Kai tinku tiesiogiai dengiamas mūras, labai svarbu atsižvelgti į tinko ir konstruktyvo medžiagų suderinamumą. Yra nemažai atvejų, kai geriausiai tam tinka lengvieji kalkių-cemento pagrindo tinkai. Kokie tai atvejai ir koks tinkas tinkamiausias?

 

Mūsų klimatui būdingos žiemos su dažnais atšilimais, atodrėkiais ir po jų einančiais atšalimais. Atšilimo laikotarpį dažniausiai lydi gausūs krituliai. Be to, žiemos metu šiluminė saulės spinduliuotė sukelia spindulinius atodrėkius, t. y. sienų išorinio paviršiaus temperatūra aukštesnė nei nulis laipsnių, o oro temperatūra - žemesnė. Tokie atodrėkiai yra trumpalaikiai, tačiau jie kartojasi pakankamai dažnai. Dėl jų gausos ir gana didelės temperatūros svyravimo amplitudės, pastatų išorinės apdailos paviršių ardantis poveikis yra didelis.

UV spinduliai dažytame paviršiuje sukelia fotocheminius pokyčius. Be to, dažytą sienų paviršių neigiamai veikia oro tarša, ant apdailos paviršiaus nusėda suodžiai, dulkės, druskos, mikroorganizmai.

Lietuvos klimatas tinkuotiems fasadams nėra palankus, tačiau, parinkus tinkamas medžiagas ir technologiją, tinkuotų fasadų bėdų galima išvengti ir turėti ilgalaikę bei estetišką apdailą.

Tinkuotų fasadų trūkiai

Kodėl suskilinėja fasado paviršius?

Viena priežasčių - tinko sluoksnio deformacija, vadinamasis sėdimas. Tokie trūkiai atsiranda dar šviežiai padengtame tinko sluoksnyje dėl:

• per didelio tinko sluoksnio storio;
• per silpno tinko sukibimo su pagrindu;
• dėl per skystos konsistencijos tinko arba šviežiai padengtas tinko sluoksnis per daug „tampytas".

Tokie trūkiai, nors ir būna pakankamai platūs (iki 3 mm), tačiau yra stabilūs ir, gerai išdžiūvus tinko sluoksniui, juos galima nesunkiai sutvarkyti.

Dėl pastato deformacijų atsirandančių tinko trūkių pobūdis.

Jeigu nutinkavus fasadą po kelių valandų atsiranda tinklo arba voratinklių tipo trūkių, tai rodo, kad dirbant nebuvo laikomasi technologinių reikalavimų, dažniausiai - dėl per greito tinko džiūvimo.

Viena priežastis yra natūrali - dirbama saulei tiesiogiai šviečiant, neuždengus fasado. Kita galima priežastis - esant nepalankiems tinkavimui orams, fasadas tinkuojams ir dirbtinai džiovinamas „raketomis". Šiuo atveju užtikrinti reikiamą temperatūrą ir tolygų džiovimą gana sudėtinga. Per greitai džiūstant nutinkuotam paviršiui, jis sutrūkinėja. Šie trūkiai retai kerta visą tinko sluoksnį, jų plotis  nedidelis - iki 0,5 mm. Paprastai tai būna stabilūs trūkiai, tad suremontuoti juos nėra sudėtinga.

Voratinklinio tipo trūkiai.

Dar viena trūkių priežastis - deformaciniai trūkiai. Jie ant šviežiai nutinkuotų fasadų dažniausiai atsiranda po kelių mėnesių dėl prasto sukibimo su pagrindu. Gali būti, kad parinktas netinkams pagrindui tinkas: pagrindas per minkštas, o tinkas - per standus, tokia pat situacija gali būti su glaistu ir dekoratyviniu tinku. Gali būti, kad pagrindas nebuvo paruoštas tinkavimui, tinkuota ant seno sudūlėjusio tinko, dulkėto paviršiaus ir pan. Standesnis šviežio tinko sluoksnis neišlaiko temperatūros pokyčių ir sutrūkinėja.

Dėl prasto tinko sukibimo su pagrindu atsiranda voratinklinio tipo arba pavieniai trūkiai.

Dažnai tokie trūkiai kerta visą tinko sluoksnį.  Nežymūs trūkiai pataisomi, bet stipriai sutrūkinėjusios plokštumos dažnai atsisluoksniuoja, tad paprasčiau tokius sluoksnius šalinti ir pertinkuoti naujai.

Įstriži trūkiai nuo langų, durų ar kitų angų kampų paprastai atsiranda dėl įrąžų, atsirandančių dėl pagrindo tūrio kitimo, kuriuos sukelia temperatūros ir drėgmės

pokyčiai. Arba dėl per kieto tinko, dėl nenaudojamo ar neteisingai atlikto įstrižo armavimo. Jie plečiasi ir ištaisyti juos gana sudėtinga.

