2021 metų Milano dizaino savaitėje grandiozinę baldų parodą „Salone del Mobile" pakeitė naujos koncepcijos „Supersalone". Pasikeitė ne tik parodos pavadinimas bei koncepcija, keičiasi baldų dizaino kryptys, medžiagos, požiūris į namus ir savo aplinką.

Milanas - Europos ir pasaulio dizaino sostinė, garsėjanti kasmetinėmis mados, baldų parodomis, dizainerių sambūriais ir ryškiomis jų idėjomis, pasklindančiomis po visą pasaulį. Kasmet rengiama Milano dizaino savaitė - gyvenimo atspindys dizaine bei projekcija į ateitį,  renginys, kuris rodo dizaino kryptį, pokyčių perspektyvą penkmečiui ar net dešimtmečiui.

Nauja gyvenimo realybė - kitoks požiūris

2021 metų baldų paroda „Supersalone" buvo kitokia - mažesnė, kuklesnė, kompaktiškesnė ir labiau kamerinė. Neįvykusi 2020 metais, tris kartus keitusi datą, paroda sulaukė tik pačių ištikimiausių dizaino fanatų. Vienas jų - Jonas Malinauskas, Lietuvos dizaino tarybos narys,  sako, kad 2021 metų parodos mastas buvo apie šešetą kartų kuklesnis nei ankstesniais metais - tiek dalyviais, tiek lankytojais. „Kita vertus, kai parodoje nereikėjo bėgti kilometrų, norint bent akies krašteliu pamatyti visumą, tai leido įžvelgti išgrynintas idėjas, paliko laiko apmąstymams. Iš 2418 dalyvių 2019 metais, šiemet buvo 418".

Jis išskiria ekonominius, socialinius ir ekologinius faktorius, jau darančius įtaką ir lemsiančius tolimesnę dizaino raidą.

Ilgas buvimas izoliacijoje leido žmonėms sukaupti lėšų ir investuoti į namų  bei aplinkos tvarkymą. Padidėjo namų aplinkos tvarumo ir funkcionalumo svarba. Pagrindinės pasireiškimo formos - konstruktyvus minimalizmas ir erdvės transformavimo galimybės. Lyginant su butu miesto centre, padidėjo gyvenamojo namo su sklypu priemiestyje vertė. Tarptautinių ryšių ir tiekimo linijų nestabilumas paskatino domėtis vietiniais resursais.

Izoliacijoje pabuvę žmonės pradėjo labiau vertinti gyvą bendravimą bei fizinio judėjimo galimybes ir su tuo susijusis priemones bei įrangą. Nuotolinis darbas paskatino abipusę darbo ir buitinės aplinkos integraciją. Pandemija sulėtino gyvenimo tempą, populiarumą įgavo „slow living" filosofija.

Iš ekologinių priežasčių apčiuopiamą reikšmę įgavo globalinis atšilimas, lemsiantis būsto struktūros pokyčius, tampresnę interjero ir eksterjero erdvių sąveiką. Lauko baldai naudojami viduje, vidiniai - iškeliami į lauką. Neišvengiama būtinybe tapo antrinis žaliavų panaudojimas. Naudojamos perdirbtos plastmasės, audiniai iš perdirbtų žaliavų, medinės detalės, išmontuotų baldų konstrukciniai elementai. Kylanti vietinės gamybos vertė paskatino platesnį „pasidaryk pats" principo taikymą ir rankų darbo naudojimą. Net ir masinės gamybos baldai pradedami konstruoti taip, kad įvairius variantus iš atskirų detalių galėtų susirinkti pats vartotojas.

Nauja baldų parodos idėja - vertikalūs stendai.

Milano parodoje buvo atsisakyta gyvenamųjų erdvių, kambarių imitavimo, eksponatai išdėstyti mažose 20-60 kv. m ploto ekspozicijose, eilėmis vienas šalia kito, ar netgi ant sienų. Moduliniai stendai sukonstruoti iš neapdorotų ir nedažytų MDF, faneros plokščių, kurios, kaip teigia organizatoriai, bus naudojamos dar ir dar kartą. Visai tai irgi atspindėjo bendras baldų dizaino, interjero tendencijas.

Gamtos išteklių tausojimo ir pakartotinio naudojimo svarba

Nors dar visai neseniai atrodė, kad  žodžių junginio „klimato kaita"  tikrasis turinys ir poveikis dar labai toli, gyvenimas rodo, kad taip nėra. Kūrėjai tai pajuto vieni pirmųjų. Daugiau gamtos, bet mažiau gamtos išteklių, mažiau vartojimo,  mažiau atliekų, daugiau pakartotinio daiktų ir medžiagų naudojimo - tokią bendrą tendenciją jau galima įžvelgti ir, atrodo, kad ji vyraus dizaine ir gyvenamojoje aplinkoje bent artimiausią dešimtmetį. „Tai vadinama tvarumu ir jau ne naujiena dizaine, bet šiemet ši tendencija ypatingai ryški", - sako J. Malinauskas.

Dabar pasaulinio lygio kompanijoms savo gaminiuose naudoti perdirbtą plastiką, audinius ir kitas antrines  žaliavas yra ne tik prestižas, bet ir būtinybė, nes vartotojai tai vertina. Taip pat matomas vienetinės gamybos, amatų tradicijų, rankų darbo pakilimas.

Dizaino stilių paletėje vyrauja aiškios 70-ųjų metų amerikietiško stiliaus linijos ir geometrinės formos. Prabangesnių baldų kategorijoje ryškūs ArtDeco stiliaus bruožai, kuomet tarpukariu gūdi italų klasika pasuko modernumo link. Mūsų laikmečio indėlis tas, kad modernumas persipina su universalumu. Globalizmo atsvarai nevengiama etno motyvų.

