Langų montavimas šiltinimo sluoksnyje

Turinys

Storas šiuolaikinių A++ energinės klasės pastatų sienų šiltinimo sluoksnis keičia įprastą langų montavimo vietą ir technologiją. Langų montavimas šiltinimo sluoksnyje leidžia suformuoti šiluminiu požiūriu palankesnį angokraštį, išlaikyti geras fasado proporcijas ir užtikrinti patikimą lango atramą.

Kai langas paliekamas mūro angoje, o išorinėje pusėje įrengiamas storas šiltinimo sluoksnis, rėmas atsiduria giliai sienoje. Susidaro platus išorinis angokraštis, sumažėja į patalpą patenkančios šviesos kiekis ir matymo kampas. Lango rėmo bei sienos jungtyje taip pat gali susidaryti didesnis ilginis šiluminis tiltelis.

Vienas iš būdų pagerinti šį mazgą – perkelti langą už laikančiosios sienos plokštumos ir sumontuoti jį termoizoliaciniame fasado sluoksnyje. Langui tvirtinti suformuojamas standus termoprofilių rėmas, galintis perimti lango svorio, varstymo, vėjo ir eksploatacines apkrovas.

Sienos ir lango šiluminės savybės vertinamos plotiniais šilumos perdavimo koeficientais U, o jų sandūros poveikis apibūdinamas ilginiu šilumos perdavimo koeficientu Ψ, išreiškiamu W/(m·K). Šis rodiklis parodo papildomus šilumos nuostolius, susidarančius ties lango perimetru.

Galiojančiame STR 2.01.02:2016 pastato energinio naudingumo skaičiavimuose atskirai vertinami atitvarų šilumos perdavimo koeficientai ir ilginiai šiluminiai tilteliai. Reglamente pateikiamos atskaitinės Ψ vertės, tačiau konkretaus lango montavimo mazgo rodiklis gali būti nustatomas atliekant skaičiavimą pagal mazgo geometriją ir panaudotų medžiagų savybes.

Negalima vienos termoprofilio sistemos bandymų rezultato automatiškai pritaikyti kitam pastatui. Galutinei vertei įtakos turi sienos konstrukcija, šiltinimo storis, lango rėmo medžiaga, profilio matmenys, lango išnešimo atstumas, tvirtinimo elementai ir apatinio angokraščio sprendimas. Ypač svarbus lango apačios mazgas, nes šioje vietoje reikia suderinti apkrovų perdavimą, šilumos izoliaciją, palangės įrengimą ir apsaugą nuo vandens.

Lango montavimas mūre

Paprasčiausias sprendimas – palikti langą mūro angoje, o angokraščius apklijuoti ekstruziniu arba kitu standžiu polistireniniu putplasčiu. Šis būdas reikalauja mažiau papildomų konstrukcinių elementų ir dažniausiai kainuoja pigiau. Toks mazgas dažniausiai naudojamas akytojo betono konstrukcijoje, kadangi jam reikia plonesnio apšiltinamojo sluoksnio.

Jo tinkamumas priklauso nuo konkretaus mazgo. Plonas šiltinimo sluoksnis aplink angą gali sumažinti paviršiaus atšalimą, bet pats savaime nesukuria konstrukcijos, skirtos lango apkrovoms perimti. Įprastas EPS ar XPS nėra konstrukcinis termoprofilis, jeigu gamintojas nėra deklaravęs jo atsparumo gniuždymui, varžtų ištraukimo jėgos ir paskirties langams tvirtinti.

Langą tvirtinant per storą šiltinimo sluoksnį į mūrą reikia ilgesnių varžtų. Didėjant atstumui tarp rėmo ir kieto pagrindo, tvirtinimo elementai labiau lenkiami. Tai aktualu montuojant didelius, sunkius langus, stumdomąsias sistemas arba tvirtinant į mažesnio mechaninio atsparumo akytojo betono ir keraminių blokelių mūrą.

Giliai sienoje paliktas langas suformuoja platų išorinį angokraštį. Storas angokraštis užstoja dalį šviesos, o pastato fasade langai atrodo labiau įgilinti.

