Išmaniųjų namų sistemoms valdymo komandos gali būti perduodamos laidais arba belaidžiu radijo ryšiu. Pastatų automatika, valdymo sistemų palyginimas.

Protingas namas arba namo valdymo automatika yra šios dienos realybė, kurianti komfortą, pridėtinę vertę, mažinanti energijos sąnaudas. Gali būti, kad jau netoli laikas, kuomet perkant ar parduodant biurų, komercinį pastatą ar individualų namą skelbimuose bus žymimas pastato automatizavimo lygis, lygiai taip pat, kaip dabar nurodoma energinė klasė.

Išmanus, protingas namas, pastato automatika - tai terminai, iš esmės apibūdinantys inžinerinių ir kitų sistemų valdymo automatizavimą. Pats pastatas nei galvoja, nei kuria, protingas ar išmanus jis yra tiek, kiek paklūsta taisyklėms ir sąlygoms, kurios yra iš anksto nustatytos.

Pavienės išmaniosios technologijos, ypač atskirų inžinerinių sistemų valdymas, naudojamas jau seniai. Toks automatinis valdymas paprastai sprendžia tik vieną ar kitą problemą. Pavyzdžiui, kad nereiktų kiekvieną kartą rankiniu būdu mažinti ar didinti patalpos temperatūros, daug kur yra įdiegta šildymo sistemos automatika, reaguojanti į aplinkos oro temperatūrą. Kad netektų pakėlinėti ir nuleidinėti žaliuzių, nemažoje dalyje, netgi senesnės statybos biurų, įdiegtas automatinis lauko žaliuzių valdymas.

Tačiau tarp atskirų funkcijų ir viso pastato sistemų valdymo yra didelis skirtumas. Sistemoje ir sinergiškai veikdamos atskiros funkcijos yra daug naudingesnės ir efektyvesnės. Protingo namo sistema sujungia visas valdymo funkcijas į vieną, atskiros funkcijos pagal nustatytas sąlygas sąveikauja tarpusavyje ir sukuria maksimalų komfortą, apsaugą, taupo šilumos ir elektros energiją. Pavyzdžiui, įjungus scenarijų „nieko nėra namuose", išsijungia visi elektros prietaisai, įsijungia apsaugos sistema.

Išmanaus namo valdymo sistema sprendžia daug uždavinių:

• Automatika eliminuoja rutininį rankų darbą, palengvina buitį, pastatų priežiūrą;
• Leidžia išvengti žmogiškų inžinerinių sistemų priežiūros klaidų;
• Taupo laiką ir sukuria komfortą;
• Taupo energiją ir finansus;
• Išmanus ŠVOK sistemų valdymas + pagal paros laiką sureguliuota šviesos spektro spalva (angl. Human centric lighting arba HCL) = maksimalus komfortas ir didžiausias darbo efektyvumas;

Pastatų valdymo sistemų yra sukurta tūkstančiai, renkantis labai svarbu atsižvelgti į norimas valdyti funkcijas, reikalingus scenarijus, valdymo logiką. Tai priklauso nuo individualių poreikių, gyvenimo būdo. Tad funkcijų aprašymas, jų sąveika yra labai svarbus išmanaus namo paruošiamojo darbo etapas. Nėra blogų išmaniojo namo valdymo sistemų, gali būti tik netinkamas pasirinkimas.

Valdymo sistemoms komandos gali būti perduodamos laidais arba belaide sistema. Šiuo atveju pasirinkti paprasčiau.

 

Laidinė pastato valdymo automatika

Laidines sistemas užsakovai renkasi dėl didesnio patikimumo ir galimų funkcijų gausos. Taip pat didesniuose projektuose, kai reikalinga daug funkcijų sujungti į vieną sistemą, tuomet laidinė sistema tampa vieninteliu pasirinkimu, nes radijo ryšio sklidimo atstumas patalpose yra ribotas. Laidinę valdymo sistemą patogiau įdiegti naujai statomame ar rekonstruojamame pastate, nes kabeliai ir valdymo mechanizmai slepiami po apdaila.

