Kai žmonės pradėjo vienytis į dideles bendruomenes, gyventi miestuose,  iškilo būtinybė iš tankiai apgyvendintų vietų pašalinti organines atliekas.  Skystų atliekų šalinimas, kanalizavimas sudarė sąlygas vystytis miestams išvengiant epidemijų, maisto atliekų ir fekalijų smarvės. Pirmosios kanalizacijos dažniausiai sutapdavo su upelių vagomis arba būdavo iškasami atviri grioviai.

Manoma, kad pirmoji kanalizacija atsirado Indo slėnio (Harappos) civilizacijoje maždaug prieš 5000 metų. Pagrindiniai kanalizacijos principai atrasti Romos laikais prieš 2500 metų. Pagrindinė Romos kanalizacijos linija - Cloaca Maxima, siekė apie 7 metrų plotį ir yra išlikusi iki šių dienų.

Vakarų Europoje kanalizacijos amžius prasideda su renesansu, suklestėja XIX amžiuje kartu su pramonės revoliucija ir sparčia miestų plėtra. Vilniuje kanalizavimo liekanos randamos iš XVII amžiaus, nors, gali būti, kad atvira kanalizacija jau buvo ir XVI amžiuje. Klasikinis senovinis miesto kanalizacijos pavyzdys - Vilniaus Vingrių upelis. Pradžioje jis buvo natūraliai panaudotas kanalizavimui, vėliau gilinamas ir tiesinamas, o po kurio laiko uždengtas. Kanalizacija Vilniuje pradėta naudoti XX amžiaus pradžioje, Kaune - Nepriklausomybės pradžioje.

 

Kanalizacijos įrengimas

Kanalizacija gali būti vietinė ir centrinė. Centrinėje kanalizacijoje buitinės atliekos suteka į miesto ar gyvenvietės nuotekų valymo tinklus. Buitinėms atliekoms ir lietaus vandeniui šalinti naudojami skirtingi kanalizacijos kanalai ir vamzdynai. Nuotekos kaupiamos nuotekų valymo įrenginiuose, iš kurių išvalytas vanduo infiltruojamas į gruntą arba išleidžiamas į vandens telkinius. Susikaupęs dumblas panaudojamas įvairiai, priklausomai nuo jo užterštumo.

Dažniausiai kanalizacija veikia savitakos principu. Atsiradus nuotekų siurbliams ir kitai įrangai, atsivėrė galimybės nuotekas nukreipti į patogias vietas, kanalizaciją įrengti patalpose, kurios yra žemiau centrinių kanalizavimo tinklų ar nuotekų valymo įrenginio.

Kanalizacijos įrengimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216857/asr

Įrengiant lauko kanalizaciją projektuotojai atsižvelgia ne tik į tiesioginius kanbalizacijos įrengimo kriterijus, bet ir į jau egzistuojantį inžinerinių komunikacijų tinklą.

Tai sudėtingas ir atsakingas darbas ir jį geriausia patikėti nuotekų įrengimo projektus rengiančiai ir montuojančiai įmonei. UAB "Hidro Inžinerija" specialistai  daug metų projektuoja ir įrengia nuotekų kanalizaciją privačiam sektoriui, daugiabučiams ir visuomeniniams pastatams. Spauskite saugią aktyvią nuorodą " kanalizacijos projektavimas" ir susisiekite su specialistais.

 

Vidinės kanalizacijos projektas

Rengiant vidinės kanalizacijos planą, geriausia laikytis taisyklės, kad kuo trumpesnis vamzdžio ilgis ir kuo mažiau šoninių išvadų, tuo geriau.

Kanalizacijos išvadai turi būti suplanuoti taip, kad būtų kuo arčiau santechnikos prietaisų. Arčiausiai pagrindinio kanalizacijos stovo ir išvado planuojamas klozetas. Toliau gali būti plautuvė, dušas, vonia. Dar toliau - skalbyklė. Išvadą reikėtų suprojektuoti taip, kad sujungimai su klozetu ir buitine technika būtų iš kieto vamzdžio su kiek įmanoma mažiau posūkių. Negalima daryti statmenų jungimų. Jei tai neišvengiama, jungiama per dvi 45 laipsnių jungtis. Kuo daugiau jungimų, tuo didesnė užsikimšimo tikimybė, pravalyti kanalizacijos vamzdžius bus sunkiau.

