.png)
Virtuvė tuščia nebūna – ji buvo ir išlieka kasdienės veiklos centru ir šeimos susibūrimų vieta su charakteringais kvapais bei garsais. Tai ne tik kulinarinių sumanymų realizavimo vieta, bet dažnai ir šeimyninis darbo kabinetas, pokalbių erdvė, kurioje diskutuojama ir dalijamasi naujienomis.
Nepatogus stalas ir kėdės, sunkiai pasiekiami daiktai, prastas apšvietimas ar netinkamai išdėstyta buitinė technika gali lemti, kad virtuvėje bus nejauku. Patogi ir graži virtuvė ne tik palengvina maisto gaminimą, bet ir suteikia namams svetingumo. Todėl jos interjeras prasideda ne nuo fasadų spalvos, o nuo šeimos įpročių, patalpos išplanavimo ir kasdien atliekamų darbų.
Retame senesnės statybos bute galima įrengti atskirą valgomąjį. Dažniausiai virtuvėje gaminamas ir valgomas maistas, laikomi produktai, plaunami indai, o atviro plano būste ji dar ir jungiama su svetaine. Tokiu atveju svarbu suderinti praktišką darbo zoną ir bendrą gyvenamosios erdvės vaizdą. Virtuvės pusiasalis gali atskirti šias zonas neužtverdamas patalpos, suteikti papildomo stalviršio ir vietą greitiems pusryčiams.
Pusiasalis atskiria virtuvę nuo svetainės ir kartu suteikia papildomo darbo paviršiaus.
Madingos virtuvės spalvos
Virtuvės spalvinė gama turi būti derinama ne tik prie interjero stiliaus, bet ir prie natūralaus apšvietimo. Šiaurinėje arba mažai dienos šviesos gaunančioje virtuvėje šaltos pilkos ir mėlynos spalvos gali atrodyti tamsesnės, nei buvo numatyta. Tokiai patalpai dažniau tinka šilti balti, smėlio, šviesaus medžio ir prislopinti žalsvi atspalviai. Saulėtoje virtuvėje galima naudoti ir sodresnes spalvas, tačiau dideli tamsūs paviršiai labiau išryškina dulkes, pirštų žymes ir vandens lašus.
Šiuolaikiniame interjere nebūtina visų spintelių gaminti vienos spalvos. Natūralaus medžio tekstūrą galima derinti su ramiais matiniais fasadais, o akcentui pasirinkti vieną sieną, aukštų spintų bloką ar salos fasadus. Geriausia apsiriboti dviem ar trimis pagrindinėmis medžiagomis, nes skirtingų medžio raštų, akmens imitacijų, spalvų ir metalų gausa greitai apsunkina interjerą.
Stalviršis turi būti atsparus drėgmei, karščiui, dėmėms ir kasdieniam valymui. Renkantis medžiagą svarbu įvertinti ne tik jos išvaizdą, bet ir sujungimus, kraštų apdirbimą, galimybę įleisti plautuvę bei paviršiaus priežiūrą. Ryškiai margas stalviršis geriausiai atrodo šalia ramių fasadų, o aktyvaus rašto sienelė neturėtų konkuruoti su tokiu pat išraiškingu darbiniu paviršiumi.
Ramios spalvos, natūralus medis ir akmens paviršiai leidžia sukurti vientisą, bet ne monotonišką virtuvės interjerą.
Virtuvės apšvietimas
Virtuvės apšvietimas turi atlikti tris užduotis: tolygiai apšviesti visą patalpą, suteikti pakankamai šviesos darbiniams paviršiams ir jaukiau apšviesti valgymo zoną. Vieno šviestuvo lubų centre dažniausiai nepakanka, nes dirbantis žmogus pats užstoja šviesą, o stalviršis po pakabinamomis spintelėmis lieka šešėlyje.
Darbo zonai geriausiai tinka ištisinės LED šviesos linijos, įrengtos po viršutinėmis spintelėmis ar lentynomis. Jos turi apšviesti stalviršį, plautuvę ir maisto ruošimo vietą, bet neakinti. Virš salos ar pusiasalio galima naudoti pakabinamus šviestuvus, tačiau jeigu ten įrengta kaitlentė ir gartraukis, šviestuvų vietą reikia numatyti taip, kad jie netrukdytų įrangai ir neužstotų vaizdo.
Virtuvėje svarbus ne tik šviesos kiekis, bet ir jos kokybė. Maisto produktų bei paviršių spalvos natūraliau atrodo pasirinkus gerai spalvas atkuriantį apšvietimą. Bendram ir darbiniam apšvietimui dažniausiai tinka neutrali arba šiltai neutrali šviesa, o atviroje virtuvėje jos atspalvį verta derinti su svetainės apšvietimu. Atskirai valdomos šviestuvų grupės leidžia ryškiai apšviesti virtuvę gaminant ir palikti tik švelnesnę šviesą vakarieniaujant.
