tampa beveik neištempiamu ir gerai įsiderina į bendrą audinio struktūrą. Atrodo jis kaip pūkuotas vikšras (prancūziškai "chenille" ir reiškia vikšras).

Pagal žaliavos sudėtį šenilai gali susidaryti iš vienos rūšies siūlų, pavyzdžiui poliesterio (sintetinio pluošto), arba gali būti maišyti: pavyzdžiui poliesteris su viskoze, medvilne arba akrilu. Šenilinio siūlo putlumas suteikia jūsų baldų audiniui ypatingą minkštumą, ramų, jaukų vaizdą. Kokybiškas šenilas nesipilinguoja (t.y. audinio paviršiuje nesusidaro taip vadinami "pūko rutuliukai"). Dulkės nuo šenilinių apmušalų lengvai nuvalomos dulkių siurbliu, minkštu šepečiu arba kempine.

Siūlytume atkreipti dėmesį į keleta mūsų šanilinių audinių - Naktis-2 (Geriausias Lietuvos lengvosios pramonės gaminys, 2000m), kurio didelis spalvų pasirinkimas, geros ekploatacinės savybė lėmė jo populiarumą Skandinavijoje. Marta - dizainai sukurti žymios Vokietijos dizaino kompanijos ir orientuoti į Vokietijos klientą, labai populiarūs ir kitose Europos šalyse. Dalia ypač atsparus audinys trinčiai, martindeilo koeficientas yra daugiau nei 80 000 ciklų.

Artikulas	Sudėtis %
Dalia	36 akrilas, 64poliesteris
Fantazija	32 medvilnė,35 poliesteris, 33 akrilas
Marta	32 medvilnė, 42 poliesteris, 26 akrilas
Naktis-2	94 medvilnė, 6 viskozė
Naktis-3	100 medvilnė
Nijolė	36 medvilnė, 32 viskozė, 32 poliesteris
Rita	46 poliesteris ,38 akrilas, 16 viskozė
Roma	57 medvilnė 43 poliesteris
Ula	15 viskozė, 67 poliesteris, 18 akrilas

 

Pliušas

Iš pliušinių audinių baldų rinkoje daugiausia naudojamas veliūras (dar vadinamas "pliušas", "velvetas"). Egzistuoja įvairūs šių audinių gaminimo būdai. Veliūro gaminimas ne audimo būdu vadinamas flokiniu, ir kaip taisyklė, pats audinys taip pat vadinamas floku.

Kas liečia veliūrą tikrąja šio žodžio prasme (kai kada jis vadinamas žodžiu "velvet", neturinčiu nieko bendro su drabužiniu velvetu), tai jis audžiamas ir tai daroma labai įvairiai.

Išskirsime pagrindinius būdus:

1) V-formos, kai pūkuotas siūlas perpinamas lotyniškos raidės V pavidalu su vienu pagrindo siūlu.

2) Kietesnis pynimo būdas, kai pūkuotas siūlas perpinamas jau su dviem pagrindo siūlais. Tai galima įsivaizduoti kaip labai tampriai susipynusias dvi W raides. Tokiu būdu pasiekiamas padidintas veliūro tvirtumas ir jo pūko tankumas.

3) Pynimo technologija tokia, kad pagrindo siūlai suskirstomi į dvi eiles ("veidas" į "veidą" viena kitai). W pavidalo siūlai tuo tarpu supina du pagrindus kartu. Prieš išeinant pūkas perpjaunamas. Kadangi spalvoti piešinio siūlai naudojami abiem pagrindam iš karto, tai ir audinio piešinys gaunasi vienodas. Gaunami iš karto du audinio rulonai, kurių "veidai" visiškai identiški. Iš čia ir angliškas šio būdo pavadinimas - "face-to-face" (veidas į veidą).

Laikoma, kad face-to-face - patikimiausias ir tankiausias veliūras. Tokį veliūrą pasaulyje gamina nedaugelis įmonių, nes technologiją yra labai brangi. Todėl renkantis veliūrą, Jūs įvertinkite ne tik estetinį jo grožį, bet ir apžiūrėkit audinio storį, pūko išsipešimo lengvumą, bei įvertinkite pardavėjo reputaciją. Nes dažnai įvairūs nekokybiški likučiai, antrarūšiai audiniai (netgi žinomų kompanijų) parduodami kaip geras, kokybiškas audinys. Pardavėjui dažnai nerūpi kas bus su tuo audiniu po kelių metų, o pirkėjas taupydamas šiandien, dažnai sumoka vėliau kelis kartus didesnę kainą. Todėl perkant veliūrą siūlytume atkreipti į Lietuvoje gaminamus veliūrus - Joną, Andrių, Liną. Jų kokybė, bei didesnis plotis (150 cm) leidžia sutaupyti audinio gamybos procese, o geresnė kokybė lemia žymiai geresnes eksploatacines savybes.

Artikulas	Sudėtis
Andrius	38 medvilnė, 34 akrilas, 19 viskozė, 9 poliesteris
Domas-2	7 medvilnė, 8 akrilas, 50 poliamidas, 16 viskozė, 23 poliesteris
Domas-5	7 medvilnė, 15 akrilas,38 poliamidas, 17 viskozė ,23 poliesteris
Jonas	7 medvilnė, 15 akrilas,38 poliamidas, 17 viskozė ,23 poliesteris
Linas	22 medvilnė, 8 poliesteris, 51 akrilas, 19 viskozė

 

2. Neaustinės medžiagos

Flokai

Flokas priklauso neaustinei tekstilei. Pirmą kartą audiniai, pagaminti be audimo staklių, minimi maždaug pirmajame amžiuje prieš mūsų erą. Menas klijuoti smulkiai supjaustytą pūką (jis ir vadinamas floku) ant tankaus tekstilės pagrindo naudojant ploną dervos sluoksnį užgimė Kinijoje ir tik vėlyvaisiais viduramžiais paplito Europoje.