Lango šiltinimo sluoksnyje montavimas ant kronšteinų

Langą į šiltinimo sluoksnį galima išnešti naudojant metalinius arba kompozicinius laikiklius. Jie tvirtinami prie laikančiosios sienos, o lango rėmas remiamas atskiruose taškuose.

Tokio montavimo greitis priklauso nuo laikiklių sistemos ir angos paruošimo. Naudojant šiam darbui suprojektuotus kronšteinus galima suformuoti pakankamai standų mazgą, tačiau atsitiktiniai statybiniai kampai negali būti laikomi lygiaverčiu sprendimu. Laikiklių skaičius, išdėstymas ir laikomoji geba turi būti parenkami pagal lango svorį bei apkrovas.


Išnešamas profilis taip pat tvirtinamas ant laikančių kronšteinų. Tai padidina konstrukcijos standumą ir lango laikančią gebą.

Metaliniai elementai yra laidūs šilumai, todėl kiekvienoje jų tvirtinimo vietoje susidaro vietinis šilumos srautas. Kompoziciniai laikikliai šilumą praleidžia mažiau, bet išlieka atskirų atramos taškų ir tarp jų esančių ertmių apšiltinimo klausimas.

Sumontavus langą ant kronšteinų reikia tiksliai užpildyti tarpus tarp laikiklių, privesti šiltinimo medžiagą prie rėmo ir įrengti nenutrūkstamą sandarinimo sluoksnį. Kai langus montuoja viena brigada, o angokraščius vėliau šiltina kita, sunkiau aiškiai atskirti atsakomybę už galutinį mazgo sandarumą.

Langų išnešimas su termoprofiliais

Termoprofiliai aplink lango angą sudaro ištisinį konstrukcinį rėmą. Jis tvirtinamas prie sienos, o langas montuojamas į suformuotą angą šiltinimo sluoksnyje. Atrama sukuriama per visą arba didžiąją rėmo perimetro dalį, todėl apkrovos paskirstomos tolygiau negu naudojant pavienius laikiklius.


Lango išnešamasis profilis įstatytas į kronšteinus , tarpusavyje suklijuotas. Įstačius langą į tarpą purškiamos putos, putos dengiamos sandarinimo juosta arba stingstančia mastika.

Termoprofilio paskirtis nėra vien sumažinti šilumos perdavimą. Jis turi išlaikyti lango svorį, atlaikyti varžtų perduodamas jėgas, išlikti stabilus kintant temperatūrai ir drėgmei bei sudaryti tinkamą pagrindą sandarinimo medžiagoms.

Langą galima išnešti į projektinėje detalėje numatytą padėtį. Jo nereikia visais atvejais perkelti per visą šiltinimo sluoksnio storį. Optimali vieta nustatoma pagal sienos sandarą ir šiluminį skaičiavimą, siekiant sujungti lango rėmo bei fasado šiltinimo sluoksnius su kuo mažesniu šilumos srauto iškraipymu.

Lango išnešimo profiliai iš poliuretano

Langams montuoti skirti profiliai gali būti gaminami iš didelio tankio poliuretano, padidinto tankio polistireninio putplasčio arba kelių tarpusavyje sujungtų medžiagų.

Poliuretano pagrindo profiliai paprastai pasirenkami ten, kur svarbus didelis mechaninis atsparumas, stabilus varžtų laikymas ir didesnių apkrovų perdavimas. Padidinto tankio EPS profiliai gali turėti mažesnį šilumos laidumą.

Vienas iš konstrukcinių variantų – profilis su standžia poliuretano pagrindo dalimi ir išoriniu XPS sluoksniu. Poliuretano dalis perima mechanines apkrovas ir sudaro pagrindą varžtams, o XPS sluoksnis gerina šilumines savybes bei suteikia paviršių sandarinimo juostoms ir kitoms medžiagoms klijuoti.


Dviejų medžiagų išnešamas profilis. Lengvai pjaustomas ir klijuojamas. Šis profilis dažniau naudojamas durų išnešimui į šiltinimo sluoksnį. Kompozitinio profilio sluoksniai turi būti gamykloje patikimai sujungti.

