Baldiniai audiniai

Renkantis sofą, fotelį, lovą ar minkštą kėdę, daugiausia dėmesio dažnai skiriama baldo formai ir spalvai. Tačiau būtent apmušalas pirmasis susiduria su trintimi, saulės šviesa, išsiliejusiais skysčiais, gyvūnų nagais ir kasdieniu valymu. Audinys gali gražiai atrodyti salono apšvietime, bet tai dar nieko nepasako apie jo ilgaamžiškumą.

Baldinio audinio kokybė vertinama ne pagal pavadinimą ar kilmės šalį. Reikšmingi yra bandymų rezultatai, pluošto sudėtis, pynimo arba paviršiaus formavimo būdas, pagrindo stabilumas ir priežiūros reikalavimai. Tas pats audinys gali puikiai tikti retai naudojamam miegamojo suoliukui, bet būti netinkamas šeimos svetainės sofai.

Austiniai ir neaustiniai baldiniai audiniai

Didelė dalis baldinių audinių gaminami audžiant išilginius ir skersinius siūlus. Šiai grupei priklauso žakardai, šenilai, daugelis veliūrų, gobeleninio tipo ir lygaus pynimo audinių. Jų išvaizdą bei savybes lemia pynimo tankis, siūlų rūšis, pluoštų sudėtis ir paviršiaus apdorojimas.

Neaustinių apmušalų paviršius formuojamas kitu būdu. Geriausiai žinomas pavyzdys yra flokas, kurio trumpas plaušelis elektrostatiniu būdu tvirtinamas prie klijais padengto pagrindo. Šiuolaikinėje rinkoje ribos nėra visiškai griežtos: audinys gali turėti austą pagrindą, papildomą nugarėlės sutvirtinimą, priklijuotą pūką, laminuotą membraną ar apsauginę paviršiaus apdailą.

Todėl vien užrašas „austinis“ arba „neaustinis“ neparodo kokybės. Pirkėjui svarbiau žinoti, kaip audinys išbandytas ir kokiam naudojimo intensyvumui jis skirtas.

Žakardiniai audiniai

Žakardiniame audinyje raštas sukuriamas ne atspausdinant vaizdą ant paviršiaus, o valdant atskirų siūlų pynimą. Tokia technologija leidžia išgauti sudėtingus ornamentus, skirtingas faktūras ir spalvų derinius. Raštas paprastai išlieka matomas net audiniui dėvintis, tačiau atsparumą lemia ne pats žakardinis pynimas, o siūlų tvirtumas ir visa audinio konstrukcija.

Tankus žakardas gali būti atsparus ir stabilus, bet laisvesnių pynimų audiniuose siūlai lengviau užkabinami aštriais daiktais ar gyvūnų nagais. Ryškesnės faktūros taip pat greičiau kaupia trupinius ir dulkes. Todėl namuose, kuriuose laikomi gyvūnai, verta rinktis tankų paviršių be ilgų laisvų siūlų.

Žakardai gaminami iš poliesterio, medvilnės, viskozės, akrilo ir kitų pluoštų mišinių. Natūralaus pluošto dalis suteikia malonų paviršiaus pojūtį, tačiau gali didinti glamžymąsi, drėgmės įgertį ir jautrumą dėmėms. Poliesteris dažnai pagerina atsparumą trinčiai, matmenų stabilumą ir palengvina priežiūrą. Vien pluošto procentai dar neatskleidžia audinio kokybės – svarbu ir tai, kaip siūlai suverpti, išausti bei apdoroti.

Šeniliniai audiniai

Šenilo pavadinimas siejamas su minkštu, pūkuotu siūlu, kurio paviršius primena vikšrą. Šenilinis siūlas įaudžiamas į pagrindinę struktūrą ir suteikia audiniui tūrio, minkštumo bei matinį, jaukų vaizdą. Šenilai gali būti vienspalviai arba raštuoti, pagaminti iš poliesterio, medvilnės, viskozės, akrilo ar jų mišinių.

Šio audinio ilgaamžiškumas priklauso nuo pynimo tankio ir pūkuoto siūlo įtvirtinimo. Prastai sutvirtintas paviršius gali greičiau pūkuotis, formuoti kamuoliukus arba vietomis nusidėvėti. Šenilą verta įvertinti ne vien braukiant delnu. Reikia apžiūrėti, ar išlenkus pavyzdį neatsiveria retas pagrindas, ar siūlai lengvai neišsitraukia ir ar pateikti pilingavimosi bei atsparumo trinčiai rezultatai.

Valant šenilą svarbu neperdrėkinti paviršiaus. Natūralių ar regeneruotų celiuliozės pluoštų turintis audinys gali jautriau reaguoti į vandenį, todėl universalus intensyvus plovimas jam nebūtinai tinka. Visada vadovaujamasi konkretaus audinio priežiūros kodu.

