Stogas vadinamas penktuoju namo fasadu. Tai ypač svarbi namo dalis - nuo stogo kokybės priklauso ir viso namo kokybė. Jei jis patikimai nesaugos nuo vandens, bus sugadinta vidaus apdaila, iškils grėsmė pastato konstrukcijoms.

Stogo pasirinkimą, kaip anksčiau, lemia klimato sąlygos bei technologinės galimybės. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų dangus šykšti lietaus, todėl ten labiausiai tinkamas stogas - plokščias. Toks stogas - ne tik priedanga, jis tinka lietaus vandens rinkimui, uogų ir vaisių džiovinimui; po atviru dangumi žmonės ilsisi ir leidžia vėsesnius vakarus. Šlaitiniai stogai - tai sniegu ir lietumi apdovanotų tautų dalia, pasirinkimas.

Pagrindinė stogo paskirtis - apsauga nuo atmosferos reiškinių ir triukšmo. Ilgą laiką jų paskirtis buvo tik utilitarinė, tačiau laikui bėgant stogas ėmė įgauti ir estetinę funkciją, tapo svarbia architektūros dalimi bei galingu jos įrankiu. Jei dar tik pradėjote projektuoti savo namą, atkreipkite dėmesį į stogo estetiką. Dauguma šiuo metu mūsų šalyje statomų namų pasižymi nors patikimais, tačiau neišvaizdžiais stogais. Tuo tarpu namo stogas - tai tas pats, kas žmogaus galvos apdangalas. Jis formuoja jūsų būsto stilių taip pat, kaip ir fasadai, arkos, langai, kolonos ir kiti veiksniai, apie kuriuos paprastai svarstoma rimtai. Be to, stogo negalima atskirti nuo gamtos. Jis turi tapti organiška peizažo dalimi bei atitikti orus. Architektūrinės estetikos ir stogų technologijų raida neleidžia visiškai nepaisyti vietos klimato sąlygų, tačiau dabar turime kur kas daugiau laisvės nei mūsų protėviai, kuriuos stipriai ribojo siauri grožio supratimo bei skurdžios stogų dangų gamybos technologijos rėmai. Vis dėlto klimatas išlieka vienu iš trijų svarbiausių stogų formavimo faktorių.

Taigi, oro sąlygos, jūsų estetiniai prioritetai ir šiandieninės stogų dangų medžiagos - tai trys veiksniai, į kuriuos privalote atsižvelgti, projektuodami stogą. Šie faktoriai svarbiausi, bet toli gražu ne vieninteliai. Be visų jau išvardintų dalykų, šioje istorijoje labai svarbus vaidmuo tenka stogdengiams ir stogų projektuotojams, dar apšiltinimo medžiagai ir būdams, kaip ją išsaugoti sausą. Na, ir, žinoma, vinims. Tiesa, vos nepamiršome kainos!

Stogų rūšys

Vaikščiodami mieste, žmonės dažniausiai linkę žiūrėti sau po kojomis, o ne aukštyn. Tik turistai, architektai bei poetai, dailininkai ir fotografai pelnytai kreipia dėmesį į stogus.
Kaip ir bet koks kitas daiktas, stogas turi formą ir turinį. Pradėkime nuo formos, t.y., nuo stogo geometrijos, o po to pereisime prie turinio - pačios konstrukcijos ir jos sudedamųjų dalių.

Labiausiai paplitusios skirtingos pasvirųjų, arba kitaip tariant, šlaitinių stogų rūšys. Šlaitinis stogas - stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis nei 7º.

Pats paprasčiausias iš minėtųjų - vienšlaitis stogas.

 
Jis remiasi į dvi išorines skirtingo aukščio sienas. Vienšlaičiai stogai dažniausiai pasirenkami statant verandas, terasas, ūkinius pastatus, sandėliavimo patalpas. Vis dėlto šiuolaikiniai architektai nevengia vienšlaičių stogų, kurdami gana originalius individualių užmiesčio namų projektus. Plokštieji ir mažo nuolydžio stogai dažniausiai būna sutapdintos konstrukcijos. Tokiuose stoguose pastato denginys atlieka ir stogo laikančios konstrukcijos funkcijas. Be to, tokiems stogams dažniausia naudojama vidinė lietaus vandens nuvedimo sistema, kai vanduo nukreipiamas į pastato viduje sumontuotus lietaus kanalizacijos vamzdžius.

Tačiau pats populiariausias ir labiausiai paplitęs yra dvišlaitis stogas. 