Renkantis profilį reikia vertinti deklaruotą šilumos laidumo koeficientą, atsparumą gniuždymui, varžtų ištraukimo jėgą, vandens įgertį, matmenų stabilumą, reakciją į ugnį ir leidžiamas apkrovas.

Durų išnešamo profilio tvirtinimas

Durų angoms naudojami platesni ir mažiau už sienos plokštumos išsikišantys profiliai. Jie supjaustomi pagal angos matmenis, o klijai ištisinėmis juostomis tepami ant prie mūro glaudžiamos profilio pusės. Profilis prispaudžiamas prie angokraščio ir mechaniškai pritvirtinamas prie kronšteinų ir tiesiogiai atremiant sraigto galvutę į antro sluoksnio kietesnį XPS.

Klijai-sandariklis tepamas ant paruošto pagrindo, o tarp pagrindo ir profilio dedama elastinga gumos tipo tarpinė. Ji kompensuoja smulkius pagrindo nelygumus ir amortizuoja profilio kontaktą su pagrindu. Profilis uždedamas ant paruošto pagrindo, prispaudžiamas, o metaliniai dantys įspaudžiami į XPS.

Durų slenkčio šiltinimo plokštė. Prisukamas laikiklis kurio dantys įtvirtinami į žemiau esančio polistireninio putplasčio sluoksnį. Kita dalis atsirems į slenksčio/pamato betoną. Dedama guminės medžiagos tarpinė, papildomai klijuojama užtikrinant geresnį sandarumą.

Išnešamo profilio apačios tvirtinimas

Sudėtingiausia durų ir lango dalis dažnai yra apatinis mazgas. Čia perduodama didžioji lango svorio dalis, įrengiama išorinė palangė, vidinė palangė arba grindų konstrukcija, o ties durimis ir stumdomosiomis sistemomis formuojamas slenkstis.

Apatinis termoprofilis turi išlaikyti ilgalaikę gniuždymo apkrovą ir nesideformuoti. Provilis montuojamas ant tvirtų metalinių atramų. attumai tarp atramų nustato konstruktorius pagal numatomą lango apkrovimą.


Atraminis laikiklis kronšteinas apatiniam lango išnešamam profiliui fiksuoti. Atkreipkite dėmesį į profilio klijavimą. Prieš pridedant profilį užtepama klijų ant sienos.

Kai langą arba duris reikia pakelti iki projektinio grindų lygio, naudojami pakėlimo profiliai. Jie gali būti tvirtinami prie rėmo apačios ir suformuoti vientisą atramą nuo lango iki pagrindo.

Išnešamo profilio tvirtinimas prie sienos

Prieš montavimą pašalinamos dulkės, birios medžiagos, skiedinio iškyšos ir sukibimą mažinantys teršalai.

Profiliai supjaustomi pagal angos matmenis ir iš anksto patikrinama jų padėtis. Gamintojai rekomenduoja kartu su termoprofiliais naudoti kronšteinus. Jie pirmiausia tvirtinami tikrinant ju lygumą lazeriniu ar rankiniu nivelyru, gulsčiuku.

Prie sienos išnešami profiliai klijuojami sistemoje numatytais elastingais konstrukciniais klijais ir tvirtinami prie kronšteinų. Klijai padeda tolygiai perduoti apkrovą, užpildo smulkius pagrindo nelygumus ir sandarina jungtį, o varžtai užtikrina mechaninį profilio pritvirtinimą.

Varžtai ir jų įrengimo gylis parenkami pagal sienos medžiagą. Akytajam betonui, tuščiavidurei keramikai, silikatiniams blokeliams, betonui ir medinėms konstrukcijoms negali būti automatiškai naudojami tie patys tvirtinimo elementai.

Sukietėjus klijams ir patikrinus profilių padėtį, į suformuotą rėmą statomas langas. Jis išlyginamas, laikinai fiksuojamas ir prie termoprofilio tvirtinamas lango rėmui bei profilio medžiagai skirtais varžtais.

Klijai negali būti laikomi vieninteliu lango konstrukciniu tvirtinimu, jeigu konkrečios sistemos techniniuose dokumentuose toks būdas nėra aiškiai numatytas ir pagrįstas bandymais.


