Užgniaužia kvapą žiūrint į didžiulius pastatus, kurie kaip grybai dygsta ne tik didžiuosiuose pasaulio megapoliuose, ir lieka tik stebėtis žmonijos statybos meno raida bei jos perspektyvomis. Šiuo metu 100 aukštų 500 metrų aukščio pastatai jau ne naujiena, o kažkada ir penkių aukštų namas buvo laikomas unikaliu.

Kokį pastatą galima vadinti dangoraižiu?

Išvertus iš anglų kalbos, žodis „dangoraižis" (skyscraper) - labai aukštas pastatas. Pagal savo charakteristikas pastatas, pretenduojantis į dangoraižio vardą - tai laisvai stovintis statinys, pritaikytas gyvenimui ir darbui, kurio aukštis ties paskutiniuoju aukštu - 150 metrų. Aukštesni negu 300 m aukščio dangoraižiai vadinami itin aukštais. 2007 metų pabaigoje pasaulyje buvo suskaičiuota 1500 dangoraižių, iš kurių apie 40 - itin aukšti.

JAV dangoraižiai

Nenuostabu, kad pirmųjų dangoraižių tėvyne tapo grandioziškumo ir didybės siekiančios JAV. Šio reiškinio priežastys - urbanizacija (žemdirbiai iš provincijų sparčiai pradėjo kraustytis į miestą) bei žemės sklypų brangimas miestų ribose. Ypač šie reiškiniai pradėjo ryškėti XIX - ojo amžiaus viduryje. Vieno ir dviejų aukštų pastatai jau negalėjo sutalpinti visų atvykstančių gyventojų, tačiau XIX a. pradžios statybų technologijos neleido statyti aukštesnių pastatų. Pagrindiniu statybos principu buvo „laikančiųjų sienų" principas - kuo aukštesnis namas, tuo storesnės turi būti jo laikančiosios sienos. Be to, mažai ką džiugino lipimas laiptais į 5-ąjį ar 6-ąjį aukštą, o siurbliai negalėjo pumpuoti vandens aukščiau negu 15 metrų.

Lemiamas postūmis įvyko 1857 metais, kai viename iš Niujorko administracinių pastatų buvo sumontuotas pirmasis garais varomas liftas. Tai buvo jauno inžinieriaus Eliš‘o Otis‘o darbo rezultatas - jam žmonija ir turi būti dėkinga už pirmųjų liftų atsiradimą. Tai pastūmėjo kurti statybų technologijas, leidžiančias statyti kelių aukštų pastatus. O gaisras Čikagoje, vykęs 1871 metais, padarė šį miestą dangoraižių lopšiu. Tuo metu laikančiųjų sienų technologija buvo jau pasenusi - atsirado karkasinė statyba. Tokie plieniniai pastatų griaučiai (karkasas) leido „prikabinti" didelį aukštų skaičių, nesibaiminant dėl sienų tvirtumo. Pirmuoju devynių aukštų pastatu, pastatytu karkasiniu būdu, tapo draudimo bendrovės pastatas Čikagoje. Jį suprojektavo architektas Viljamas De Baronas Dženis. Pastatas iš aplinkinių išsiskyrė savo aukščiu bei didybe. Tai ir tapo dangoraižių statymo varžybų pradžia. Čikaga, buvusi dideliu pramonės centru, ir turėjusi polinkį viskam, kas nauja ir rizikinga, tapo bandymų vieta jaunų specialistų architektūrinėms bei statybinėms mintims realizuoti. Gaisras tik atlaisvino plotą  naujiems - aukštiems pastatams.

Taip Čikagoje pradėjo atsirasti nauji vis aukštesni daugiaaukščiai namai. Jų išvaizda mūsų akimis yra ganėtinai primityvi, tačiau tuo metu pirmieji dangoraižiai buvo galybės, turtų bei aukštos įmonės vadovo padėties ar tiesiog privataus asmens simboliu. Pirmieji dangoraižiai buvo ne tokie lakoniški ir stilingi, kaip šiuolaikiniai, o atvirkščiai - jie buvo panašūs į senovines šventyklas, o dekoro elementai kartais gerokai perkraudavo pastato fasadą, tačiau tai buvo dangoraižių statybos technologijų vystymosi pradžia. Ilgą laiką (iki pat XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios) dangoraižiai turėjo viduramžiškų elementų, bet vis tiek stiebėsi vis aukščiau ir aukščiau.