Kanalizacijos projektas rengiamas kartu su viso pastato projektu. Sanitariniai kambariai, virtuvė projektuojami taip, kad būtų kiek galima arčiau.

Jei santechnikos prietaisai numatyti rūsyje, reikia įrengti atbulinį vožtuvą.

Vidinei kanalizacijai įrengti galima parengti plokštuminį projektą kiekvienam aukštui. Specialistai tai padaro su AutoCad programa, su BIM programa  parengia erdvinį projektą su konkrečiomis dalimis ir specifikacijomis.

 

Kanalizacijos vamzdžiai

Pagrindinio vertikalaus stovo vamzdis dažniausiai būna 110 milimetrų skersmens. Tokio skersmens vamzdžiu vertikalus stovas jungiamas su klozetu.

Kiti sanitariniai prietaisai, tokie kaip bide, praustuvė, virtuvės plautuvė, dušas ir vonia dažniausiai jungiami 50 mm PVC vamzdžiu.

Skalbyklė dažniausiai jungiama specialiu vamzdžiu į 50 mm nuotekų vamzdį.

Vidaus kanalizacijai įrengti dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdžiai. Jie lengvi, pigūs, lygiu paviršiumi, lengvai montuojami. Vienintelis plastikinių vamzdžių trūkumas - prasta garso izoliacija.  Garsas ypač gerai girdisi vertikaliuose stovuose, kai nuleidžiamos nuotekos. Standartiniai vidaus kanalizacijos vamzdžiai dažniausiai būna tamsiai pilkos spalvos.

Rinkoje yra plastikinių mažatriukšmių vidaus kanalizacijos vamzdžių, kurie gaminami naudojant specialius, dažniausiai sunkesnius, didesnio tankio plastikus, tokie vamzdžiai turi storesnes sieneles. Triukšmą izoliuojančių vamzdžių kaina būna didesnė nei paprastų plastikinių kanalizacijos vamzdžių. Akustiniai kanalizacijos vamzdžiai dažniausiai būna šviesiai pilkos/baltos  spalvos.

Lauko kanalizacijai naudojami storesnių sienelių kanalizacijos vamzdžiai, kurie nesideformuoja nuo grunto spaudimo. Lauko kanalizacijos vamzdžiai dažniausiai būna oranžinės spalvos.

Savitakiniam 110 - 400 mm skersmens kanalizacijos tinklui naudojami polipropileno ( PE), polivinilchlorido ( PVC), PE100 nuotekų vamzdžiai.

Sudėtingesnėse vietose, pavyzdžiui, po automobilių aikštelėmis, gamyklose, kur cirkuliuoja aktyvios cheminės medžiagos, įrengiant atvirą vamzdyną evakuacijos keliuose, gali būti naudojami modernūs kalaus ketaus vamzdžiai. Jie nedegūs, gerai izoliuoja garsą, atsparūs korozijai. Šiuolaikiniai ketaus kanalizacijos vamzdžiai padengiami apsauginiu sluoksniu iš išorės ir vidaus. Ketaus vamzdžiai gali būti naudojami slėginėse ir vakuuminėse linijose. Tačiau reikėtų pasižiūrėti vietinio kanalizacijos administratoriaus taisykles. Pavyzdžiui "Vilniaus vandenys" kalaus ketaus vamzdžius leidžia naudoti tik rekonstruojant kalaus ketaus vamzdyną.

Kanalizacijos įrengimui naudojami vamzdžiai ir fasoninės dalys turi būti sertifikuoti Lietuvoje. Taip pat reikėtų žiūrėti, ar konkretaus medžiagiškumo vamzdynus leidžia vietinis kanalizacijos tinklų administratorius. Taisykles galima rasti įvedus Google „vietinis administratorius + techninė politika". Pavyzdžiui "Vilniaus vandenys" techninę politiką galima rasti paspaudus saugią aktyvią nuorodą.

 

Kanalizacijos vamzdžių nuolydis

Kanalizacijos vamzdžių nuolydis priklauso nuo jų skersmens. Kuo didesnis skersmuo, tuo nuolydis mažesnis.

Jei nuolydis yra per mažas, vanduo vamzdžiu tekės lėtai ir kanalizacijos užsikimšimo tikimybė smarkiai padidėja. Jei pasvirimo kampas yra labai didelis, yra tikimybė, kad esant dideliam kanalizacijos vamzdžių ilgiui, kietos atliekų frakcijos nebus nuplaunamos iki galo. Visų pirma, tai  būdinga 110 mm skersmens vamzdžiui. Vanduo gali „pratekėti" per prilipusį atliekų gumulą.