Platesniam duriniam išnešimo profiliui klijai užtepami prieš pridedant prie sienos. Svarbu, kad klijai būtų užtepti per visą ilgį ir neliktų nesandarių vietų profilio galuose.


Nedidelis, bet svarbus mazgelis ties durinio profilio apačia. Čia taip pat reikia įdėti klijų. Čia dažnai paliekamas vėliau juntamas nesandarumas.

Lango šiltinimo sluoksnyje sandarinimas

Į termoprofilių rėmą įstatytas langas išlyginamas, mechaniškai pritvirtinamas, o tarpas tarp lango rėmo ir termoprofilio užpildomas mažai besiplečiančiomis montavimo putomis. Putos užpildo ertmę ir sumažina šilumos nuostolius, tačiau paliktos atviros nėra atsparios drėgmei, ultravioletiniams spinduliams ir oro judėjimui.

Iš patalpos pusės siūlė užklijuojama sandarinimo juosta arba padengiama sandarinimo mastika, sujungiant lango rėmą su termoprofiliu ir angokraščiu. Šis sluoksnis turi būti vientisas, ypač kampuose ir ties apatiniu rėmu.


Stingstančia mastika iš vidaus sandarinama išnešamo profilio ir sienos jungtis.

Iš lauko pusės įrengiama lietui ir vėjui atspari, į išorę drėgmę išleidžianti juosta arba besiplečianti sandarinimo juosta. Jos plotis parenkamas pagal faktinį tarpą tarp rėmo ir termoprofilio. Visos juostų jungtys kampuose suklijuojamos, o apatinėje lango dalyje sandarinimas sujungiamas su palangės arba vandens nuvedimo profiliu.

Dažniausios Montavimo Klaidos

Viena pavojingiausių klaidų – vietoje konstrukcinio termoprofilio naudoti supjaustytą fasadinį EPS arba XPS, kurio laikomoji geba ir varžtų laikymas nėra deklaruoti. Šiltinimo plokštė gali turėti gerą šilumos laidumo koeficientą, tačiau tai nepatvirtina jos tinkamumo langui laikyti.

Kita klaida – profilių klijavimas prie dulkėto, biraus arba neišlyginto pagrindo. Tokia jungtis negali patikimai perduoti apkrovų. Problemų taip pat kyla naudojant sienos medžiagai nepritaikytus varžtus, per mažą jų skaičių arba nepakankamą įtvirtinimo gylį.

Dideli langai kartais montuojami pagal mažo standartinio lango schemą, neįvertinus stiklo paketo svorio, vėjo apkrovų ir rėmo deformacijų. Vitrinų, kampinių langų, stumdomųjų durų bei berėmių jungčių tvirtinimo sprendiniai turi būti projektuojami atskirai.

Sandarumo problemų atsiranda neteisingai sujungus vidaus ir išorės juostas, palikus neužsandarintus kampus arba pragręžus sandarinimo sluoksnius vėlesnių darbų metu. Ypač atidžiai įrengiamos palangių, slenksčių ir fasado apdailos jungtys, kuriomis vanduo turi būti nukreiptas nuo lango.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kaip efektyviai apšiltinti pastatą, šiltinimas naudojant mineralinę vatą

Bituminės mastikos naudojimas

Bituminė mastika, stogo atnaujinimas, remontas naudojant bituminę mastiką, šaltos bituminės mastikos

Cokolio šiltinimas drėgmės neįgeriančiais blokeliais

Izoliaciniai drėgmei atsparūs blokeliai šilumos tiltelių panaikinimui iš specialaus dideles gniuždymo apkrovas laikančio putstiklio.

Daugiabučių siūlių remontas

Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas

Dažniausios klaidos statant namą

Kaip planuoti namo statybos biudžetą, dažniausios statybos klaidos, kam negalima taupyti statant namą

Difuzinė izoliuojanti mastika

Izoliacijos sprendimai langams ir durims, izoliacinės medžiagos langams ir durims, langų ir durų sandarinimas

Energijos taupymo sprendimai

Energijos taupymas, kaip sutaupyti energiją privačiame name, daugiabutyje, energijos taupymo priemonės

Fasado šiltinimas

Mūrinio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu, polistireninio putplasčio klijavimas ant mūro fasado

Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.

VERSLO SKELBIMAI