Įstriži trūkiai nuo angokraščių kampų.

Mūro siūlių trūkiai atsiranda dėl:

• neužpildytų mūro siūlių;
• mūro deformacijų kylančių dėl drėgmės ir temperatūros pokyčių;
• per standaus tinko sluoksnio padengto ant santykinai „minkšto" mūro ar kito pagrindo;
• per plono tinko sluoksnio;
• Trūkiai atkartoja mūro siūles. Tokius trūkius remontuoti labai sudėtinga.

Mūro siūlių trūkiai atkartoja mūro siūles.

Ten, kur skiriasi tinkuotų medžiagų šiluminis laidumas, irgi yra galimybė atsirasti giliems ir sunkai remontuojamiems žiediniams trūkiams. Priežastis -  nepakankama termoizoliacija perdangos ar kitos sandūros srityje, betonas turi aukštesnį šilumos laidumą ir susidaro terminės įražos, kurios persikelia į tinko sluoksnį. Tai pasitaiko sąramų ar kitų gelžbetonio konstrukcijų vietose mūro sienoje.

Žiediniai trūkiai perdangos ir mūro susikirtimo vietoje.

Žiediniai trūkiai atsiranda perdangų vietose, gali būti kaip viengubi, dvigubi. Dėl per didelių deformacijų tokie trūkiai labai aktyvūs ir remontuoti juos sudėtinga.

Lengvieji tinkai

Keturi iš minėtų tinko trūkių tipai tiesiogiai priklauso nuo tinko savybių, t.y. nuo jo „kietumo". Dažnai tinko „kietumas" ar „stiprumas" reiškia ir didesnę trūkių atsiradimo riziką.

O rangovai dažniausiai renkasi tinką pagal techninius duomenis, žiūri stiprio charakteristikas, gniuždymo stiprį. Tinkuojant ant betono ar silikatinių plytų mūro, toks požiūris teisingas. Kai tinkuojama ant minkštesnių pagrindų, šių kriterijų nepakanka. Keraminiai, akytojo betono blokeliai, vadinamieji šilti blokeliai su oro ertmėmis yra mažiau atsparūs gniuždymo apkrovoms ir atmosferos poveikiui.

Jei prisiminsime fiziką ir tamprumo, E arba Jungo modulį (medžiagos reakcija į gniuždymą ar tempimą), plieno šis rodiklis yra apie 210 000 N/kv.mm, , betono - 26 000, silikatinių plytų - 3500-4500,  lengvų blokelių (keraminių, akytojo betono, karamzitbetonio) - apie 2000-3000, standartinio tinko - apie 6000, kalkių-cemento tinkų - 1900-2700 N/kv.mm. T.y. standartinis tinkas yra dvigubai trigubai standesnis už lengvų medžiagų mūrą ir plonas jo sluoksnis fiziškai negali atlaikyti konstruktyvo deformacijų. Lengvųjų cementinių tinkų šis rodiklis yra mažesnis ir suderinamumas su lengvų blokelių pagrindu yra didesnis.

SVARBU Norint išvengti tinko trūkių ant lengvų šiltų blokelių, taisyklė paprasta - tinko tamprumo arba Jungo modulis turi būti mažesnis už  pagrindo tamprumo modulį.

Kitaip tariant, kiekvienas sluoksnis turi būti mažesnio standumo lyginant su prieš jį esančiu sluoksniu arba pagrindu. Tik tokiu atveju tinko sluoksnis gali tinkamai perimti pagrindo temperatūros deformacijas.

 

„Knauf" turi keletą lengvų kalkių-cemento tinkų, kurie dėl tamprumo rodiklių yra tinkami ir rekomenduojami naudoti ant minkštų keramzitbetonio, akytojo betono, medienos-cemento blokelių ar plokščių, keraminių plytų, blokelių su integruotu apšiltinimu, ant smiltainio mūro. Taip pat jie tinka ant pagrindo, kurį sudaro kelios skirtingos medžiagos. Tokiu atveju skirtingų medžiagų plotai tinkavimui paruošiami skirtingai, o vientisam padengimui naudojamas lengvas kalkių-cementinis tinkas. Toks tinkas tinka renovacijoje, kai reikia paviršių atnaujinti, tinkuojant ant seno tinko, ant dirbtinio tinko pagrindo. Tinkuojant lengvaisiais tinkais, esant poreikiui jie nearmuojami, jeigu tokia būtinybė yra, papildomai naudojamas lengvasis armavimo mišinys (Knauf SM700 Pro, Knauf SM300 arba Knauf Lustro) su armavimo tinkleliu.