Klojant vamzdžius lauke, reikėtų tinkamai sutankinti paklotą, tam dažniausiai naudojamas smėlis. Tinkamai neparuošus pagrindo, užkasus gali pasikeisti vamzdžio vieta ir nuolydis. Vamzdį reikėtų saugoti nuo kontakto su akmenimis, nes jie gali įlenkti ir net sulaužyti vamzdį.

Vidinė kanalizacija dažniausiai pravedama po grindimis. Kanalizacijos išvadams paliekamos angos pamate arba po pamatu.

 

Vertikalios kanalizacijos įrengimas

Vertikalia kanalizacija  laikoma tokia, kuomet į vertikalų pagrindinį kanalizacijos stovą (privačiame name jis dažniausiai yra vienas) pajungiami horizontalūs kanalizacijos vamzdžiai. Daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose tokių stovų gali būti keli (dažniausiai po vieną kiekvienam įėjimui). Privataus būsto statyboje pagrindinio stovo skerspjūvis pasirenkamas ne mažesnis kaip 110 mm. Gali būti ir mažesnis skersmuo, tačiau tokiu atveju horizontalus pajungimas negali būti didesnio skersmens.

Kanalizacijos vamzdžių montavimo taisyklės papildomai reikalauja ant stovo įrengti ventiliaciją. Tai atliekama vertikalaus vamzdžio viršutinį galą išvedant virš stogo arba į palėpę. Kanalizacijos vamzdžio galas iš dalies turi būti  uždengtas,  kad kanalizacija būtų apsaugota nuo natūralių kritulių ir šiukšlių.  Pro vertikalų vamzdį sklinda atliekų kvapai, dažnai dideliu atstumu. Vamzdžio gale galima įstatyti atbulinį oro vožtuvą/alsuoklį,  kuris įtraukia orą, kai sistemoje sumažėja slėgis nubėgant nuotekoms ir neišleidžia į išorę blogų kvapų.

 

Lauko kanalizacijos įrengimas

Lauko kanalizacija yra gana sudėtingas inžinerininis įrenginys. Vis dažniau atsisakoma privačių nuotekų valymo įrenginių, net privačių namų kvartalai jungiami į bendrus kanalizacijos tinklus ir suvedami į bendrą nuotekų valymo įrenginį. Gyvenvietėse namai taip pat sujungiami į bendrą nuotekų šalinimo tinklą. Atstumai tarp nuotekų šaltinio ir nuotekų valyklos tolsta, daugėja sujungimų, vien kanalizacijos vamzdyno nepakaks. Atsiranda kolektoriai, įvairaus galingumo siurblinės, slėginiai vamzdynai.

Lauko kanalizacijos vamzdžiai klojami ne sekliau nei 0,8 metro nuo vamzdžio viršaus.  Nuotekų vamzdžiai negali būti arčiau kaip 3 metrai nuo pastato. Jei jie montuojami arčiau, vamzdžiai turi būti apsauginiame dėkle. Apsauginio dėklo skersmuo turi būti du kartus didesnis už vamzdžio skersmenį.

Lauko kanalizacijos vamzdžių klojimą reklamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003

Didelis kanalizacijos tinklas - tai sudėtingi projektavimo ir įrengimo darbai. Netgi įrengiant vietinę kanalizaciją reikėtų naudotis specialistų paslaugomis.

Lauko kanalizacijos tinklus ir pajungimą iki magistralinės trasos montuoja UAB "Hidro Inžinerija" specialistai. Įmonės vadovas Marius Jackūnas konsultavo rašant šį kanalizacijos įrengimo straipsnį. Pasak jo, sunkumų kyla ne tik įrengiant lauko kanalizacijos sistemą, bet ir ją įteisinant.

Vienas iš sudėtingiausių lauko kanalizacijos darbų yra požeminis vamzdžių pravedimas. Jis labai dažnai naudojamas rekonstruojant ir įrengiant kanalizacijos tinklus mieste. Pasak UAB "Hidro Inžinerija" specialistų, beveik visi žemės darbai yra potencialiai pavojingi. Reikia įvertinti, ar kasant tranšėjas reikės įrengti klojinius, šlaituoti. UAB "Hidro Inžinerija" meistrai turi daug patirties atliekant kryptinius požeminius nuotekų įrengimo darbus.

