Jeigu planuojate nuosavo individualaus namo renovaciją, yra galimybė atgauti dalį modernizavimui išleistų pinigų. 2025 m. kovo mėnesį vėl bus priimamos paraiškos norintiems gauti paramą namo atnaujinimui. Efektyviausi apšiltinimo sprendimai.

Nuo 2025 metų kovo mėn.gyventojai galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama individualiam gyvenamajam namui atnaujinti iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos. Parama individualaus namo atnaujinimui teikiama nuo 2014 m., ją jau gavo daugiau kaip 5,4 tūkst. individualių namų savininkų.

Kam duodama parama atnaujinant namą

Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia 14,5 tūkst. eurų. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 m² namo naudingo ploto - 75 eurai.

Dėl šių kompensacinių išmokų gali kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Namo statyba turi būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas 100 proc. pastato baigtumas. Gyventojų prašymai bus vertinami konkurso būdu pagal nustatytus kriterijus.

Parama bus išmokama, kai atnaujinus gyvenamąjį namą pasiekiama ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje) ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo. Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikia per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.

Kvietimo sąlygos ir reikalavimai surašyti Aplinkos ministerijos „Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų teikimo fiziniams asmenims vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) tvarkos apraše", kurį galima rasti www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c97206b078ad11eab005936df725feed/asr

Projekto registracijos formas - paraiškas APVA priima 30 kalendorinių dienų po kvietimo paskelbimo datos. Kompensacijos skyrimui jokios įtakos neturi prašymo pateikimo data, todėl nesvarbu, ar prašymas bus pateiktas pirmą, ar paskutinę kvietimo dieną.

Kokiais atvejais parama namo renovacijai neteikiama

Minėtame apraše nurodytos sąlygos, kai parama namo atnaujinimui negali būti suteikta. Jos negalima tikėtis, jei name vykdoma ūkinė-komercinė veikla, jei namas areštuotas, namo modernizavimas negali būti finansuojamas iš kitų programų ar savivaldybės fondų, jei namo bendrasavininkiu yra juridinis asmuo, kai keičiamas tik šilumos šaltinis (įrenginys) ir (ar) įrengiama saulės elektrinė ar įsigyjama saulės elektrinės dalis iš saulės parko.

Taip pat paramos negausite, jei gyvenamajam namui iki paraiškos registracijos pateikimo dienos, nebuvo nustatyta energinio naudingumo klasė (išduotas energinio naudingumo sertifikatas).
Žinotina, kad prie paraiškos reikalaujama pridėti namo nuotraukas. Nuotraukose reikia užfiksuoti namo konstrukcijas iki renovacijos, pavyzdžiui, stogo, grindų konstrukciją, įvairius nesandarumus, vėliau fiksuoti atliekamus darbus ir rezultatą. Kaip minėjome, labai svarbu, kad namas iki renovacijos būtų įvertintas energinio naudingumo sertifikatu, kuriame būtų nurodyta namo energinė klasė iki renovacijos.

Kokie dokumentai reikalingi pildant paraišką

● Pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažyma (skaičiavimai) (toliau - pažyma), kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta namo B energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo (modernizavimo). Pažymoje turi būti įrašytas pastatų energinio naudingumo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo numeris, pažyma patvirtinta parašu;

●Planuojamo atnaujinti (modernizuoti) namo nuotraukos. Pavyzdžiui, neapšiltinto stogo ar perdangos, nepašiltintų grindų, nepakeistų durų ir langų, namo iš visų pusių ir pan.;

●  Jei paraišką teikia įgaliotas asmuo, jo įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;

● Kiti APVA patikslinimui prašomi dokumentai, jų nuorašai (kopijos) arba informacija, reikalinga projekto tinkamumui įvertinti;

Kokie darbai laikomi taupančiais šilumos energiją

Jeigu planuojate atnaujinti namą ir gauti dalinę kompensaciją, jau dabar galima pirkti medžiagas ir išsaugoti išlaidas pagrindžiančius čekius, sąskaitas. Medžiagas galima pirkti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, bet jos turi būti sertifikuotos ir turėti CE ženklinimą, taip pat vėliau reikės pateikti ne tik pirkimo faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas (jas galima rasti gamintojo arba pardavėjo interneto svetainėje).

Šiluminę energiją taupančios priemonės gali būti labai įvairios: langų, durų keitimas, sienų, stogo, perdangos, grindų, pamatų apšiltinimas ir kt.

Tinkamos išlaidų kategorijos yra:

●       stogo šiltinimas be stogo dangos keitimo;

●       stogo šiltinimas su stogo dangos keitimu;

●       stogo perdangos šiltinimas su stogo dangos keitimu;

●       stogo perdangos šiltinimas be stogo dangos keitimo;

●       grindų ant grunto šiltinimas;

●       grindų virš rūsio šiltinimas;

●       sienų ir cokolio šiltinimas;

●       grindinio šildymo sistemos įrengimas;

●       radiatorių keitimas;

●       esamų langų keitimas, gerinant šilumines patalpų charakteristikas;

●       esamų lauko ir tambūro durų bei vartų keitimas, gerinant šilumines patalpų charakteristikas;

●       centrinės rekuperacinės sistemos įrengimas.

