Ne visiems įsirengusiems mažuosius biologinio nuotekų valymo įrenginius pavyksta juos pamiršti maksimaliai ilgam laikui. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginio darbas netaptų kone kasdieniu rūpesčiu?

Nuotekų valymo įrenginio našumas ir perteklinio dumblo tarša

Tiek projektuotojai, tiek valymo įrenginių pirkėjai bei naudotojai turėtų atkreipti dėmesį į valandinį ir vardinį (paros) nuotekų valymo įrenginio našumą.

„Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente"  yra nurodyti valymo įrenginių našumai, kurių gamintojai, privalo laikytis, bet, deja, ne visada teorija atitinka praktiką.

Minėtame reglamente nurodoma, kad „Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas faktinę/prognozinę situaciją atitinkantis nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas, bet ne mažesnis kaip: vienbučiam namui - paros apkrovimas teršalais 4 GE, valandinis nuotekų debitas - 180 l/h, paros nuotekų debitas - 0,8 m³/d".

Kalbant paprasčiau, tai reiškia, kad mažiausias nuotekų valymo įrenginys turi būti skirtas 4 gyventojams, jo valandinis valymo našumas negali būti mažesnis nei 180 litrų nuotekų per valandą, paros arba vardinis našumas - 0,8 kub.m per dieną/parą.

Šia skaičiai nurodomi ne šiaip sau ir nėra paimti iš lubų - kaip rodo praktika, šio reglamento ignoravimo pasekmė gali būti tinkamai neveikiantis valymo įrenginys ir užteršta aplinka.

Ką rodo praktika?

„Atsiranda gudraujančių gamintojų, kurie, siekdami atpiginti savo įrenginius, gamina juos mažesnio našumo, o dokumentuose nurodo 0,6-0,8 kub.m/d našumą. To reglamentas nedraudžia, skaičius 0,8 įrašytas. Realus tokių įrenginių našumas yra 0,6 kub.m ar dar mažesnis. Įrenginius testuojant ir realiame gyvenime tokie valymo įrenginiai turi  atlaikyti 50 proc. didesnį perkrovos ar savaitgalio našumą. Vadinasi, realiai tam tikrais momentais susidaro daug didesni nuotekų kiekiai. Tai reiškia, kad po 4-5 mėnesių darbo tokiuose įrenginiuose jau yra susikaupęs nemenkas perteklinio dumblo kiekis. Tačiau dumblo valymo dažnį gamintojas nurodo 1-3 kartus per metus, nors jis kaupiasi intensyviau.

Ne kiekvienas savininkas yra kruopštus ir nuolat seka dumblo lygį. Susikaupus pertekliniam dumblui, išleidžiant didesnį kiekį vandens, pavyzdžiui, vonios vandenį, išplaunamas ir perteklinis dumblas. To pasekmė - tam tikrais momentais nepasiekiami reikiami išvalymo rodikliai, azoto ir fosforo junginiais, kurie smarkiai teršia aplinką ir kuriuos planuojama reglamentuoti, teršiama aplinka ir tarša gana intensyvi, nes su dumblu į aplinką azoto ir fosforo patenka žymiai daugiau nei iš iki reikiamo lygio išvalytų nuotekų. Negana to, su nuotekomis patekęs perteklinis dumblas „užklijuoja" infiltracinį šulinį, užkemša gruntą ir nuotekos pradeda tekėti atgal į valymo įrenginį. Tokiu atveju dumblą siurbti iš valymo įrenginio tenka daug dažniau.

Tad išvada aiški - įsirengus mažesnio pajėgumo ir pigesnį nuotekų valymo įrenginį, jo priežiūrai tenka skirti daugiau laiko ir lėšų", - pasakoja jau 18-a metų mažuosius buitinius nuotekų valymo įrenginius gaminančios įmonės „Švaistė" vadovas Renius Jakas.

Kaip nustatyti, jog jau laikas iš valymo įrenginio siurbti dumblą?

Specialistas pataria pasemti išvalyto vandens ir palaukti pusvalandį. Jeigu po pusės valandos indo  dugne yra apie  60 proc. dumblo - laikas jį iš valymo įrenginio išsiurbti.

Jei po pusvalandžio išvalyto vandens inde 60 proc. jo tūrio sudaro dumblas, laikas jį iš valymo įrenginio išsiurbti.