Viena iš žinomiausių italų baldų kompanijų - „Visionnaire" parodoje demonstravo kapsulinių baldų kolekciją Caprice, sukurtą „M2atelier" studijos dizainerių. Šios studijos dizaineriai teigia, kad jau nebegzistuoja ribos tarp sodo ir kambarių.

Pietų stalas Wing - didelis vazonas-kašpo su stalviršiu. M2atelier dizainas.

Lauke masyvaus marmurinio stalo pagrindo - kašpo nesugadins lietus, o kambaryje toks stalas bus dalelė gamtos, medinis stalviršis šiltas ir malonus liesti. Tos pačios kompanijos sukurta sofa Babylon Rack skirta ir poilsiui, ir darbui. Be to, ji dar turi ir dekoratyvią apšviečiamą nugarinę pusę bei atlieka daiktų saugojimo funkciją.

Sofa aptraukta anibakterine oda,  ranktūriuose integruoti jutikliai, leidžiantys belaide technologija įkrauti lempas ir telefonus.

Išskirtinis Caprice kolekcijos baldų ir šviestuvų bruožas - universalumas, leidžiantis juos naudoti lauke ir viduje, įvairios paskirties patalpose, darbui ir poilsiui.

Daugelis gamintojų naudoja klasikines natūralias medžiagas: granitą, marmurą, medieną, medienos vyteles, odą, nemažai baldų, kuriuose atsispindi amatų tradicijos.

Mediena ir virvių rišimo technika Basket sofoje. Dizainas  - Paola Navone.

J. Malinauskas sako, kad nepaisant tendencijų, medžiagų, amatininkiškumo apraiškų, italų dizainas visada turėjo ir turi amžinos bei nesenstančios elegancijos bruožų: „Itališko dizaino reputacija tuo ir remiasi". Jis pastebi, kad popandeminėje baldų parodoje įžvelgė daugiau tvarumo ir  racionalumo. Tvarumas - tai tvarios ir patikimos medžiagos, racionalumas - daiktų universalumas, daugiafunkciškumas, konstruktyvumas, paprastesnės ir aiškesnės daiktų formos. Ir visa tai su itališkos elegancijos prieskoniu.

Krėslai iš perdirbtos plastmasės ir antrinių audinių, bet su elegantišku itališko dizaino prieskoniu. „Adell" kolekcija.

Platėja ir gilėja tvarumo sąvoka - jeigu anksčiau ji apimdavo daugiausia antrines perdirbtas žaliavas, tai dabar jau kreipiamas dėmesys į baldų konstrukcijos galimybę paprastai ir lengvai juos demontuoti ir surūšiuoti perdirbimui. Tokio aspekto iki šiol dar nebuvo.

Dėl vis sudėtingesnės logistikos, resursų taupymo, transporto taršos stengiamasi išnaudoti mažų vietinių gamintojų galimybes. Tarp didžiausių itališko ar kitų šalių dizaino banginių parodoje buvo mažų gamintojų su vienu ar keliais savo produktais.

Rankų darbo pūsto stiklo šviestuvai MIJD stende.

Nemažai baldų gamintojų pasirūpino namų biuro apstatymu ir patogumu. Jis turėtų būti transformuojamas, izoliuotas, apšviestas, nesunkiai paslepiamas, kai juo nesinaudojama.

Minimalizmas ir transformacijos galimybės. „Amalfi" drabužių spinta ir darbo vieta.

Globalinis atšilimas lemia terasų ir atvirų erdvių didėjimą, ypač tai juntama pietų šalyse. „Visi, kas nors truputį domisi apželdinimu, žino garsųjį vertikaliai apželdintą Milano daugiaaukštį. Manau, kad Stefano Boeri jau prieš keletą metų įžvelgė žalumos svarbą mūsų aplinkoje. Kuo toliau, tuo labiau šis aspektas aktualesnis gyvenamosioms erdvėms. Visos Milano parodos aplinkoje buvo daugybė gyvos žalumos, medžių, kurie po parodos turėjo iškeliauti į miesto erdves.

Medžiai faneros konteineriuose prie įėjimo į parodą.

Madingos spalvos

Pamirškite neonines dirbtines spalvas. Baldų spalvų paletėje vyrauja išskirtinai natūralūs, žemiški atspalviai - medžio, molio, žolės, dangaus.  Be to, antrinės žaliavos daro įtaką spalviniams sprendimams, daugelis perdirbtų medžiagų yra pilkšvai duslios spalvos ir tai neslepiama: „Taip, tai yra perdirbtas plastikas ir mes didžiuojamės, kad sugebame iš jo pagaminti daiktus", demonstruodami juos tarsi sako dizaineriai ir gamintojai.

Lauko kėdės iš polipropileno, gauto perdirbus plastikinius butelius.

Minkštų baldų apmušalai ryškesni, bet ir intensyvesnė jų spava prislopinta, tarsi prisitaikanti prie bendros tendencijos. Didelė dalis baldų medžiagų irgi gaminama iš perdirbto plastiko.

Tad pasaulį užgriuvus pandemijai, pajutus klimato kaitos įtaką, požiūris į namus, aplinką kinta gana greitai, ir, atrodo, negrįžtamai. „Kada pradėsime gyventi geriau?", - klausia pesimistas. - Geriau mes jau gyvenome", - atsako realistas.

Danutė Ramoškevičiūtė, nuotraukos - salonemilano.it ir Jono Malinausko