Lengvieji kalkių-cementiniai tinkai tai -  Knauf Sockel Lup, Knauf LUP 222, Knauf LUP Schnell, Knauf Super LUP. Jie visi skiriasi dengimo ar eksploatacinėmis savybėmis.

Lengvieji tinkai praktiškai geriausiai pasiteisina dviem atvejais: ant lengvojo tipo mūro (akytbetonio, keramikos, keramzitbetonio ir pan.) ir ant sudėtingų kritinių pagrindų (pažeisti arba skirtingi, trūkinėjantys ir pan.).

TAMPRUMO MODULIAI

 

 

Ant lengvo mūro pagrindo - Knauf LUP 222 tinkas

Knauf LUP 222 - lengvų tinkų tipui priskiriamas sausas kalkių ir cemento mišinys su organiniu užpildu (smulkios EPS granulės). Jis skirtas tinkavimui ant gerai šilumą izoliuojančių lengvų pagrindų, tinka naudoti išorėje ir viduje mūrui, kurio tankis yra  > 700 kg/kub.m,  akytbetoniui > 500 kg/kub.m, tuštuminiams blokeliams, kurių sienelės storis ≥ 12 mm.

Kokiomis savybėmis pasižymi Knauf LUP 222? Tai sausas tinko mišinys, kuris maišomas su vandeniu, galimas rankinis ir mašininis tinkavimas. Tinko skiediniu padengtas paviršius iki kitų darbų turi išdžiūti, skaičiuojamas džiūvimo laikas - 1 mm storio/1 diena.

Viduje mažiausiais tinko sluoksnio storis - 10 mm, išorėje - 15 mm, tinkas dengiamas vienu arba dviem sluoksniais, galimas vieno sluoksnio storis - iki 50 mm. Darbai atliekami esant ne žemesnei kaip +5 ir ne didesnei kaip +30  laipsnių C temperatūrai. Šviežiai padengtas sluoksnis turi būti apsaugotas nuo šalčio ir per greito džiūvimo. Tinko mišinio išeiga tinkuojant 15 mm sluoksniu yra 18,3 kg/kv.m. Tinko mišinys supakuotas maišuose po 30 kg.

 

Tinkuoto fasado renovacija

Pernai „Knauf" tinku LUP 222 buvo atnaujinti Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fasadai. 1963 metais baigto statyti pastato fasadai buvo nutinkuoti

standartiniu kalkių ir cemento tinku ir padengti dekoratyviu granito akmenėlių sluoksniu. Tinkas atlaikė pusšimtį metų, bet fasadas buvo neremontuojamas, tad trūkiai, tinko sluoksnių atšokimai ir kiti pažeidimai buvo toli pažengę ir remontuoti buvo jau neįmanoma.

Pagrindas (silikatinių plytų mūras) taip pat buvo stipriai pažeistas, todėl paprastas pertinkavimas normaliu kalkių ir cemento tinku buvo negalimas - jis būtų sutrūkinėjęs.

M.Mažvydo bibliotekos fasadas prieš rekonstrukciją. Miestai.net nuotrauka

Pirmas iššūkis buvo teisingai parinkti medžiagas skirtingai aplinkos poveikio pažeistam mūrui.

Buvo pasirinktas sprendimas tinkuoti lengvo tipo kalkių ir cemento tinku Knauf LUP 222. Pagrindą gruntuoti gruntiniu tinku Knauf Vorspritzer, o kritinėse vietose (kur stipriai pažeisti pagrindai ir skirtingo mūro plotų sandūros) naudoti dirbtinius tinko sluoksnio pagrindus Knauf Rippenstreckmetal. Tokiose kritinėse vietose papildomai naudojamas lengvasis armuojantis mišinys Knauf Lustro.

Fasadai buvo uždengti.

LUP 222 tinku dengiamos kolonos.

Atnaujinti M. Mažvydo bibliotekos fasadai.

Apdailos sluoksniui buvo naudotas mozaikinis tinkas su natūraliais akmenėliais, tinko spalvą gamintojas parinko konkrečiai šiam objektui. Cokoliui buvo naudojami specialūs cokoliniai tinkai ir cokolio dalies hidroizoliacija.

Taigi, lengvieji tinkai naudingiausi dviem atvejais: kai pagrindas - lengvojo tipo mūras (dujų silikatas, keramika, keramzitbetonis ir pan.), kitas atvejis - sudėtingi kritiniai pagrindai (pažeisti arba skirtingi, trūkinėjantys ir pan.), t.y. šis atvejis ir buvo bibliotekos fasaduose.

„Knauf" informacija

 

 

Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į„Knauf" specialistus telefonu +370 5 213 2222