Šiandien gaminant floką naudojamas smulkus nailoninis pūkas. Iš anksto išaustas pagrindas juda staklėmis ir tuo metu jis padengiamas plonu klijų sluoksniu. Iš virš staklių pastatyto bunkerio patiekiamas flokas. Tai yra pūko dalelės tolygiai išbarstomos ant pagrindo. Tuo metu virš pačio pagrindo sudaromas pastovus elektrostatinis laukas. Įelektrintos pūko dalelės krenta šiame lauke ant klijuoto pagrindo tik vertikaliai, taip pasiekiamas pūkuoto paviršiaus lygumas ir minkštumo pojūtis prisiliečiant prie floko.

Floko audinių priežiūros ypatybė yra ta, kad jų negalima valyti jokiais valikliais turinčiais savo sudėtyje spirito, nes tokiu būdu klijai ištirpsta ir floko dalelės lengvai nusitrina nuo audinio (flokas "plinka").

Išskiriami marginti ir įspausti flokai. Ant pirmojo spalvotas piešinys perkeliamas nuo popieriaus (supaprastintai tai galima įsivaizduoti kaip teksto kopijavimą per kopijavimo popierių). Antrieji yra vienspalviai audiniai, o įspaudimas atliekamas volu, ant kurio ir sudarytas piešinys.

Naudingi patarimai:

Flokai pagal kokybę būna skirtingi. Venkite pigių kinietiškų arba turkiškų flokų. Jie ir toliau pardavinėjami turguje, bet baldų su jais geriau nepirkite: pirmiausia, jie bus gana neišvaizdūs, o be to jūs tikrai susidursite su bloga apmušalų kokybe. Turkiški flokai nepasižymi pūko tankumu, jie neturi nei apsauginio sluoksnio, nei specialiai paruošto pagrindo, t.y. viso to kas yra būtina aukštos kokybės flokui. Rinkdamiesi baldus floko apmušalais būtinai paklauskite pardavėjo kieno audinius gamintojas audoja .

Floko (art. Rūkas) audiniai yra pigesni ir lengvesni, nei pliušai, bet flokas nerekomenduojamas visuomeninės paskirties balduose.

Artikulas	Sudėtis, %
Rūkas	Poliamidas 100

 

Marginti audiniai

Ypatingą vietą tarp baldinių ir dekoratyvinių audinių užima marginti audiniai. Marginti piešiniai šiandien gali puošti pačius įvairiausius audinius - žakardus, flokus, veliūrus. Vis gi pačioje šio audinio dekoravimo būdo vystymosi pradžioje piešiniais buvo marginamos grynos medvilnės medžiagos. Todėl šiandien, kai kalbama apie margintą audinį visų pirmiausia turimi galvoje būtent medvilniniai audiniai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai ką šiuo metu baldininkai vadina medvilniniu audiniu, gali būti ir audinys su mišria sudėtimi ar net visiškai sintetinė medžiaga. Sąlyginis pavadinimas "medvilnė" vartojamas tik dėl susiklosčiusios tradicijos ir bendro visų šių audinių išorinio vaizdo.

Margintų audinių istorija:

Marginimo meno tėvyne laikoma Indija, šalis su išvystytu medvilnės auginimu ir gamtinių dažiklių gausa. Viduramžiais Europoje susikūrė daugybė manufaktūrų, kuriose buvo gaminami audiniai su indiškais ornamentais. Praktiški europiečiai margintus audinius pirmiausia matė kaip alternatyvą brangioms medžiagoms. Miesto žemieji sluoksniai neturėjo galimybės nusipirkti šilko, brokato arba aksomo ir mėgavosi lininiais arba medvilniniais gaminiais, kurių margintas piešinys buvo kopijuojamas nuo brangių austų piešinių. 18 amžiaus pabaigoje šveicaras Kristofas-Filipas Oberkampfas žymiai pakeitė mechaninį marginimo būdą. Marginimui pradėtos naudoti žalvarinės graviruotos lentos su įspaustu piešiniu, aukštesnės kokybės tapo ir atspaudas nuo cilindrinio valo.

Pagrindinis pavojus margintiems audiniams yra piešinio išblukimas veikiant saulės spinduliams, bei šlapiai trinčiai. Audinys turi būti papildomai apdorotas ir turėti apsauginį sluoksnį, kuris padidina audinio spalvos atsparumą šviesai, arba jo marginimui turi būti naudojamas specialus marginimo popierius, kuris užtikrina audinio neišblukimą audiniui ilgai būnant saulėje, bei trinant šlapiu skuduru spalvos atsparumą šlapiai trinčiai.

Marginti audiniai gaminami AB "Audėjas" pasižymi ilgalaikėmis eksploatacinėmis savybėmis, o daugiau kaip 10 metų audinių marginimo patirtis garantuoja aukštą kokybę. Ypač siūlytume atkreipti dėmesį į margintus audinius - Žaną ir Fredą, kurių dizainų gausa leis išsirinkti net pačiam išrankiausiam pirkėjui.

Artikulas	Sudėtis %
Freda	44 medvilnė, 43 poliesteris, 13 poliamidas
Gruodis-T	46 medvilnė, 54 poliesteris
Magda	47 medvilnė, 53 poliesteris
Vaida	12 viskozė, 88 poliesteris
Vejas	11 viskozė, 89 poliesteris
Žana	33 medvilnė, 67 poliesteris

 Parengė Andrius Alekna