Šlaitinio stogo apšiltinimas iš vidaus

Jeigu nekeičiama stogo danga, šlaitinį stogą galima apšiltinti tik iš vidaus. Stogo apšiltinimui galima rinktis bet kurią termoizoliacinę medžiagą: purškiamas poliuretano putas, mineralinę vatą, polistireninio putplasčio plokštes. Šiltinimas polistireniniu putplasčiu pigesnis, mažiau rizikingas dėl itin mažo putplasčio vandens įgeriamumo, kas senuose stoguose ypač aktualu, nes net ir menkas vandens pratekėjimas pluoštines medžiagas paveikia stipriau.

Šlaitinis stogas iš vidaus šiltinamas tarp gegnių klojant putplasčio plokštes. Kadangi senesniuose namuose toks stogo šiltinimas nebuvo naudojamas, gegnės greičiausiai bus per žemos šiltinimo medžiagos sluoksniui ir jas reikės paaukštinti. Geriausia naudoti 2-3 sluoksnius Šiloporas EPS 70, putplasčio plokštes klojant taip, kad nesutaptų sluoksnių siūlės.

SVARBU: Šiltinant stogą iš vidaus, tarp gegnių naudotinas tik Šiloporas EPS 70 su papildomu sluoksniu po gegnėmis.

Jei su apšiltinimo darbais keičiama ir stogo danga, papildomo polistireninio putplasčio sluoksnis gali būti klojamas virš gegnių. Tuo atveju naudotinas Šiloporas EPS 80.

Standartinis šlaitinio stogo šiltinimo mazgas su termoizoliacija tarp gegnių ir papildomu sluoksniu po jomis ar virš jų yra:

Konkretaus namo, kuris turi stogo dangą ir vienoką ir kitoką stogo konstrukciją, šiltinimo schemą geriausiai gali nurodyti konstruktorius projektuotojas, energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas. Svarbu tarp stogo dangos ir difūzinės plėvelės palikti vėdinimo tarpą, tinkamai pakloti difuzinę bei garo izoliacijos plėveles. Norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą, reikia gerai apšiltinti kraigą, perdangos ir šlaitų sandūras. Šių konstrukcijų mazgai kiekviename name yra unikalūs, vis kitokie, ir sudarant šiltinimo schemą, reikia į tai atsižvelgti. Plačiau apie šlaitinio stogo šiltinimą rasite straipsnyje „Šlaitinių stogų šiltinimas polistireniniu putplasčiu". Taip pat daugelį šiltinimo mazgų brėžinių galima rasti UAB „Kauno šilas" išleistame kataloge „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu", kuriame yra atskiras renovacijos skyrius.

Perdangos apšiltinimas

Jei po šlaitiniu stogu neįrengiamos šildomos patalpos, pigiau yra apšiltinti šaltos palėpės grindis - perdangą. Toks sprendimas ne mažiau efektyvus nei stogo apšiltinimas, be to, yra paprastesnis ir reikalaujantis mažiau medžiagų. Kadangi senesniuose namuose perdangos buvo montuojamos iš medinių sijų, geriausia apšiltinimui naudoti kietas polistireninio putplasčio plokštes, prieš tai pašalinus seną termoizoliaciją - keramzitą, spalius ar kt. Putplasčio plokštes galima sukloti tarp perdangos sijų, nelygumus užpildant atraižomis, montažinėmis putomis, galima tarp sijų naudoti birią termoizoliacinę medžiagą, ją uždengiant EPS plokštėmis ir OSB. Itin efektyvus šiltinimas su EPS plokštėmis, jas sandariai uždengiant OSB plokštėmis, taip apsaugant galimą griaužikų prieigą prie EPS. Variantų yra ne vienas, kokį naudoti, patars konstruktorius arba energinio naudingumo ekspertas. Svarbu nepamiršti ant palėpės grindų tarp sijų pakloti garo izoliacinę plėvelę, apšiltinti palėpėje esančias laikančiąsias sienas. Šiluma iš apačios su ore esančiais garais kyla į viršų, plėvelė saugos nuo garų prasiskverbimo į šiltinimo medžiagą ir šilumos nuostolių.

Jei palėpė gyvenama, norint sumažinti smūgio garso poveikį į apačioje esančias gyvenamąsias patalpas, aukščiau minėtame UAB „Kauno šilas" kataloge yra šiltinimo sprendimų su padidinta garso izoliacija.

Lauko sienų apšiltinimas ir tinkavimas

Fasado apšiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema - labai efektyvus energinio naudingumo sprendimas, kuris prisideda prie 30-40 proc. šilumos sutaupymo. Informacijos apie lauko sienų šiltinimą yra labai daug, svarbu pasirinkti racionaliausią šiltinimo sluoksnio storį, tinkamiausią tinko rūšį. Tam tikslui geriausiai tarnauja sudėtinės termoizoliacinės sistemos, kurios yra išbandytos ir sukomplektuotos atsižvelgiant į medžiagų suderinamumą.