UAB "Švaistė" mažus nuotekų valymo įrenginius (valymo našumas  0,8 - 7 kub.m), skirtus individualiems namams,  kvartalams, įmonėms, gamina nuo 2000-ųjų metų. 2010-aisiais metais įmonė gavo atitikties  europiniams standartams pagal  LST EN 12566-3 sertifikatą. Įmonės vadovas R. Jakas sako, kad per kone dvidešimt gamybos metų nuėjo ilgą įrenginių tobulinimo ir geriausių sprendimų ieškojimo kelią.

Paklaustas, ar teigiamas žingsnis gamtai bus mažiesiems valymo įrenginiams rengiamos azoto ir fosforo junginių išvalymo normos, jis sako, kad fosforo pašalinimo technologija yra brangi, tad už ekologiją vėl teks mokėti vartotojams, nors tikslą pasiekti galima einant daug ekonomiškesniu keliu.

Maži nuotekų valymo įrenginiai ir jų našumas 

Pagal „Nuotekų tvarkymo reglamentą",  Lietuvoje mažųjų įrenginių efektyvumo parametras praktiškai yra tik vienas - į aplinką išleidžiamo biocheminio deguonies kiekis - BDS. Likutiniai azoto ir fosforo kiekiai mažųjų valymo įrenginių išvalytose nuotekose, išleidžiamose į gamtinę aplinką, nereglamentuojami. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai parduodami Lietuvoje privalo atitikti europinius standartus (CE) ir užtikrinti reikiamą BDS bei kietųjų dalelių pašalinimą, tačiau azoto pašalininimas dažnai siekia tik 10-30 proc. (matuojant proc.). Dauguma azoto yra išleidžiama nitratų (NO3 ) forma, kurie yra labai mobilūs dirvožemyje.

Neseniai Aplinkos ministerija paskelbė, kad jau parengtas „Nuotekų tvarkymo reglamento" pakeitimo projektas, jis šiuo metu ruošiamas derinimui su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai į aplinką išleidžiama mažiau kaip 5m³ per parą nuotekų, bendrojo fosforo koncentracija valytose nuotekose neviršytų 5 mg/l, o bendrojo azoto - 25 mg/l.

Jeigu tokios normos bus patvirtintos, valymo įrenginiuose bus reikalingos papildomos technologijos, papildomas nuotekų valymo įrenginių testavimas stende, teks naudoti nuolat pildomus cheminius reagentus. Visa tai valymo įrenginius neišvengiamai pabrangins.

Nedidelio skersmens „Švaistės" nuotekų valymo įrenginių dangtis užima sklype nedaug vietos.

UAB „Švaistė" vadovas primena, kad azoto koncentracija išleidžiamose nuotekose reguliuojama laikmačio pagalba, kuris stabdo deguonies padavimą, ši technologija nėra itin sudėtinga ir brangi. Kur kas sudėtingesnis yra fosforo junginių šalinimas. Jis vyksta cheminiu būdu, reagentais tirpų fosforą „surišant" ir padarant jį netirpiu. Tam tikslui naudojamas  geležies arba aliuminio, vario sulfatas. Vidutinė vien tik pildomų cheminių reagentų kaina metams siekia 100 eurų.

„Aišku, kad valymo įrenginių kaina kils, nes bus reikalinga papildoma įranga -  talpos, siurbliai, cheminiai reagentai ir kt. Tad mažieji biologinio valymo įrenginiai, atsiradus papildomoms azoto ir fosforo išvalymo normoms,  neišvengiama turėtų brangti", - įsitikinęs ilgametę valymo įrenginių gamybos patirtį turintis specialistas. Jis sako, kad jo ilgametė patirtis rodo, jog gamtos taršą iš mažųjų valymo įrenginių galima sumažinti pigiau ir paprasčiau - griežčiau reglamentuojant buitinės chemijos priemonių sudėtį.

Nuotekų valymo įrenginiai ir buitinė chemija

Jau seniai mokslininkų nustatyta, kad fosfatams itin jautrūs yra vandens telkiniai, kurie į šių perteklių atsako eutrofikacija - „vandens žydėjimu", o nitratų padidėjimas labai neigiamai veikia sausumos ekosistemas.