Veliūras ir kiti pūkiniai audiniai

Veliūro paviršių sudaro trumpas tankus pūkas. Jis gali būti audžiamas įvairiais būdais, todėl skirtingi veliūrai labai skiriasi atsparumu. Tankiai įtvirtintas pūkas geriau išlaiko paviršių, o silpnesnės konstrukcijos audinyje gali atsirasti išplikusių vietų.

Pūkinio audinio atspalvis keičiasi pagal pūko kryptį ir apšvietimą. Tai būdinga medžiagos savybė, o ne defektas. Ant dažnai liečiamų vietų gali susidaryti vadinamasis sėdėjimo šešėlis: pūkas priglunda kita kryptimi ir paviršius atrodo tamsesnis arba blizgesnis. Dalį tokių žymių galima išlyginti minkštu šepečiu, tačiau intensyviai naudojamame balde jos visiškai neišvengiamos.

Renkantis veliūrą verta patikrinti, ar pūkas lengvai neišsipeša, ar audinys nesimato kiaurai jį sulenkus ir ar nugarėlė pakankamai stabili. Didelis audinio storis savaime nėra kokybės įrodymas, nes dalį storio gali sudaryti minkšta, bet silpnai įtvirtinta paviršiaus struktūra.

Flokas

Floko gamyboje trumpi plaušeliai elektrostatiniame lauke statmenai įtvirtinami ant klijais padengto pagrindo. Taip gaunamas tolygus, minkštas ir dažnai gana tankus paviršius. Flokas neturi laisvų pynimo kilpų, todėl gali būti praktiškas namuose su gyvūnais, tačiau jo savybės priklauso nuo pagrindo, klijų, plaušelio tankio ir apsauginės apdailos.

Senas bendras teiginys, kad jokio floko negalima valyti alkoholio turinčiomis priemonėmis, nėra pakankamai tikslus. Kai kurių flokų klijų sluoksnį tirpikliai iš tiesų gali pažeisti, tačiau atsparumas priklauso nuo konkrečios gamybos technologijos. Tinkamas valiklis nustatomas pagal audinio techninį aprašą. Nežinoma priemonė pirmiausia išbandoma mažai matomoje vietoje, o dėmė valoma jos netrinant ir neperdrėkinant pagrindo.

Marginti audiniai

Margintas raštas gali būti perkeliamas ant medvilninio, sintetinio arba mišraus audinio. Dėl to žodis „margintas“ nieko nepasako apie pluošto sudėtį. Šiuolaikinė spauda leidžia išgauti labai tikslius raštus ir didelę spalvų įvairovę, tačiau apmušalams svarbus dažų atsparumas trinčiai, valymui ir šviesai.

Saulėtoje patalpoje net geras audinys ilgainiui keičia spalvą. Šį procesą pagreitina tiesioginiai pietinių ir vakarinių langų saulės spinduliai. Todėl prie didelio lango statomai sofai reikia prašyti spalvos atsparumo šviesai bandymo rezultato, o ne pasikliauti vien fraze „neblunkantis audinys“.

Kaip vertinamas baldinio audinio patvarumas

Dažniausiai reklamoje nurodomas Martindale ciklų skaičius. Šiuo metodu audinio bandinys kontroliuojamai trinamas iki nustatyto pažeidimo arba paviršiaus pokyčio. Bandymas atliekamas pagal ISO 12947 serijos standartus. Martindale rezultatas yra svarbus, tačiau jis neapima visų audinio savybių.

Retai naudojamam dekoratyviniam baldui gali pakakti maždaug 15 000–20 000 ciklų, kasdien naudojamai namų sofai dažnai pasirenkama bent 25 000–40 000 ciklų, o intensyviai naudojamiems ar visuomeninės paskirties baldams ieškoma 50 000 ir daugiau ciklų. Šios ribos yra orientacinės. Skirtingų bandymo sąlygų rezultatai negali būti lyginami vien pagal didžiausią skaičių, o 100 000 ciklų audinys nebūtinai bus praktiškesnis už 50 000 ciklų audinį, jeigu jis prasčiau atsparus pilingavimuisi, dėmėms ar siūlių slinkimui.

Pilingavimasis, pūkavimasis ir paviršiaus vėlimasis vertinami atskiru bandymu, pavyzdžiui, modifikuotu Martindale metodu pagal ISO 12945-2. Rezultatas dažniausiai pateikiamas penkių balų skalėje: kuo balas didesnis, tuo paviršius stabilesnis. Kasdieniam naudojimui praktiška rinktis 4–5 balais įvertintą audinį.