UAB "Hidro Inžinerija" gali pravesti požeminę lauko kanalizaciją gręžiant.

Įrengti požeminę betranšėję kanalizaciją gręžimo būdu -  itin sudėtingas darbas, kadangi vamzdžiai turi turėti griežtą nuolydį. Spauskite saugią aktyvią nuorodą "betranšėjės kanalizacijos įrengimas" ir susisiekite su specialistais.

 

Lauko kanalizacijos pajungimas prie centrinės kanalizacijos

Norint pajungti pastato kanalizaciją prie centrinių tinklų, reikia vadovautis ne tik STR, bet ir centrinės kanalizacijos administratoriaus taisyklėmis.  Jos labai tiksliai reglamentuoja, kaip turėtų būti įrengiama nuotekų linija  https://www.vv.lt/upload/medialibrary/0e8/0e87d2236292cdaff38b687ee3988599.pdf

Pirmiausia parengiamas lauko kanalizacijos planas. Jis turėtų būti derinamas su kanalizacijos tinklų administratoriumi. Pasak UAB "Hidro Inžinerija" specialistų, projekte ne visada iki galo pateikiamos visos būsimos kanalizacijos įrengimo detalės. Pavyzdžiui, plane dažnai nenumatomas, koks  reikalingas šulinio kritimo stovas -  vidinis ar išorinis.

Kanalizacijos sistema įrengiama, bet neužkasama. Atliktus darbus turi inspektuoti kanalizacijos tinklų administratorius. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama ir TV diagnostika, ji privaloma, jei naudojami didesni nei 160 mm skersmens kanalizacijos vamzdžiai. TV diagnostika leidžia pamatyti defektus, sujungimų ir vamzdžių būklę. Inspekcijos metu pamatuojami vamzdžių nuolydžiai.

 

Vietinės nuotekų sistemos įrengimas

Privačiuose namuose, esančiuose toliau nuo centrinių kanalizacijos tinklų, įrengiama vietinė kanalizacija. Vietinę kanalizaciją būtų galima suskirstyti į buitinių nuotekų ir lietaus vandens.

Buitinių nuotekų valymo įrenginys parenkamas atsižvelgiant į  gyventojų skaičių ir sunaudojamo vandens kiekį.

Vietinė nuotekų sistema gana sudėtinga sistema. Į valymo talpą turi būti  tiekiamas oras, nuotekos maišomos, sudarytos tinkamos sąlygos joms apsivalyti. Išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į vandens telkinius arba infiltruojamas į gruntą.

 

Lietaus kanalizacijos įrengimas

Lietaus vanduo atskiriamas nuo buitinių nuotekų ir išleidžiamas į lietaus kanalizaciją. Privačių namų savininkai gali įsirengti vietinę lietaus kanalizaciją. Lietaus vanduo gali būti kaupiamas arba infiltruojamas.

Lietaus vandens kaupyklos gali būti atviro tipo, išleidžiant lietaus vandenį į tvenkinį ar kitokį vandens telkinį. Gali būti naudojamos uždaros vandens kaupyklos naudojant statines. Lietaus vandens kaupimas yra puiki galimybė sumažinti augalų laistymo kaštus. Taip pat tvarus būdas mažinti požeminio vandens naudojimą.

Jei lietaus vanduo nenaudojamas ūkio reikmėms, jį galima infiltruoti į gruntą. Priklausomai nuo numatomo lietaus vandens debito, įrengiami plastikiniai infiltravimo blokai. Reikėtų geologinių grunto tyrimų, kuriais nustatomas gruntinių vandenų lygis ir grunto infiltracijos galimybės. Tuos pačius infiltracijos blokus galima naudoti vandens kaupimui. Jei infiltracijai naudojama geotekstilė keičiam geomembrana, į blokus patekęs vanduo neįsifiltruos.

Lietaus vandens infiltravimo sistemą rengia UAB "Hidro Inžinerija". Susisiekti dėl paslaugų galima paspaudus saugią aktyvią nuorodą "lietaus surinkimo sistemos įrengimas".

Tiesiogiai į lietaus vandens kaupyklas ar infiltacijos blokus vanduo gali patekti nuo stogų. Verta įrengti tarpinius šulinėlius - kietųjų dalelių nusodintuvus. Tokiu atveju nuo esančių kietųjų paviršių, kur įmanomas technogeninis užteršimas, vanduo papildomai praleidžiamas per riebalų, naftos produktų gaudykles.