Fosfatai naudojami valiklių, skalbimo ir indų plovimo detergentuose, kad suminkštintų vandenį ir pagerintų valymo ir skalbimo efektyvumą.

Fosfatų kiekiai Lietuvos rinkoje esančiose skalbimo priemonėse:

Remiantis moksliniais skaičiavimais, optimaliausias fosfatų kiekis skalbikliuose neturėtų viršyti 0,8 proc. bendros gaminio masės (Sandra Stimburienė, pranešimas „Fosfatų naudojimas buityje ir jų poveikis vandens ekosistemoms").

„Paprasčiau yra reguliuoti buitinės chemijos sudėtį, pasaulinė tendencija būtent tokia ir yra, jau ribojami skalbimo priemonėse chloro junginiai, kurie iki galo nesuyra ir teršia gamtą, taip pat ribojami fosfatų kiekiai. Mūsų valymo įrenginių pirkėjai gauna sąrašą buitinės chemijos priemonių, kurios naudotinos ir nekenkia nei valymo įrenginių darbui, nei gamtai", - teigia UAB „Švaistė vadovas.

Gamintojo nuomone, riboti fosfatų kiekius buitinės chemijos priemones yra pigiau, nei valymo įrenginiuose montuoti jų šalinimo įrangą.

Tokia pat išvada daroma ir Lietuvos gamtos fondo pranešime: „Švedijos gamtos fondui atlikus tyrimus nustatyta, jog ekonomiškai naudingiausias fosfatų sumažinimo būdas vandenyse yra jų mažinimas arba visiškas atsisakymas skalbimo priemonėse ir plovikliuose, keičiant mažiau aplinkai kenksmingais junginiais: ceolitais, citratais, fosfonatais, polikarboksilatais".

UAB „Švaistė" vadovas Renius Jakas: „Iš nuotekų fosforas pašalinamas, tačiau į nuotekų dumblą patekę fosforo likučiai visvien vienokiu ar kitokiu būdu atsiduria gamtinėje aplinkoje, nes vartotojams uždedama prievolė kone profesionaliai prižiūrėti valymo įrenginius. Vartotojai nėra linkę užsikrauti papildomų rūpesčių, tad ne laiku iš valymo įrenginio šalinamas, ne vietoje paskleistas dumblas, nepapildyti cheminiai reagentai gali padaryti gamtai daugiau žalos nei valymo įrenginiai be azoto ir fosforo šalinimo technologijų. Prognozuoju, kad realiai valymo įrenginių azoto ir fosforo šalinimo technologijos nebus veiksmingos, nebent jos veiktų automatiniu režimu, bet tai įrenginių kainą padidintų  dar daugiau, be to, net ir automatiškai veikiančioms sistemoms reikalingas fizinis įsikišimas - tam tikrais laiko tarpais būtina papildyti reagentų talpas. Kita vertus, kai nuotekos išleidžiamos į laidžius gruntus, azoto ir fosforo šalinimas iš mažųjų valymo įrenginių nuotekų tikrai nebūtinas, nes šios cheminės medžiagos išsiplauna".

UAB „Švaistė" vadovo nuomone, jei rinkoje nebūtų realiai mažesniu našumu veikiančių biologinio valymo įrenginių, kas rodo ribotą vartotojų perkamąja galią ir gręsia perteklinio dumblo išplovimu, jei būtų ribojami fosfatų kiekiai buitinės chemijos priemonėse, tai ženkliai ir nebranginant valymo įrenginių prisidėtų prie švarios gamtos išsaugojimo.

UAB „Švaistė" biologinio nuotekų valymo įrenginių  talpų korpusas turi  standumo žiedus -  išorines briaunas iš polipropileno, iš kurio gaminamas ir visas korpusas. Dėl šių briaunų talpai grunte nereikalingas gelžbetonio aptvaras, nes tvirtos briaunos  neleidžia gruntui deformuoti korpuso, išvalyto vandens ištekėjimo vamzdį galima įkasti 0,9-1,5 m gylyje. Įrengimas be gelžbetonio šulinio pigesnis, nors tvirtesnės talpos gamyba  šiek tiek brangesnė.

Parengta pagal UAB „Švaistė" informaciją, Hermio Preikšto nuotraukos