Spalvos atsparumas trinčiai tikrinamas sausu ir drėgnu būdu. Šis rodiklis parodo, ar audinys dažys drabužius ir kaip reaguos į valymą. Atsparumas šviesai nustatomas atskirai, veikiant audinį standartizuotu šviesos šaltiniu. Jei baldas stovės saulėtoje patalpoje, šie duomenys gali būti svarbesni už labai aukštą Martindale skaičių.

Vertingi ir siūlių slinkimo, tempimo, plyšimo bei matmenų stabilumo duomenys. Elastingas arba laisvai austas audinys gali būti atsparus paviršiaus trinčiai, bet prasčiau laikytis ties baldo siūlėmis. Galutinį rezultatą lemia ir siuvimo siūlas, dygsnio tankis, užlaidų plotis, porolono forma bei apmušėjo darbas.

Natūralūs ir sintetiniai pluoštai

Sintetinio pluošto nereikia vertinti kaip savaime prastesnio. Poliesteris ir poliamidas gali padidinti audinio atsparumą trinčiai, sumažinti glamžymąsi ir drėgmės įgertį. Medvilnė, linas ar vilna suteikia kitokį paviršiaus pojūtį ir drėgmės reguliavimo savybes, tačiau dažnai reikalauja atsargesnės priežiūros.

Netikslu teigti, kad visi sintetiniai audiniai „kvėpuoja“ arba nekelia alerginių reakcijų. Oro bei vandens garų laidumą lemia audinio tankis, pynimas, nugarėlė ir apsauginės dangos, o žmogaus reakcija gali būti susijusi ne vien su pluoštu, bet ir su dažais, apdailos medžiagomis, valikliais ar audinyje susikaupusiomis dulkėmis.

Mišri sudėtis dažnai pasirenkama tam, kad būtų suderintos skirtingos savybės. Tačiau procentinė pluoštų lentelė nėra kokybės sertifikatas. Du vienodos sudėties audiniai gali labai skirtis siūlų kokybe, pynimo tankiu, apdaila ir bandymų rezultatais.

Lengvai valomi ir gyvūnams pritaikyti audiniai

Užrašas „lengvai valomas“ gali reikšti skirtingas technologijas. Vieni audiniai turi paviršiaus apdailą, mažinančią skysčių įgertį, kituose tanki pluošto struktūra leidžia dėmę pašalinti vandeniu, dar kiti pritaikyti valyti konkrečiomis profesionaliomis priemonėmis. Reikia išsiaiškinti, kokios dėmės buvo išbandytos ir kokia valymo metodika taikoma.

Gyvūnams pritaikytam apmušalui svarbus tankus, lygus paviršius be didelių kilpų ir lengvai ištraukiamų siūlų. Vis dėlto joks tekstilinis audinys nėra visiškai atsparus nagams. Tokie apibūdinimai kaip „pet friendly“ nėra vienodas techninis standartas, todėl juos turi pagrįsti konkretūs bandymų rezultatai ir priežiūros informacija.

Nuimami užvalkalai patogūs tik tada, kai gamintojas leidžia juos skalbti. Jei ant etiketės nurodytas cheminis arba profesionalus drėgnasis valymas, savavališkas skalbimas gali sutraukti audinį, pakeisti spalvą ar pažeisti apsauginę apdailą.

Kaip pasirinkti audinį konkrečiam baldui

Prieš užsakant baldą verta paprašyti ne vien mažo spalvos pavyzdžio, bet ir audinio techninės kortelės. Joje turėtų būti nurodyta sudėtis, plotis, svoris, atsparumas trinčiai, pilingavimuisi, sausai bei šlapiai trinčiai, šviesai ir rekomenduojamas valymas. Visuomeninėse patalpose papildomai vertinami gaisriniai bandymai, tačiau jų rezultatas gali priklausyti nuo viso baldo derinio – audinio, tarpinio sluoksnio ir užpildo.

Audinio pavyzdį geriausia apžiūrėti toje patalpoje, kur stovės baldas. Dienos ir dirbtinėje šviesoje spalva gali skirtis, o ant didelio paviršiaus raštas ir faktūra atrodo kitaip nei mažame katalogo gabalėlyje. Pūkinio audinio atspalvį reikia įvertinti abiem plauko kryptimis.

Galiausiai audinys pasirenkamas pagal silpniausią jo savybę konkrečioje aplinkoje. Šeimai su vaikais svarbiausia gali būti valymas ir drėgnos trinties atsparumas, gyvūnų turėtojams – tankus paviršius, saulėtoje svetainėje – spalvos atsparumas šviesai, o viešojoje erdvėje – intensyvaus naudojimo bei gaisriniai bandymai. Patikimas baldinis audinys yra ne tas, kuris turi didžiausią vieną skaičių, o tas, kurio savybės atitinka realų baldo naudojimą.