Įvairios įrangos ir prietaisų, šviesos, šildymo, vėdinimo bei kitų sistemų valdymas prasideda nuo nuo poreikių išsigryninimo - t.y., norimų valdyti funkcijų nustatymo ir instaliacijos projekto paruošimo. Paruošiamas reikalingų valdyti inžinerinių sistemų ir prietaisų sąrašas ir pateikiamas projektuotojui.

Scenarijų ar atskirų funkcijų gali būti labai daug ir įvairių. Pavyzdžiui:

• Pasitikimo scenarijus „grįžau namo": kiemo vartų atidarymas/uždarymas priartėjus/nutolus automobiliui; Lauko apšvietimas tamsiuoju paros metu; Šviesa koridoriuje ir virtuvėje ir pan.
• Saulės poveikio kontrolė: žaliuzių pakėlimas, nuleidimas ar pasukimas reaguojant į saulės šviesos intensyvumą ir temperatūrą patalpose;
• Apšvietimo valdymas pagal buvimą patalpose ar suprogramuotus scenarijus - pavyzdžiui, poilsio, miego, svečių, TV žiūrėjimo ir kt.
• Šildymo, vėsinimo ir vėdinimo įrangos valdymas pagal anglies dvideginio, drėgmės ir temperatūros parametrus;
• Automatinis laistymo sistemos valdymas pagal paros laiką, dirvos drėgnumą, kritulius, žmonių buvimą lauke ir kt.
• Ir t.t.

Turint reikalavimų ir funkcijų sąrašą, projektuojas parengia atskirų sistemų planus, laidų išvedžiojimo planą, numato reikiamą įrangą, kabelių tipus, jutiklius, daviklius ir kt.

KNX sistemos taškų planas vienbučiame name.

 

Diegiant laidinę protingo namo sistemą drauge su elektros instaliacijos kabeliais iki valdomų prietaisų tiesiami automatinės valdymo sistemos kabeliai. Optimalus variantas yra nutiesti magistralinį, pavyzdžiui, KNX standarto kabelį KNX/EIB, prie kurio jungiami atskiri prietaisai.

Žalios spalvos KNX/EIB kabelis ir potinkinis JUNG KNX jungimo valdiklis.

 

Laidinė sistema labiau tinka naujai statomiems pastatams arba ten, kur montuojama nauja elektros instaliacija, nes po apdaila slepiamas ne tik kabelis, bet gali būti montuojami ir valdikliai.

KNX technologija yra europinė instaliacinė pastato valdymo sistema, suderinama su daugybe prietaisų bei sistemų.

Įdiegus laidinę KNX sistemą jos komponentų pasirinkimo galimybės yra didžiulės, nes apie 500 mažesnių ir didesnių pasaulio gamintojų turi sertifikuotus, KNX sistemai pritaikytus naujų technologijų gaminius.

 

Jeigu pasirenkama KNX sistema, išlošiama keliais aspektais: tai įrengimo kaštų ekonomija, nes KNX kabelis kainuoja palyginti nedaug, KNX protokolas yra atviras, prie jo galima jungti daugybės gamintojų prietaisus ir programuoti valdymą. Patogu ir tai, kad iš pradžių galima pasirinkti minimalų, kelių prietaisų valdymą, ilgainiui papildant be remonto darbų.