Pastaruoju metu neretai sudėtinės termoizoliacinės sistemos išorinis apdailinis sluoksnis keičiamas klinkerinėmis apdailos plytelėmis. Tai šiek tiek pabrangina renovacijos darbus, bet klinkerio plytelių apdaila atrodo solidžiai ir prabangiai, fasadai ilgaamžiai, beveik nereikalauja priežiūros.

Renovuojant individualius namus, be tinkuojamos termoizoliacinės sistemos naudotina ir vėdinama termoizoliacinė sistema, kai siena, apšiltinta polistireniniu putplasčiu, uždengiama medinėmis arba plastikinėmis lentelėmis ar specialiomis fasadinėmis plokštėmis, tvirtintomis prie metalinių profiliuočių ar medinių tašų.

Renovuojant individualius namus, sutinkami 1996 - 2006 metų laikotarpiu apšiltinti fasadai su 5 ar 10 cm storio storio polistireninio putplasčio plokštėmis, kurie netenkina B klasės reikalavimų. Problema sprendžiama klijuojant ir smeigiuojant papildomą EPS plokštę ar apšiltinant sienas iš vidaus.

Sakoma, kad namas, kaip ir žmogus, turi būti aprengtas iš išorės. Papildomai apšiltinti sieną iš vidaus nėra labai dėkingas variantas - sumažėja kambario plotas, tenka perstumti baldus. Tačiau, jei pasirenkama toks lauko sienų renovacijos būdas, norint palikti rasos tašką išorėje, reikia parinkti tokį polistireninio putplasčio plokštės storį, kad kondensatas nesikauptų sienos viduje. Būtina vadovautis žemiau pateiktoje lentelėje neapšiltintos atitvaros ir papildomo EPS sluoksnio santykiu.

Išsamiau apie sienos apšiltinimą iš vidaus rasite UAB „Kauno šilas" svetainėje.

Pamatų, rūsio išorinių sienų ir cokolio šiltinimas

Daugumos senesnės statybos pastatų pamatai neapšiltinti, todėl pirmiausia teks atkasti visu perimetru pamatą ir paruošti jį apšiltinimui. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad gerai veikia drenažo sistema, esant problemoms - jas pašalinti. Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Jei pastate yra rūsys, pamatas apšiltinamas per visą jo aukštį. Pamatų šiltinimui naudotinas Šilioporas Geo EPS 100, kuris turi reikalingas atsparumo gniuždymui savybes ir pasižymi mažu vandena įgeriamumu. B klasei turėtų pakakti 20 cm storio plokštės, tikslų plokštės storį paskaičiuos ekspertas, įvertindama esamo pamato šilumines savybes.

Pamato plokštės ir sienos šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema:

Apšiltinus pamatą, būtina įrengti vėdinamą drenuojamą nuogrindą.

Grindų virš rūsio šiltinimas

Jei rūsys šaltas, neišvengiamai reikia spręsti pirmo aukšto grindų apšiltinimo klausimą. Galimi keletas šios problemos sprendimo būdų.

Bene pigiausias ir lengviausias kelias - rūsio perdangos apšiltinimas iš apačios, smeigiuojant ir klijuojant EPS plokštes prie perdangos. Renovuojamo namo perdangos virš nešildomų ertmių šiltinimas iš apačios:

Jei apšiltinti perdangą iš apačios nėra galimybių, galima pasirinkti vieną iš dviejų galimų variantų, atliekant darbus pirmame aukšte:

1. Grindų šiltinimas virš rūsio perdangos be betonavimo darbų:

 

2. Rūsio perdangos šiltinimas:

Grindų ant grunto šiltinimas

Renovuojamame pastate gali tekti imtis ir labai nemalonių darbų - plėšti parketlentes, keraminių plytelių dangą ir pan. Tačiau grindis apšiltinti būtina tinkamai. Netgi neapšiltintos, bet išklotos plytelėmis rūsio grindys karštą vasarą drėgs, pelys rūsio sienos.

Gyvenamuosiuose pastatuose grindų šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 70, šildomoms grindims - Šiloporas EPS 80, garažo grindims galima panaudoti ir Šiloporas EPS 100. Siūlome keletą populiariausių variantų grindų apšiltinimui:

Grindų virš grunto šiltinimas:

Grindų drėgnose patalpose virš grunto šiltinimas:

Šildomų grindų virš grunto šiltinimas:

Detalią informaciją apie stogo, sienų, grindų šiltinimą rasite straipsniuose „Šiltinimas polistireniniu putplasčiu", „Tinkuojamo fasado įrengimas", taip pat minėtame kataloge „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu".

ASA.LT informacija, parengta bendradarbiaujant su UAB „Kauno šilas"