Pastatų aukščio varžybose pirmenybę perėmė finansinis Amerikos centras - Niujorkas. Laikoma, jog pirmuoju dangoraižiu pagal šiuolaikinius vertinimus buvo „Vulvorto" pastatas (Woolworth building) Niujorke. Jo statybos buvo pabaigtos 1913 metais, pastato aukštis - 242 metrai, 57 aukštai. Pastatui pasirinktas neogotikos stilius. Dar iki šiol šis pastatas žavi savo architektūros grožiu. Ilgą laiką 242 metrų aukščio gigantas, pastatytas architekto Hario Gilberto, buvo laikomas aukščiausiu pasaulio pastatu. Tik 1930 metais „Kraisler" (Chrysler building) kompanijos dangoraižis sumušė rekordą. Jo architektas Viliamas Van Alenas sugebėjo to pasiekti gudrumu - ilgą laiką jis slėpė pastato aukštį, ir taip apgavo konkurentus (netoliese buvo statomas dangoraižis „Bank of Manhattan") - „Kraislerio" pastatas pasiekė 319 metrų aukščio ribą. Tačiau dangoraižių statybos varžybos tuo nesibaigė: naujasis rekordas po keleto mėnesių buvo pagerintas - 1931 metais Amerikoje atsiranda dar aukštesnis pastatas - „Empire State Building" - 102-ų aukštų pastatas, kurio aukštis siekė 391 metrą. 5-ąjame XX a. dešimtmetyje ant šio pastato įrengta antena dar padidino jo aukštį, ir iki pat septintojo dešimtmečio šis pastatas buvo aukščiausiu pasaulyje. To meto specialistai darbus atliko sąžiningai, ir pastatas 1945 metais atlaikė dešimties tonų svorio bombonešio B-25 smūgį - žuvo visa lėktuvo įgula, pastate žuvo 11 žmonių, tačiau pastatas liko stovėti.

Dangoraižių aukso amžiumi laikomi antrasis ir trečiasis praeitojo amžiaus dešimtmečiai - tuo metu Amerikoje aukšti pastatai buvo statomi vienas po kito. 1929 metais šalį krėtusi Didžioji Depresija, žinoma, pristabdė varžybas. Antrasis Pasaulinis karas padėjo „išvalyti" statybų aikštelę  vis aukštesniems ir modernesniems pastatams - taip atsirado pirmieji paprastų ir lakoniškų formų dangoraižiai. Gotika liko praeityje, o XX a. antrojoje pusėje miestai pasipuošė pastatais, primenančiais geometrijos vadovėlio iliustracijas. Stambiausių pasaulio miestų finansiniuose ir administraciniuose kvartaluose pradėjo dygti kubai ir piramidės. Ryškus to pavyzdys - jau chrestomatiniais tapę „Luxory Drive" Čikagoje ir „Sigram" Niujorke. To meto dangoraižiams būdinga dar viena ypatybė - juose buvo talpinami ne tik biurai, bet ir pirmosios parduotuvės, viešbučiai, o viršutiniuose aukštuose - gyvenamosios patalpos (angl. penthouse).

Tuo metu kova už aukščiausių pastatų statybą vyko tik Amerikoje. 400 metrų barjerą įveikė liūdnai pagarsėję „Dvyniai" - Pasaulio Prekybos Centras. Tačiau šis rekordas laikėsi neilgai, po trijų metų Čikagoje pastatytas 443 metrų aukščio, 110-ies aukštų pastatas „Sears Tower". Tuo metu 110 aukštų, 15 greitųjų liftų ir automatiniai langų plovimo įrenginiai buvo architektūros bei statybų inžinerijos stebuklai.

Tačiau ir šiandien Amerika nenusileidžia. Iki 2009 metų Čikagoje planuojama pastatyti 115-os aukštų dangoraižį, kurio aukštis kartu su smaigaliu - 610 metrų. Naujas Amerikos pasididžiavimas bus pavadintas „Fordhemo viršūnė".

EUROPOS dangoraižiai

Antrasis Pasaulinis karas paskatino Europos miestų gyventojus teigiamai pažvelgti į dangoraižių statybą. Pirmieji daugiaaukščiai pokario metais atsirado Vokietijos finansų sostinėje - Frankfurte prie Maino. Neretai pagal dangoraižių skaičių šis miestas lyginamas su Niujorku ar Čikaga. Tuomet Stalinas Maskvoje palaimino sovietinių dangoraižių statybą. Stalino laikų dangoraižiai ilgam tapo ypatingos padėties, privilegijų bei prabangos simboliu. Be to, pirmiesiems Amerikos daugiaaukščiams būdingų neogotikos elementų galima sutikti ir sovietinėje dangoraižių architektūroje. Iki šiol šie pastatai yra vienas iš skiriamųjų Maskvos ženklų.