 
 
Daugiašlaičiais stogais dengiami sudėtingos daugiakampio formos namai. Tokie stogai ypač efektingi, suteikia namui originalią išvaizdą. Jie ypatingai mėgtami architektų, nes atveria plačias kūrybines erdves ir dažnai apstulbina užsakovą (būtent tą, kuris apdairiai verčiau žiūrėjo sau po kojomis, o ne stebeilijo į aplinkinių namų stogus).

Sutapdintas stogas - stogas, sutapdintas su patalpos lubomis.

Vis dėlto, būkite itin apdairūs rinkdamiesi savo namui daugiašlaitį stogą - sudėtingų stogų konstrukcija pasižymi daugybe profilio lūžių bei sudūrimų. Dėl šios priežasties tokį stogą uždengti gali tik aukštos kvalifikacijos meistrai stogdengiai. Sudūrimai - tai pačios problemiškiausios stogų vietos. Pavyzdžiui, stoglatakiuose (taip vadinasi įstrižai susiduriančių stogo šlaitų latakas vandeniui) susikaupia daug sniego, dėl to padidėja laikančiosios stogo dalies apkrova. Taip pat stoglatakiuose daugiausia pratekėjimų: vasarą juose kaupiasi lietaus vanduo, o pavasarį - polaidžio.
 
Palapinės formos stogais dengiami kvadrato arba lygiakraščio daugiakampio formos statiniai. Visi tokio stogo šlaitai - lygiašoniai trikampiai, susieinantys viename taške. Palapinės formos stogas pasižymi griežta simetrija., jie išsaugojo savyje senovės estetiką. Varpinių stogai buvo keliauninkų kelrodžiai, o kartais ir orientyrai miestuose.

 
Valminis stogas - vienas iš pačių seniausiųjų. Jis keturšlaitis: du šoniniai šlaitai trapecijos formos, o kiti du - galiniai - trikampniai (pastarieji vadinami valmomis). Valmos eina nuo stogo kraigo iki karnizo. Valminių stogų šlaituose dažnai galima pamatyti stoglangius. Šiuolaikinėje architektūroje jie naudojami kaip dekoratyvinis elementas bei mansardos apšvietimui. Tokių stogų gegnių sistema gerokai sudėtingesnė nei dvišlaičių stogų, todėl ir brangesnė. Tačiau jų išvaizda taip pat žymiai įdomesnė. Beje, valminiai stogai geriau nei kiti atlaiko vėjo apkrovas.

 
 
Pusvalminiai stogai - tai valminių stogų atmaina. Jie taip pat keturšlaičiai, tačiau du galiniai šlaitai (pusvalmės) nesiekia karnizo. Jie nupjaunami ir pagal stogo nuolydžio liniją yra trumpesni nei šoniniai šlaitai. Pusvalmės dažnai naudojamos kaip pastogės, frontono netgi balkono apsaugojimui nuo blogo oro. Vis dėlto pusvalminiai stogai pasirenkami grynai dėl estetinių sumetimų („patiko, o širdžiai neįsakysi").
 

Mansardiniai stogai išsiskiria ypatinga, tik jiems būdinga laužyta forma. Mansardiniai stogai turi keturis šlaitus - du viršuje ir du apačioje, beje, visi šlaitai šoniniai. Apatiniai - statesni, o viršutiniai - nuožulnesni. Visa tai daroma mansardos - gyvenamosios patalpos - ploto po stogu padidinimui. Mansardos paplito XVII amžiuje, kai aukštos gotikinių pastatų palėpės imtos pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas. Tiesa, mansardos įrengimui pakanka turėti užtektinai erdvės po stogu, ir visai nebūtina dengti mansardinį stogą.

Jeigu turite nedidelį žemės sklypą, tuomet galite iškelti plokščiąjį stogą (nuožulnusis nuo 0,7º iki 7º nuolydžio stogas) - nebūtina virš viso namo, galima tik virš kokios nors jo dalies. Kodėl reikėtų tai daryti? Žinoma, kad plotas būtų kuo racionaliau išnaudotas. Ant stogo įrenkite terasą, sporto aikštelę arba žiemos sodą. Plokščiąjį stogą galima panaudoti pačiais įvairiausiais būdais! Pavyzdžiui, ant plokščiojo namo stogo, pastatyto Marselyje pagal funkcionalizmo tėvo architekto Le Korbiuzje projektą, įrengtos ne tik apžvalginės aikštelės ir baseinas, bet netgi... koplyčia!