Kuo daugiau valdymo funkcijų įdiegiama, tuo papildomos funkcijos įdiegimo kaina tampa mažesnė, o sukuriama vertė yra didesnė. Bazinis pagrindinių valdymo sistemų įdiegimas nėra brangus. „JUNG Vilnius" specialistai yra apskaičiavę, kad 100 kv. m buto pagrindinių sistemų valdymo įrangos kaina prasideda nuo 30 Eur/ kv. m. Į bazines funkcijas yra įtrauktas šildymo, apšvietimo, garso sistemos, saugos prietaisų, kištukinių lizdų vietinis bei nuotolinis valdymas, valdymas pagal laiką, namų scenarijai/režimai, logikos funkcijos, gyventojų buvimo namuose imitavimas, valdymas balsu. Savaime suprantama, funkcijos gali būti keičiamos.

Jeigu įdiegiama populiariausia pasaulyje KNX sistema, ji leidžia valdyti pagrindines inžinerines sistemas, jas jungti į tinklą, kurti scenarijus, apdoroti ir analizuoti duomenis, keisti ir išplėsti ar naikinti funkcijas. Naudojant laidinę sistemą patalpose sumažėja elektromagnetinis spinduliavimas, kurio mūsų aplinkoje ir taip gana gausu.

KNX sistema yra decentralizuota, kiekviena funkcija veikia atskirai, nėra vieno centrinio valdiklio - namo „smegenų", todėl sistema saugi, jokios galimybės pažeisti centrinį mazgą. Jei neveikia vienas kuris nors komponentas, visi kiti veiks. Pagal pasirinkimą duomenų perdavimas tarp KNX sistemos komponentų vyksta silpnųjų srovių magistraliniu kabeliu, radijo ryšiu arba kompiuteriniu tinklu.

 

Valdikliai paprastai montuojami elektros paskirstymo skydelyje ar kitoje patogioje vietoje, kiti valdymo moduliai ir jutikliai jungiami KNX kabeliais.

 

KNX galima naudoti begalei funkcijų realizuoti: valdyti apšvietimą, šildymą, žaliuzes, vėdinimą, kondicionavimą, garso/vaizdo, saugos, laistymo ir kt. įrangą. Taip sukuriama ekonomiškai veikianti, individualius žmonių poreikius tenkinanti ir energiją taupanti sistema. Skaičiuojama, kad automatinė KNX valdymo sistema vidutiniškai sumažina energijos poreikius 30-40 procentų. Laidinei išmaniojo namo valdymo sistemai nereikia didelio įrangos kiekio ir bevielio duomenų perdavimo. Šis pastato valdymo būdas, lyginant su belaidžiu valdymu, yra patikimesnis, suteikiantis daugiau funkcijų, tinkantis tiek mažiems, tiek dideliems projektams. Užsakovai, norintys automatizuoti šildymą, vėsinimą ir vėdinimą dėl didesnio patikimumo ir suderinamumo su kitų gamintojų įranga renkasi laidines o ne belaides sistemas.

 

Bevielė išmaniųjų namų sistema

Jeigu pastatas eksploatuojamas ir jame išvedžiota elektros instaliacija, išmaniu jį galima paversti naudojant bevielius, radijo bangomis valdomus jungiklius arba eNet sistemą. Tam nereikia laidų tiesimo, sienų gręžimo ir remonto. Patogu bevielį apšvietimo, žaliuzių valdymo būdą naudoti keičiant baldų vietą, jei stacionarūs laidiniai jungikliai atsiduria neprieinamose vietose. Bevielius jungiklius galima tvirtinti ant stiklinių sienų, ant kurių neįmanoma nutiesti laidų. Bevielę valdymo sistemą sudaro siųstuvai - valdikliai, siunčiantys signalus, ir imtuvai, vykdantys komandą. Jungiklių - siųstuvų veikimo atstumas atviroje erdvėje yra apie 100 metrų, erdvėje, skiriamoje sienų - apie 30 metrų.

Jeigu norima įsidiegti aukštesnio lygio, funkcijas siejantį centralizuotą valdymą, tam tikslui yra sukurta eNet Smart Home sistema, leidžianti valdyti įvairių būste esančių įrenginių funkcijas centralizuotai. Kompaktiškas eNet serveris, panašiai kaip ir interneto maršrutizatorius, yra centras, sujungiantis visas valdomas funkcijas, kuomet galima kurti scenarijus, keisti funkcijas, laikmatį, logiką ir pan. Galimas nuotolinis prisijungimas ir valdymas nuotoliniu būdu.

eNet Smart Home serveris - išmaniųjų namų centras.