2007 metais Maskva pareiškė, jog ketina pastatyti patį aukščiausią pastatą Europoje - jau patvirtintas „Naujojo Maskvos Žiedo" planas. Ateityje turėtų „išdygti" ir naujas Europos rekordininkas - dangoraižis „Rusija".

AZIJOS dangoraižiai

Ekonomikos augimas Pietryčių Azijoje XX a. pabaigoje perkėlė į šį regioną ir daugiaaukščių statybos varžybas. Čia didmiesčiai buvo greitai nusėti daugybės dangoraižių.

 Kuala Lampuro panorama

Malaizija dar visai neseniai turėjo aukščiausią pasaulio dangoraižį - 453 metrų Kuala - Lampuro „bokštus - dvynius" (Petronas Tower) (pastatyti 1990 m.), tačiau Taibėjuje neseniai išaugo 508 metrų aukščio gigantas.

 Petronas tower

Kiek ilgai išsilaikys šis rekordas? Verslo ambicijos jau kelia 555 aukščio barjerą (Seule planuojamas statyti dangoraižis). Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pradėtas statyti aukščiausias pasaulyje dangoraižis, kurio aukštis sieks 818 metrų.

Tai dar ne viskas. Kol kas projektas dar tik popieriuje, tačiau jau suprojektuotas milžiniškas 4 kilometrų aukščio pastatas, kuris turėtų būti pastatytas Tokijuje. Naujojo giganto pavadinimas - X - Seed 4000. Planuojama, jog pastatas primins apie Fudzijamos kalną, kurio aukštį viršys daugiau negu 200 metrų. Dangoraižio pagrindas bus 6 kvadratiniai kilometrai, pastatą sudarys 800 aukštų, o talpins jis 500 tūkst. - 1 mln. gyventojų. Be savo įspūdingo aukščio X - Seed 4000 taps vienu iš „žaliausių" pastatų pasaulyje: didžiąją reikalingos energijos dalį šis pastatas gaus iš saulės spindulių. Be to, pastatas galės savo gyventojus apsaugoti nuo atmosferos slėgio svyravimų bei kitų atmosferos „kaprizų". Pastato liftai, apskaičiuoti kelti 200 žmonių į viršutinį aukštą, viršūnę pasieks per pusvalandį.

 Dubajaus panorama

Ar kiekvienas aukštas pastatas gali būti vadinamas dangoraižiu?

Renkant aukščiausius pasaulio pastatus, vadovaujamasi kriterijais, pagal kuriuos dangoraižiu laikomas pastatas, suprojektuotas kaip gyvenamasis, administracinis ar pramoninis. Ypač svarbi pastato charakteristika - aukštai. Dėl to į aprašomuosius reitingus nepatenka televizijos ir radijo bokštai. Siūlomi keturi pastato aukščio matavimo kriterijai (visais atvejais aukščio matavimas vyksta nuo šaligatvio, esančio prieš pastato centrinį įėjimą):

1. konstrukcinis pastato aukštis - tai aukštis nuo šaligatvio lygio iki aukščiausiojo pastato konstrukcinio elemento taško (įskaitant smailes ir stiebus, tačiau neskaitant televizijos ir radijo antenų, taip pat vėliavų stiebų);
2. iki aukščiausio prieinamo aukšto - tai pastato aukštis iki aukščiausio prieinamo aukšto grindų lygio.
3. iki aukščiausio stogo taško - pastato aukštis iki paties aukščiausio stogo taško.
4. iki antenos/stiebo galiuko - pastato aukštis iki paties aukščiausio antenos, stiebo ir kt. taško.

Pirmasis kriterijus yra pagrindinis. Būtent jis naudojamas sudarant aukščiausių pastatų - dangoraižių reitingus.

Aukščiausieji dangoraižiai:

• Dubajaus bokštas - 818 metrų (164 aukštai), nepastatytas, tačiau įveikta 500 metrų riba.
• Taibei 101 - 508 metrai (101 aukštas);
• Pasaulinis Šanchajaus finansų centras - 492 metras (101 aukštas);
• Kualos Lampuro Petronas bokštai - 451 metrai (88 aukštai);
• Čikagos „Sears Tower" -  443 (110 aukštų);
• Šanchajaus Zin Mao - 420 metrų (88 aukštai)
• Honkongo tarptautinis finansų centras (2-asis bokštas) - 420 metrų (88 aukštų).

Parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.