Turtingesni tapsime ne tada, kai šiluma bus atpiginta, o kai išmoksime ją taupyti. Mat net ir pakeitus šilumos kainų skaičiavimo metodiką, žmonių išlaidos būsto šildymui iš esmės ne ką sumažės.

Naudojant tradicines lakštines šiltinimo medžiagas (akmens vatą, putų polistireną), beveik nepavyksta tinkamai užsandarinti jų sandūrų, ypač įvairių konstrukcijų kampų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šių metų gegužės 12 d. Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos šilumos kainos bus perskaičiuojamos dažniau nei iki šiol (ne du kartus per metus, o kas mėnesį, priklausomai nuo dujų kainų pokyčių).

Jei sąskaitos kelia stresą

Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno pateiktais duomenimis, dėl nesandarių senos statybos namų Lietuvoje kasmet daugiau nei 1 milijardas litų išleidžiamas orui šildyti. Jei namo šildymo išlaidos viršija 1 Lt/kv. m, verta išanalizuoti šilumos praradimo priežastis ir pradėti ieškoti optimalių problemos sprendimo būdų.
Norint išvengti šildymo kainų šoko, statomą ar renovuojamą namą reikia efektyviau šiltinti. Šiltinimo efektyvumą lemia ne šiltinimo medžiagos storis, o tinkamas namo užsandarinimas. Išorinės atitvaros gali būti apšiltintos storiausiu šilčiausių medžiagų sluoksniu, tačiau visos pastangos ir išlaidos nueis perniek, jeigu šiltinamasis sluoksnis bus laidus orui arba nepakankamai sandarus. Tai patvirtina ir Amerikos kompanijos „Architectural Energy Corporation" atlikti praktiniai tyrimai: apie 80 proc. šilumos taupymo efektyvumo nulemia pastato atitvarų sandarumas. Šiluminė varža leidžia sutaupyti tik apie 18 proc. šilumos.

Šiltas, kai sandarus

Daugelis namų statyboje naudojamų šiltinimo medžiagų tik teoriškai užtikrina pastato sandarumą. Naudojant tradicines lakštines šiltinimo medžiagas (akmens vatą, putų polistireną), beveik nepavyksta tinkamai užsandarinti jų sandūrų, ypač įvairių konstrukcijų kampų. Be to, tradicinių šiltinimo technologijų efektyvumas daug priklauso nuo šiltintojų sąžiningumo, sandarumo reikšmės supratimo, papildomų projektinių sprendimų. Tačiau, kaip rodo gyvenimas, praktiškai dažniausiai būna taip: „Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada."

Architektų, projektavimo specialistų, konstruktorių dėmesys vis labiau krypsta į naujosios kartos šiltinimo technologiją, kurios pats principas užtikrina sandarumą. Šia technologija apšiltinus vien tik viršutines namo atitvaras, šildymo išlaidas galima sumažinti nuo 3,5 Lt/kv. m iki 1 Lt/kv. m.

Ant šiltinamo paviršiaus užpurškiama termovata, kuri per 3-5 sekundes išsiplečia iki 100 kartų ir vientisu sluoksniu padengia šiltinamą plotą užpildydama net mažiausius tarpelius.

Įvertinus šiltinimo išlaidas ir gautą šilumos sutaupymo efektyvumą, naujosios kartos šiltinimo technologija pripažinta pačia pigiausia Europoje.

Roges ruošk vasarą

Žiema baigėsi, ir rūpesčiai dėl skausmingų šildymo išlaidų atitolo. Vis dėlto namas netapo ekonomiškesnis. Kitas šildymo sezonas ateis greitai ir nepastebimai. Pirmoji sąskaita už nesandaraus namo šildymą vargu ar nudžiugins. Nešiltintos ir nesandarios patalpos kelia diskomfortą ir vasarą - greitai įkaista. Jas tenka vėsinti, todėl taip pat susidaro nemažos energijos sąnaudos.

Šiltinant naująja technologija paviršius užpurškiamas termovata, kuri per 3-5 sek. išsiplečia iki 100 kartų, vientisu sluoksniu padengdama šiltinamą plotą. VL archyvo nuotraukos

Dabartinė ekonominė situacija tuo ir palanki, kad skatina žmones mokytis gyventi ekonomiškiau ir taupiau. Galvojantiems, kada pradėti šiltinti būstą, atsakau: „Roges ruošk vasarą". Anksčiau sandariai apšiltinus namą, anksčiau sumažėja ir šildymo bei vėsinimo išlaidos. Ateinantį šildymo sezoną bus galima gyventi ne tik taupiau, bet ir šilčiau.