 

Integruota programinė įranga eNet Smart Home connect naudojama kaip visos sistemos nustatymo įrankis. eNet Smart Home leidžia programuoti, grafiškai atvaizduoti ir valdyti visas funkcijas. Taip pat į tinklą sujungia atskirus eNet prietaisus.

Galima naudoti atskirų sistemų bevielį valdymą, pavyzdžiui, apšvietimo, žaliuzių. Tuomet pakaks šviestuvų, turinčių atitinkamus imtuvus ir valdiklio - jungiklio. Sistemos valdiklis klijuojamas prie bet kurios medžiagos sienos, tinka mediniai ar net stiklo paviršiai.

Bevielės sistemos valdymo siųstuvai - jungikliai gali būti klijuojami ne tik ant sienų, bet ir ant stiklo.

 

Belaidis eNet mygtukų modulis atrodo kaip tradicinis JUNG dizaino jungiklis, jis gali būti bet kurių populiariausių JUNG serijų dizaino. Valdymo moduliai gali būti montuojami šalia ar vietoje senų jungiklių. Taip nesudėtingai galima įrengti apšvietimo, žaliuzių, pakeliamų garažo, kiemo vartų valdymą, kurių senuose namuose dažniausiai nėra, nes ankstesniais metais tokių technologijų dar nebuvo. eNet sistemos dėka galima susikurti komfortą, sistemą yra lanksti ją galima papildyti, keisti. Taip didėja būsto vertė.

Sistema gali būti valdoma jungikliu, pulteliu, išmaniuoju telefonu, planšete, kompiuteriu.

JUNG Friends of Hue bevielis jungiklis be baterijų, energija generuojama jungiklį paspaudus.

 

JUNG dizaino jungikliai gali būti panaudoti ir kitų gamintojų belaidėms sistemoms valdyti. Pavyzdžiui, bevieliai JUNG jungikliai gali valdyti iki 50 Philips Hue lempų, šviestuvų bei priedų viduje ir lauke. Valdyti galima šviesos intensyvumą, spalvą, susikurti šviesos scenarijus. JUNG radijo bangų sieniniai jungikliai ir Philips Hue šviestuvai siejami ZigBee protokolo ryšiu. Kitų gamintojų šviestuvai ar kiti prietaisai siejami per Bluetoth Low Energy, Zumtobel, Casambi ar kt. ryšį.

Jungiklių susiejimas su Philips Hue apšvietimo valdymo sistema labai paprastas - pavyzdžiui, turint Philips Hue Bridge šakotuvą, jis susiejamas su JUNG jungikliu spaudžiant dešinįjį klavišą. Po to jungiklis programėlėje susiejamas su šviestuvais kitose patalpose, lempomis, nustatomos reikalingos apšvietimo funkcijos ir scenarijai.

Belaidė pastato valdymo automatika tinka netgi senos statybos daugiabučiams, individualiems namams ir kitiems pastatams automatizuoti. Net atskiros valdymo funkcijos, scenarijai taupo elektrą, užtikrina saugumą. Tiems, kurie dar tiki neigiamu elektromagnetinių bangų poveikiu, reiktų žinoti, kad, skirtingai nuo laiko, skiriamo pokalbiams mobiliuoju telefonu, bevielės valdymo sistemos siųstuvai signalus nusiunčia per sekundės dalį, signalai nėra galingi ir jokio poveikio sveikatai neturi. Bet komforto, saugumo ir ekonomijos suteikia nemažai.

 

Parengta pagal UAB „JUNG Vilnius" informaciją, gamintojų nuotraukos