Be jau minėtų šlaitinių ir plokščiųjų, stogai dar gali būti skliautiniai, kupoliniai, kūginiai. Stogas taip pat gali būti ir sumani kitų, gana įmantrių formų kombinacija. Stogo konstrukciją apsunkina įvairūs langai: mansardiniai ir ventiliaciniai, taip pat stoglangiai bei vamzdžių, dūmtraukių, antenų ir kt. išvedimai. Atsiminkite, kad kuo sudėtingesnė stogo forma, tuo brangiau kainuos ne tik jo dengimas (dėl didesnių medžiagų sąnaudų ir darbų kainų), bet ir tolesnė eksploatacija.

Visumą gali sugadinti vienintelė dalis

Dar kartą primename, kad stogas anaiptol nėra paprastas statinys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo jį sudarančių sudėtinių dalių apskaičiavimo teisingumo bei sumontavimo kokybės priklauso ne tik paties stogo, bet ir viso namo tarnavimo laikas, interjero išsaugojimas bei jūsų komfortas. Gegnės, grebėstai, stovintys grebėstai, apšiltinimo medžiaga, hidroizoliacija, ventiliacija, stogo danga... Štai kiek sudedamųjų dalių sudaro stogą, ir kiekviena iš jų turi savo vaidmenį, kurio nederėtų nuvertinti. Stogas - tai, žinoma, ne kortų namelis, tačiau ir šiuo atveju - pašalinus vieną, suyra visuma.

1. Karnizo lentjuostė
2. Grebėstų lenta
3. Stovintis grebėstas
4. Hidroizoliacinė plėvelė
5. Gegnė
6. Kraigas
7. Metalinių čerpių lakštai
8. Kraigo sandariklis
9. Kraigo akladangtis
10. Vėjalentė
11. Lietvamzdis
12. Lietvamzdžio laikiklis
13. Nutekamasis latakas
14. Latako laikiklis
15. Sniego barjeras
16. Stoglatakis išorinis
17. Stoglatakis vidinis

Stogas nuo sniego (bet ne sniegui)

Jeigu jūs renkatės šlaitinį stogą, tai nepriklausomai nuo jo formos, atkreipkite dėmesį į šlaito statumą (nuolydį). Kuo statesnis stogas, tuo greičiau ir lengviau nuo jo nuteka vanduo ir nušliaužia sniegas. Vietovėse, kuriose gausiai sninga, kad sniego apkrova būtų mažesnė, rekomenduojamas šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis nei 30° (kampas skaičiuojamas tarp stogo linijos ir horizontalios plokštumos). Beje, daugiausiai sniego susikaupia šlaitų užuovėjose, kurių nuolydis mažesnis arba apie 30°. Taip atsitinka dėl to, kad vėjas nupučia sniegą nuo pavėjinio šlaito ir perkelia jį per kraigą į užuovėjinę pusę, kur jis susikaupia. Ant stogų, kurių nuolydis žymiai didesnis nei 30°, sniego bus mažiau, nes jis lengvai nušliaužia nuo stogo. Suprantama, kad nušliaužimo lengvumas taip pat priklauso ir nuo stogo dangos. Kuo danga lygesnė, tuo mažiau sniego užsilaiko. Nepamirškite, kad sniego kaupimosi ant stogo priežastimi gali būti šalia namo augantys medžiai: jie apsaugo stogą nuo vėjo, kuris linkęs judinti sniego klodus ir padeda jiems nušliaužti.

Kokia gi sniego ant stogo grėsmė? Deja, tai toli gražu nėra nekalta "dekoracija". Visų pirma, sniego susikaupimas padidina gegnių sistemos apkrovimą, kuri gali būti nepritaikyta tokiam svoriui. Neatmetama galimybė, kad susikaupęs sniegas gali įlaužti arba stipriai deformuoti stogą. Be to, ant stogo gulintis sniegas, veikiamas iš namo prasiskverbiančios šilumos, tirpsta ir palaipsniui nuteka paviršiumi, sudrėkintu polaidžio vandens. Vanduo, nutekantis šiltu stogu, užšąla ant šalto stogkraščio ir suformuoja antledį ir varveklius, kabančius damoklo kardais virš jūsų galvos. Jeigu dėl jūsų stogo nuolydžio sniegas linkęs kauptis, tuomet jums teks jį periodiškai nuvalyti. O kad sniegas netirptų, reikia gerai apšiltinti stogą, kad nešiltų jo išorinis paviršius. Be to, kovai su varvekliais patariama naudoti sistemą nuo apledėjimo.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.