Bendras, darbinis ir dekoratyvinis apšvietimas turi būti valdomi atskirai.
Virtuvės darbinė erdvė
Kartais dėl išvaizdos virtuvėje aukojamas patogumas, o paskui skundžiamasi, kad joje greitai pavargstama. Šiuolaikinei virtuvei svarbi tyli buitinė technika, švelniai užsidarančios durelės bei stalčiai, lengvai pasiekiamos laikymo vietos ir pakankamas nepertraukiamas stalviršio plotas.
Virtuvės planavimo pagrindu ilgą laiką buvo laikomas darbinis trikampis, kurį sudaro šaldytuvas, plautuvė ir kaitlentė. Šis principas tebėra naudingas, tačiau šiuolaikinėje virtuvėje svarbiau vertinti visą darbų seką. Produktai paimami iš šaldytuvo arba spintos, nuplaunami, ruošiami ant stalviršio ir tik tada perkeliami prie kaitlentės ar orkaitės. Indaplovę patogu įrengti šalia plautuvės, atliekų rūšiavimo stalčius – plovimo arba produktų ruošimo zonoje, o puodus, keptuves ir įrankius – netoli kaitlentės.
Dažniausiai naudojamus indus patogiau laikyti stalčiuose, nes ištraukus matomas visas jų turinys. Aukštos spintos tinka maisto atsargoms ir retai naudojamiems prietaisams. Viršutines spinteles galima pratęsti iki lubų: taip padidėja laikymo vieta ir nelieka sunkiai valomo paviršiaus spintelių viršuje. Kampuose geriau numatyti lengvai pasiekiamus stalčius ar lentynų mechanizmus, o ne gilias ertmes, kuriose daiktai greitai pasimeta.
Patogią virtuvę sukuria nuosekliai išdėstytos zonos, platus stalviršis ir lengvai pasiekiami stalčiai.
Virtuvės išplanavimas
Vienos linijos virtuvė tinka siaurai arba nedidelei patalpai. Kad darbo eiga būtų patogi, tarp plautuvės ir kaitlentės reikia palikti pagrindinį maisto ruošimo paviršių. Dviejų lygiagrečių linijų išplanavimas leidžia sutalpinti daugiau įrangos, tačiau tarp jų turi likti pakankamas praėjimas ir vieta atidaryti priešais esančius stalčius bei buitinę techniką.
L formos virtuvė tinka tiek mažesnei uždarai patalpai, tiek atvirai erdvei. Ji palieka vietos valgomojo stalui, pusiasaliui ar nedidelei salai. U formos virtuvė suteikia daug stalviršio ir laikymo vietos, tačiau tarp priešingų baldų eilių neturi būti nei per ankšta, nei pernelyg platu. Kasdieniam darbui patogu, kai pagrindinės zonos pasiekiamos keliais žingsniais, o atidarytos spintelės neužblokuoja praėjimo.
Virtuvės sala tinka tik tada, kai aplink ją lieka patogūs praėjimai. Jos matmenys turi būti nustatomi pagal patalpą ir numatytas funkcijas, o ne pagal iš anksto pasirinktą standartą. Saloje galima įrengti kaitlentę, plautuvę, laikymo spinteles arba palikti vientisą darbo paviršių. Tačiau vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir gartraukio sprendimai turi būti suplanuoti dar prieš įrengiant grindis bei lubas. Mažesnėje patalpoje praktiškesnis gali būti pusiasalis, nes jis suteikia beveik tas pačias funkcijas ir reikalauja mažiau vietos.
Jeigu prie salos numatytos sėdimos vietos, jos neturėtų trukdyti pagrindinei darbo zonai. Kaitlentę saugiau atitraukti nuo sėdinčių žmonių, o už jų palikti pakankamai vietos praeiti. Saloje nebūtina sutalpinti visko – dažnai naudingiausias yra didelis laisvas stalviršis, tinkantis maistui ruošti, serviruoti ir kasdieniams šeimos darbams.
Virtuvės sala patogi tik tada, kai aplink ją lieka laisvi praėjimai, o valgymo vietos nesikerta su maisto gaminimo zona.
Kalbant apie racionalų išdėstymą, visą virtuvę galima suskirstyti į maisto atsargų laikymo, indų laikymo, plovimo, produktų ruošimo ir maisto gaminimo zonas. Šias zonas suplanavus pagal realius šeimos įpročius, sumažėja nereikalingo vaikščiojimo, lengviau palaikyti tvarką, o virtuve vienu metu gali naudotis keli žmonės. Būtent patogus išplanavimas, tinkamas apšvietimas ir lengvai prižiūrimos medžiagos lemia, ar gražus virtuvės interjeras bus patogus kasdien.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
